![]() |
Ankstyvieji rašytojai fantastai Redaktoriaus pastaba: čia tik dalis numatytų biografijų puslapis palaipsniui bus plečiamas naujais autoriais.
Siranas de Beržerakas (Cyrano de Bergerac, 1619-1655) prancūzų romanistas, poetas,
dramaturgas, filosofas, laiškų rašytojas, gvardietis ir dvikovininkas. Laikomas vienu iš fantastikos pirmtakų.
Žinomiausias jo kūrinys, paskelbtas po jo mirties, yra dilogija Kitas pasaulis (1657- 62), kurioje aprašoma
įsiaizduojama kelionė į Mėnulį ir Saulę, bei jų gyventojų gyvenimo būdas. Pasiekti Mėnulį pradžioje bandoma visai
absurdišku būtu (buteliais su rasa), tačiau vėliau pereinama prie raketos. Tai kartu ir filosofinis kūrinys pasakojant
apie Mėnulį atskleidžiama rašytojo Visatos ir žmogaus koncepcija. Mat Mėnulyje sutinkamas pranašas Elijas bei
Sokrato šmėkla ir kiti žemiečiai, o Saulėje T. Kampanela (su juo diskutuojama apie seksą Utopijoje bet čia kūrinys ir
nutrūksta) - su kuriais diskutuojama įvairiomis temomis. Pasijuokiama iš Ptolemėjo sistemos,
iš tikėjimo stebuklais, neigiamas sielos nemirtingumas. Kūrinyje pastebimi gnosticizmo, teosofijos,
alchemijos, gamtos filosofijos ir
Viduramžių mistikų elementai. Minimas puslapiuose:
Achilas Ero (Achille Eyraud, 1821-1882) prancūzų dramaturgas, poetas ir žurnalistas, kartais
pasirašinėjęs pseudonimu Achille Lafont. Dirbo teisininku. Parašė vienintelį fantastinį romaną Kelionė į
Venerą (1865), vieną pirmųjų fantastinių kūrinių, kuriame kosminiam laivui naudojama raketa. Ankstesni
bandymai, tokie kaip Elbert Perce Guliveris Džojus ir jo trys kelionės nepasižymi tokiu detalumu ir arumentų
stiprumu. A. Ero pagrindinis dėmesys skiriamas Veneroje aptiktai utopinio tipo visuomenei, kurios vertybės satyriškai
priešpastatomos prancūziškoms (kai moterų teisės vis dar paminimos, o su dramaturgais elgiamasi šiurkščiai). Minimas puslapiuose:
Persis Gregas (Percy Greg, kartais naudojosi Lionel G. Holdreth pseudonimu, 1836-1889)
anglų rašytojas, poetas ir istorikas. Jo garbei pavadintas krateris Marse. Minimas puslapiuose:
Edgaras Po (Edgar Allan Poe, 1809-1849) amerikiečių poetas, prozininkas, readaktorius ir
literatūros kritikas, priklausęs Amerikos romantizmui. Geriausiai žinomos jo mistiškos ir kraupios istorijos. E. Po yra
laikomas detektyvo žanro pradininku bei glaudžiai siejamas su moksline fantastika, nors tik keli jo kūriniai gali būti
apibūdinti kaip grynai fantastiniai (plačiau apie E. Po skaitykite >>>>>). Minimas puslapiuose: Vladimiras Odojevskis (1803-1869) rusų kunigaikštis, filosofas, rašytojas romantikas,
muzikologas, filantropas ir pedagogas. Domėjosi okultiniais dalykais (už tai vadintas rusų Faustu),
vienas pirmųjų Rusijoje išbandė utopijos žanrą (4338 metai, 1837), tęsė švietėjiškos satyros tradicijas.
Buvo musikologijos pradininku Rusijoje; artimiausia muzikai laikė matematiką: muzika matematikos
dukra; su ja dalijasi begalybės pasaulį.
Domėjosi ir dirbo galvanistikos srityje. Minimas puslapiuose:
Žiulis Vernas (Jules Gabriel Verne, 1828-1905) prancūzų rašytojas, fantastas. Žymiausios
knygos: Kelionė į Žemės centrą (1864), Nuo Žemės į Mėnulį (1865), Kapitono Granto vaikai (1867-68), 20000
mylių po vandeniu (1869), Aplink pasaulį per 80 dienų (1873) ir kt. Rašytojas stengėsi rašyti realistinius kūrinius.
Savo kūriniuose Vernas sujungė mokslą ir išradimus su nuotykiais. Kai kas iš jo pramanų tapo realybe: tikra raketa
buvo išrasta po 100 metų, o pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m., buvo pavadintas
Nautiliumi. Romane Robūras užkariautojas (1885) numatytas sunkesnio už orą sraigtinio skraidančio laivo išradimas. Minimas puslapiuose:
Kamilas Flamarionas (Nicolas Camille Flammarion, 1842-1925) prancūzų astronomas ir
rašytojas fantastas, astronomijos populiarintojas. Turėjo privačią observatoriją. Žymiausi pasiekimai gauti stebint
dvinares ir daugianares žvaigždes. Be astronomijos domėjosi ir Žemės atmosferos tyrimais, klimatologija,
vulkanologija. Intensyviai tyrinėjo vadinamuosius Marso kanalus ir laikė juos esant dirbtinės kilmės. Tikėjo gyvybės
egzistavimu kitose planetose (kaip ir gyvenimu po mirties). Tai perteikta Gyvenamų pasaulių daugis (1862), o
Realūs ir įsivaizduojami pasauliai (1864) ir Lumen aprašo daugybę egzotiškų rūšių, tarp jų ir mąstančius augalus.
Lumen tai dialogai tarp žmogaus ir bekūnės sielos. Minimas puslapiuose:
Žanas Grusė, labiau žinomas pseudonimu Andrė Lori (Jean Francois Paschal Grousset,
pseudonimai André Laurie, Philippe Daryl, Tiburce Moray, Léopold Virey, 1845-1909) prancūzų politikas
(Paryžiaus komunos narys), žurnalistas, publicistas, vertėjas, rašytojas fantastas, kai kuriuos kūrinius parašęs kartu
su Ž. Vernu. Žinomiausiu jo romanu yra Žemės tremtiniai (1887; į anglų kalbą išverstas kaip Mėnulio užkariavimas), turintys kosminės operos elementus. Jame
planuojama prisitraukti Mėnulį į Sacharos dykumą, kur būtų panaudojami jo gamtiniai resursai tačiau plano
sumanytojai patys pritraukiami Mėnulio. Minimas puslapiuose: Donas Estoras (John Jacob Astor IV, 1864-1912) JAV biznierius, išradėjas ir rašytojas, JAV- Ispanijos karo dalyvis. Nuskendo kartu su Titaniku (tarp keturių fantastų laive). Jo Kelionė į kitus pasaulius: ateities romanas (1894) pristato antigravitacinę priemonę, aperdžiją, kurios varomas laivas skrendo po Saulės sistemą 2000-aisiais. Žemėje tuo metu utopinė visuomenė, kurioje dominuoja JAV. Vienas herojų dirba kompanijoje, kurios tikslas yra ištiesinti Žemės ašį. Jutiteris yra priešistorinio Edeno lygyje, su primityvia gyvybe ir mineralais, tinkamais išgauti, o Saturnas tarsi dangus. Kūrinyje gausu mistinių apmąstymų, o kelionė kelia mintis apie teologines alegorijas, mokslines pranašystes ar alternatyvią evoliuciją. Minimas puslapiuose: Valerijus Briusovas (1873-1924) rusų poetas, simbolizmo atstovas, vertėjas, kritkas;
bendravo su J. Baltrušaičiu. Taip pat parašė istorinės tematikos romanų, futurologinių prozos kūrinių,
dramų, o taip pat kelis fantastikos kūrinius ( E. Po,
H. Velso, &nbps;K. Flamariono įtakoje), kurių keletas buvo
išleisti rinkiniu Pietų kryžiaus respublika (1904-05). Tai romanas Žvaigždės kalnas, apsakymai Mašinų
sukilimas (1908) ir Mašinų maištas (1914), apysaka Pirmoji tarpplanetinė, anti-utopija Pietų kryžiaus respublika. Minimas puslapiuose:
Herbertas Velsas (Herbert George Wells, 1866-1946) anglų žurnalistas, rašytojas, fantastas,
socialonis kritikas. Buvo tiesmukas socialistas ir pacifistas, vėlesni darbai kupini politikos ir didaktikos (pvz., rašė
utopinius romanus). Taip pat apie rašytoją skaitykite >>>>> Minimas puslapiuose:
Robertas Koulas (Robert William Cole, 18691937) britų fotografas ir rašytojas. Dalis jo kūrinių
yra ankstyvosios fantastikos pavyzdžiai. Minimas puslapiuose: Džordžas Grifitas (George Chetwynd Griffith-Jones, kartais kaip Levin Carnac, 1857-1906) anglų keliautojas, žurnalistas ir rašytojas fantastas. Pasireiškė Revoliucijos angelu (1893), kurioje Laisvės brolija, ginkluota oro laivais, įsteigia Pax Aeronautica, pradedančias reformas visame pasaulyje. Jo tęsinyje Dangaus sirenos (1893-94) po 125 m. visuomenė virsta visiška anarchija. Abiejuose yra elementų apie apokaliptines vizijas dėl kometos. Medaus mėnesyje kosmose (1900) jaunavedžiai, kaip valdančiosios rasės atstovai tyrinėja įvairaus geologinio vystymosi etapo planetas. S.L. Woodo iliustracijose pirmąkart pasirodo superprotingi svetimieji su didžiulėmis plikomis galvomis (garsiųjų pilkųjų archetipas). Tik jo kūriniams trūko mokslinio pagrindimo. Jo populiarumą užtemdė H. Velso šlovė, tačiau jo įtaka Anglijos fantastikai buvo didelė. Minimas puslapiuose: Žoržas le Foro (Georges Le Faure, kartais pasirašinėjęs Georges Faber pseudonimu, 1856-1953) prancūzų rašytojas. Jo kartu su Anri Grafinji parašyti Nepaprasti ruso mokslininko nuotykiai (1888-96) yra 19 a. mokslinio romantizmo pavyzdys ir yra aiškiai parašyti Ž. Verno įtakoje. Jame rusas selenite atranda sprogią medžiagą, galinčią sunaikinti pasaulį, taip pat daugybę kitų išradimų, daugybe skirtingų tipų laivų (tarp jų ir greitesnių už šviesą) keliauja į Mėnulį ir kitas, tarpusavyje kariaujančias planetas ir t.t. Minimas puslapiuose: Anri Grafinji (Raoul Henri Clément Auguste Antoine Marquis, arba Henry de Graffigny, 1863-1934) prancūzų žurnalistas ir oreivis. Jis buvo daugiaplanis asmuo tarp jo užsiėmimu: organinė chemija, taikomieji mokslai (ir fizika), elektros tyrimai. Jo kūriniai nuo fantastikos (Nepaprasti ruso mokslininko nuotykiai, 1888-96), per komedijas, pjeses, mokslo ir technikos veikalus (aviacija, astronomija, radiologija...), mechanikos vadovėlius ir elektros bandymus pasiekia Viskas, ko reikia namų tvarkymui. Minimas puslapiuose:
Kurdas Lasvicas (Kurd Lasswitz, kartais naudojęs pseudonimą Velatus, 1848-1910)
vokiečių mokslininkas, filosofas ir rašytojas fantastas. Studijavo matematiką ir fiziką, tačiau gimnazijoje dėstė
filosofiją. Jo vardu pavadintas krateris Marse ir asteroidas 46514. Nuo 1981 m. Vokietijoje už fantastiką skiriama jo vardo premija. Minimas puslapiuose: Ananijus Liakidė (apie 18401895) rusų pedagogas, rašytojas, poetas, vertėjas, mokslo populiarintojas. Parašė Eugenijaus Onegino tęsinį Geresnio žmogaus likimas (1889). Parašė fantastinį romaną Žvaigždžių vandenyne: astronominė odisėja (1892) apie kelionę po Saulės sistemos planetas. Kūrinys nemažai primena Viduramžių kosmogonijas. Rusas keliautojas pamato įvairių stebuklų vienaakių Merkurijaus paukščių ir gyventojų; venerieių su trimis letenomis, lėtaeigių lunitų ir pan., o Marse randa visai racionalią visuomenę (pateikiami net jų būstų brėžiniai). Minimas puslapiuose: Leonidas Bogojavlianskis (m. iki 1917 m.) rusų žurnalistas ir rašytojas fantastas, pasirašinėjęs Leonido B. ir L.B. Afanasjevo pseudonimais. Parašė vienintelį fantastinį romaną Kelionė į Marsą (1901; vėliau pervadintą Naujajame pasaulyje, - 1902, 1904). Jame pasakojama apie trijų rusų matematikų ir anglų milijardierės skrydį elektriniu laivu. Įdomu, kad skrydžio trukmė (206 paros) artimos dabartiniai optimalaus skrydžio į Marsą trukmei (203-220). I6 to spėjama, kad Bogojavlianskis galėjo būti matematiku ir pirmasis paskaičiavo optimalią skrydžio trukmę. Minimas puslapiuose:
Profirijus Infantjevas (18601913) rusų prozininkas, apybraižininkas, etnografas, revoliucionierius,
nemažai kalėjęs ir buvęs tremtyje (taip pat skaitykite >>>>>). Minimas puslapiuose: Artūras Treinas (Arthur Cheney Train, 1875-1945) amerikiečių teisininkas ir kriminalinių trilerių kūrėjas, ypač apie rūmų intrigas. Jis sukūrė personažą teisininką E. Tutą. Kartu su fiziku R. Vudu parašė du iškilius mokslinės fantastikos romanus: Žmogus, kuris sukrėtė Žemę (1915) ir tęsinį Antrasis Mėnulis (1916; taip pat žr. >>>>> bei >>>>>). Nuo 1922 m. pasišventė vien kūrybai. Minimas puslapiuose: Edvardas Dokas Smitas (Edward Elmer Smith, 1890-1965) amerikiečių
konditeris (specializavęsis spurgų ir tešlos gaminių srityse), o kartu ir rašytojas fantastas, geriausiai
žinomas Linzmano (Lensmen) ir Kosmoso vieversio ciklais. Kartais pavadinamasvienu iš
kosminės operos tėvų. Minimas puslapiuose: Artūras Barnis (Arthur Kelvin Barnes, 1909-1969) amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas, daugiausia publikavęsis 4-5 dešimtm. pigiuose žurnaluose. Išsiskyrė vaizdingu nežemiškos gyvybės vaizdavimu. Vėliau tęstinės istorijos išleistos rinkiniuose Tarpplanetinė medžioklė (1956) ir Tarpplanetinė medžiotoja (2007). Minimas: Pirmosios astronautės fantastikoje
Papildomi skaitiniai: | |