![]() |
Ankstyvieji rašytojai fantastai Redaktoriaus pastaba: čia tik dalis numatytų biografijų puslapis palaipsniui bus plečiamas naujais autoriais.
Siranas de Beržerakas (Cyrano de Bergerac, 1619-1655) prancūzų romanistas, poetas,
dramaturgas, filosofas, laiškų rašytojas, gvardietis ir dvikovininkas. Laikomas vienu iš fantastikos pirmtakų.
Žinomiausias jo kūrinys, paskelbtas po jo mirties, yra dilogija Kitas pasaulis (1657- 62), kurioje aprašoma
įsiaizduojama kelionė į Mėnulį ir Saulę, bei jų gyventojų gyvenimo būdas. Pasiekti Mėnulį pradžioje bandoma visai
absurdišku būtu (buteliais su rasa), tačiau vėliau pereinama prie raketos. Tai kartu ir filosofinis kūrinys pasakojant
apie Mėnulį atskleidžiama rašytojo Visatos ir žmogaus koncepcija. Mat Mėnulyje sutinkamas pranašas Elijas bei
Sokrato šmėkla ir kiti žemiečiai, o Saulėje T. Kampanela
(su juo diskutuojama apie seksą Utopijoje bet čia kūrinys ir nutrūksta) - su kuriais diskutuojama įvairiomis temomis.
Pasijuokiama iš Ptolemėjo sistemos,
iš tikėjimo stebuklais, neigiamas sielos nemirtingumas. Kūrinyje pastebimi gnosticizmo, teosofijos,
alchemijos, gamtos filosofijos ir Viduramžių mistikų elementai. Minimas puslapiuose:
Achilas Ero (Achille Eyraud, 1821-1882) prancūzų dramaturgas, poetas ir žurnalistas, kartais
pasirašinėjęs pseudonimu Achille Lafont. Dirbo teisininku. Parašė vienintelį fantastinį romaną Kelionė į
Venerą (1865), vieną pirmųjų fantastinių kūrinių, kuriame kosminiam laivui naudojama raketa. Ankstesni
bandymai, tokie kaip Elbert Perce Guliveris Džojus ir jo trys kelionės nepasižymi tokiu detalumu ir arumentų
stiprumu. A. Ero pagrindinis dėmesys skiriamas Veneroje aptiktai utopinio tipo visuomenei, kurios vertybės satyriškai
priešpastatomos prancūziškoms (kai moterų teisės vis dar paminimos, o su dramaturgais elgiamasi šiurkščiai). Minimas puslapiuose:
Persis Gregas (Percy Greg, kartais naudojosi Lionel G. Holdreth pseudonimu, 1836-1889)
anglų rašytojas, poetas ir istorikas. Jo garbei pavadintas krateris Marse. Minimas puslapiuose:
Edgaras Po (Edgar Allan Poe, 1809-1849) amerikiečių poetas, prozininkas, readaktorius ir
literatūros kritikas, priklausęs Amerikos romantizmui. Geriausiai žinomos jo mistiškos ir kraupios istorijos. E. Po yra
laikomas detektyvo žanro pradininku bei glaudžiai siejamas su moksline fantastika, nors tik keli jo kūriniai gali būti
apibūdinti kaip grynai fantastiniai (plačiau apie E. Po skaitykite >>>>>). Minimas puslapiuose: Vladimiras Odojevskis (1803-1869) rusų kunigaikštis, filosofas, rašytojas romantikas,
muzikologas, filantropas ir pedagogas. Domėjosi okultiniais dalykais (už tai vadintas rusų Faustu),
vienas pirmųjų Rusijoje išbandė utopijos žanrą (4338 metai, 1837), tęsė švietėjiškos satyros tradicijas.
Buvo musikologijos pradininku Rusijoje; artimiausia muzikai laikė matematiką: muzika matematikos
dukra; su ja dalijasi begalybės pasaulį.
Domėjosi ir dirbo galvanistikos srityje. Minimas puslapiuose:
Žiulis Vernas (Jules Gabriel Verne, 1828-1905) prancūzų rašytojas, fantastas. Žymiausios
knygos: Kelionė į Žemės centrą (1864), Nuo Žemės į Mėnulį (1865), Kapitono Granto vaikai (1867-68), 20000
mylių po vandeniu (1869), Aplink pasaulį per 80 dienų (1873) ir kt. Rašytojas stengėsi rašyti realistinius kūrinius.
Savo kūriniuose Vernas sujungė mokslą ir išradimus su nuotykiais. Kai kas iš jo pramanų tapo realybe: tikra raketa
buvo išrasta po 100 metų, o pirmasis elektrinis povandeninis laivas, pastatytas 1886 m., buvo pavadintas
Nautiliumi. Romane Robūras užkariautojas (1885) numatytas sunkesnio už orą sraigtinio skraidančio laivo išradimas. Minimas puslapiuose:
Kamilas Flamarionas (Nicolas Camille Flammarion, 1842-1925) prancūzų astronomas ir
rašytojas fantastas, astronomijos populiarintojas. Turėjo privačią observatoriją. Žymiausi pasiekimai gauti stebint
dvinares ir daugianares žvaigždes. Be astronomijos domėjosi ir Žemės atmosferos tyrimais, klimatologija,
vulkanologija. Intensyviai tyrinėjo vadinamuosius Marso kanalus ir laikė juos esant dirbtinės kilmės. Tikėjo gyvybės
egzistavimu kitose planetose (kaip ir gyvenimu po mirties). Tai perteikta Gyvenamų pasaulių daugis (1862), o
Realūs ir įsivaizduojami pasauliai (1864) ir Lumen aprašo daugybę egzotiškų rūšių, tarp jų ir mąstančius augalus.
Lumen tai dialogai tarp žmogaus ir bekūnės sielos. Minimas puslapiuose:
Žanas Grusė, labiau žinomas pseudonimu Andrė Lori (Jean Francois Paschal Grousset,
pseudonimai André Laurie, Philippe Daryl, Tiburce Moray, Léopold Virey, 1845-1909) prancūzų politikas
(Paryžiaus komunos narys), žurnalistas, publicistas, vertėjas, rašytojas fantastas, kai kuriuos kūrinius parašęs kartu su
Ž. Vernu. Žinomiausiu jo romanu yra Žemės tremtiniai (1887; į anglų kalbą išverstas kaip Mėnulio užkariavimas), turintys
kosminės operos elementus. Jame planuojama prisitraukti Mėnulį į Sacharos dykumą, kur būtų panaudojami jo gamtiniai resursai tačiau plano
sumanytojai patys pritraukiami Mėnulio. Minimas puslapiuose: Garetas Servisas (Garrett Putnam Serviss, 1851-1929) amerikiečių astronomas, populiarintojas, lektorius, fantastas, amerikiečių žurnalistinės fantastikos pradininkas. Baigė teisę, tačiau teisininku nedirbo. Parašė apie 15 knygų apie astronomiją. 1898 m. parašė H. Velso Žvaigždžių karų tęsinį Edisonas užkariauja Marsą. Pripažinimas atėjo, kai ėmė spausdintis žurnaluose: Žvaigždžių piratas (1909), Kosmoso Kolumbas (1909), Antrasis tvanas (1911), Menulio mergina (1915). Minimas puslapiuose: Donas Estoras (John Jacob Astor IV, 1864-1912) JAV biznierius, išradėjas ir rašytojas, JAV- Ispanijos karo dalyvis. Nuskendo kartu su Titaniku (tarp keturių fantastų laive). Jo Kelionė į kitus pasaulius: ateities romanas (1894) pristato antigravitacinę priemonę, aperdžiją, kurios varomas laivas skrendo po Saulės sistemą 2000-aisiais. Žemėje tuo metu utopinė visuomenė, kurioje dominuoja JAV. Vienas herojų dirba kompanijoje, kurios tikslas yra ištiesinti Žemės ašį. Jutiteris yra priešistorinio Edeno lygyje, su primityvia gyvybe ir mineralais, tinkamais išgauti, o Saturnas tarsi dangus. Kūrinyje gausu mistinių apmąstymų, o kelionė kelia mintis apie teologines alegorijas, mokslines pranašystes ar alternatyvią evoliuciją. Minimas puslapiuose: Henri Gayar - prancūzų rašytojo Henri Gaillard (1863-1937) pseudonimas (dar naudojusio ir Cyrius pseudonimą). Rašė sentimantalius ir nuotykių romanas, o taip pat fantastikos kūrinius dažniausiai kaip tęstinius žurnaluose. Cyrius pseudonimą panaudojo ir perleisdamas 1925 m. Seržo Myrandalio nepaprastus nuotykius Marse (1908), kai ne tik perdirbo istoriją, bet ir pakeitė pavadinimą į Marso planetos Robinsonai. Tai romantinė istorija, kurioje į Marsą patenkama kapsule, varoma paslaptingos Psi jėgos. Pastebima panašumų su to pat meto Jean de La Hire (žr. >>>>>) ir Gustave Le Rouge (žr. >>>>>) kūriniais. Minimas puslapiuose: Borisas Krasnogorskis rusų žurnalistas ir fantastas (greičiausiai tai literatūrinis pseudonimas). Paskelbė dilogiją Eterio bangomis (1913) ir Eterio vandenyno salos (1914, ši kartu su astronomu D. Sviatskiu). Eterio bangomis, mėgdžiojant Ž. Verną, pasakojama, kaip grupė Peterburgo entuziastų atliekąmeįprastus eksperimentus, tarp kurių yra ir nesėkmingas kosminio skrydžio projektas, nes laivas Erdvių nugalėtojas patenka į persejų meteorų srautą; Eterio vandenyno salose tas projektas jau realizuotas, laivą persekioja konkurentų iš Vakarų laivas, taip priverčiant leistis į kitas Saulės sistemos planetas. Beje, tuose kūriniuose panaudojama Saulės burių idėja. Rusų fantastai apie MarsąVenerologija: gyvybės paieškų kosmose istorijos Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa Tai lietus, tai smėlynai, tai pelkės... Edvinas Lesteris (Edwin Lester Linden Arnold, 1857-1935) britų žurnalistas (nuo 1883 m.) ir rašytojas. Pirmosios jo knygos buvo dokumentinės: Kava: auginimas ir nauda (1886) ir kt. 1890 m. pasuko prie fantastikos su Neįtikėtinais finikiečio Fra nuotykiais apie karį, kuri sgyvena tūkstantmečius, periodiškai užmigdamas keletui amžių. Tolesni prozos kūriniai nebuvo pakankamai sėkmingi, kaip ir paskutinis Leitenantas Guliveris Džonsas: jo atostogos (1905) tad E. Lesteris nutraukė literatūrinę karjerą. Jo kūriniai buvo atrasti 1964 m. pakartotinai išleidus Leitenantą Džonsą, o vėliau ėmus jo pagrindu kurti komiksus. Netgi spėta, kad jis galėjo įkvėpti E.R. Berouzą Marso princesei (1912). Minimas puslapiuose: Arnoldas Galopinas (Arnould Galopin, 1865-1934) produktyvus prancūzų rašytojas (per 50 romanų, kurių keli apie jo patirtį kare, taip pat nemažai skirtų jaunimui). Fantastiką rašė Ž. Verno ir H. Velso stiliumi iš jų pažymėtina Daktaras Omega (1906), Rytdienos revoliucija (1909), Bacila (1928) - šis apie pakvaišusį mokslininką, kerštui panaudojantį biologinį ginklą. Be to, jis sukūrė Tenebras, Fantomaso varžovą, bei detektyvą Alaną Diksoną. Minimas puslapiuose: Vladimiras Semionovas (1867-1910) rusų karininkas, rašytojas ir portas. Su eskadra dalyvavo Cušimos jūrų mūšyje su japonais (1905) kai rusų laivynas triuškinamai pralaimėjo; patyrė 5 sužeidimus. 1907 m. pasitraukė į atsargą. 1903 m. išleido poezijos dvitomį, vertė iš japonų kalbos. Žymiausias kūrinys trilogija Cušimos tragedija (1906-09). Kūrė ir fantastines apysakas, feljetonus, satyras. Parašė fantastinę dilogiją su šnipinėjimo ir nuotykių žanro elementais: Pasaulio karalienė (1908) ir Oro karaliai (1909); joje perteikiamas susižavėjimas beatsirandančia aviacija, kuri, atseit, yra ginklas, kuriam neįmanoma pasipriešinti. Minimas puslapiuose: Valerijus Briusovas (1873-1924) rusų poetas, simbolizmo atstovas, vertėjas, kritkas;
bendravo su J. Baltrušaičiu. Taip pat parašė istorinės tematikos romanų, futurologinių prozos kūrinių,
dramų, o taip pat kelis fantastikos kūrinius ( E. Po,
H. Velso, &nbps;K. Flamariono įtakoje), kurių keletas buvo
išleisti rinkiniu Pietų kryžiaus respublika (1904-05). Tai romanas Žvaigždės kalnas, apsakymai Mašinų
sukilimas (1908) ir Mašinų maištas (1914), apysaka Pirmoji tarpplanetinė, anti-utopija Pietų kryžiaus respublika. Minimas puslapiuose: Viktoras Gončiarovas - vienas rusų ir tarybinės fantastikos serialų pradininkų. Apie jo gyvenimą žinoma mažai, jis gyveno Tbilisyje ir Maskvoje, 3-me dešimtm. aktyviai bendradarbiavo su Jaunosios gvardijos leidykla. Pirmoji jo publikacija apysaka Nematomas gyvenimas (1923). Daugelis jo kūrinių priklauso kosminės operos žanrui: Tarpplanetinis keliautojas (1924), Psichomašina (1924)... Taip pat sukūrė romanų ciklą apie daktarą Skalpelį (1924-26). Romane Mirties slėnis (1924) pasakojama, kaip studentas atrado baisios griaunamosios jėgos medžiagą destriujitą, tačiau pasirodo, kad visa su tuo susijusi istorija tebuvo pasivaidenimas. Minimas puslapiuose: Herbertas Velsas (Herbert George Wells, 1866-1946) anglų žurnalistas, rašytojas, fantastas,
socialonis kritikas. Buvo tiesmukas socialistas ir pacifistas, vėlesni darbai kupini politikos ir didaktikos (pvz., rašė
utopinius romanus). Taip pat apie rašytoją skaitykite >>>>> Minimas puslapiuose:
Robertas Koulas (Robert William Cole, 18691937) britų fotografas ir rašytojas. Dalis jo kūrinių
yra ankstyvosios fantastikos pavyzdžiai. Minimas puslapiuose: Džordžas Grifitas (George Chetwynd Griffith-Jones, kartais kaip Levin Carnac, 1857-1906) anglų keliautojas, žurnalistas ir rašytojas fantastas. Pasireiškė Revoliucijos angelu (1893), kurioje Laisvės brolija, ginkluota oro laivais, įsteigia Pax Aeronautica, pradedančias reformas visame pasaulyje. Jo tęsinyje Dangaus sirenos (1893-94) po 125 m. visuomenė virsta visiška anarchija. Abiejuose yra elementų apie apokaliptines vizijas dėl kometos. Medaus mėnesyje kosmose (1900) jaunavedžiai, kaip valdančiosios rasės atstovai tyrinėja įvairaus geologinio vystymosi etapo planetas. S.L. Woodo iliustracijose pirmąkart pasirodo superprotingi svetimieji su didžiulėmis plikomis galvomis (garsiųjų pilkųjų archetipas). Tik jo kūriniams trūko mokslinio pagrindimo. Jo populiarumą užtemdė H. Velso šlovė, tačiau jo įtaka Anglijos fantastikai buvo didelė. Minimas puslapiuose: Žoržas le Foro (Georges Le Faure, kartais pasirašinėjęs Georges Faber pseudonimu, 1856-1953) prancūzų rašytojas. Jo kartu su Anri Grafinji parašyti Nepaprasti ruso mokslininko nuotykiai (1888-96) yra 19 a. mokslinio romantizmo pavyzdys ir yra aiškiai parašyti Ž. Verno įtakoje. Jame rusas selenite atranda sprogią medžiagą, galinčią sunaikinti pasaulį, taip pat daugybę kitų išradimų, daugybe skirtingų tipų laivų (tarp jų ir greitesnių už šviesą) keliauja į Mėnulį ir kitas, tarpusavyje kariaujančias planetas ir t.t. Minimas puslapiuose: Anri Grafinji (Raoul Henri Clément Auguste Antoine Marquis, arba Henry de Graffigny, 1863-1934) prancūzų žurnalistas ir oreivis. Jis buvo daugiaplanis asmuo tarp jo užsiėmimu: organinė chemija, taikomieji mokslai (ir fizika), elektros tyrimai. Jo kūriniai nuo fantastikos (Nepaprasti ruso mokslininko nuotykiai, 1888-96), per komedijas, pjeses, mokslo ir technikos veikalus (aviacija, astronomija, radiologija...), mechanikos vadovėlius ir elektros bandymus pasiekia Viskas, ko reikia namų tvarkymui. Minimas puslapiuose:
Kurdas Lasvicas (Kurd Lasswitz, kartais naudojęs pseudonimą Velatus, 1848-1910)
vokiečių mokslininkas, filosofas ir rašytojas fantastas. Studijavo matematiką ir fiziką, tačiau gimnazijoje dėstė
filosofiją. Jo vardu pavadintas krateris Marse ir asteroidas 46514. Nuo 1981 m. Vokietijoje už fantastiką skiriama jo vardo premija. Minimas puslapiuose: Ananijus Liakidė (apie 18401895) rusų pedagogas, rašytojas, poetas, vertėjas, mokslo populiarintojas. Parašė Eugenijaus Onegino tęsinį Geresnio žmogaus likimas (1889). Parašė fantastinį romaną Žvaigždžių vandenyne: astronominė odisėja (1892) apie kelionę po Saulės sistemos planetas. Kūrinys nemažai primena Viduramžių kosmogonijas. Rusas keliautojas pamato įvairių stebuklų vienaakių Merkurijaus paukščių ir gyventojų; venerieių su trimis letenomis, lėtaeigių lunitų ir pan., o Marse randa visai racionalią visuomenę (pateikiami net jų būstų brėžiniai). Minimas puslapiuose: Leonidas Bogojavlianskis (m. iki 1917 m.) rusų žurnalistas ir rašytojas fantastas, pasirašinėjęs Leonido B. ir L.B. Afanasjevo pseudonimais. Parašė vienintelį fantastinį romaną Kelionė į Marsą (1901; vėliau pervadintą Naujajame pasaulyje, - 1902, 1904). Jame pasakojama apie trijų rusų matematikų ir anglų milijardierės skrydį elektriniu laivu. Įdomu, kad skrydžio trukmė (206 paros) artimos dabartiniai optimalaus skrydžio į Marsą trukmei (203-220). I6 to spėjama, kad Bogojavlianskis galėjo būti matematiku ir pirmasis paskaičiavo optimalią skrydžio trukmę. Minimas puslapiuose:
Profirijus Infantjevas (18601913) rusų prozininkas, apybraižininkas, etnografas, revoliucionierius,
nemažai kalėjęs ir buvęs tremtyje (taip pat skaitykite >>>>>). Minimas puslapiuose: Hansas Dominikas (Hans (Joachim) Dominik, 1872-1945) vokiečių inžinierius elektrikas, fantastas, žurnalistas mokslo temomis. Pirmą fantastinį apsakymą Ateities maistas paskelbė 1907 m. Žinomumą pasiekė romanu Trijų valdžia (1922, dar verstas ir kaip Mirties spinduliai), aprašančiu ateities 1955-uosius. Sėkmė jį lydėjo ir į valdžią atėjus naciams, pvz., Ugnies ir vandens šalis (1939) pasklido 250 tūkst. tiražu. Gal tai ir nenuostabu, nes jis buvo entuziastingu rasinės teorijos, atspindimos ir jo kūriniuose, šalininku dėl to naujausi jo kūrinių leidimai pasirodo suredaguoti pašalinant nekorektiškas vietas. Minimas puslapiuose: Artūras Treinas (Arthur Cheney Train, 1875-1945) amerikiečių teisininkas ir kriminalinių trilerių kūrėjas, ypač apie rūmų intrigas. Jis sukūrė personažą teisininką E. Tutą. Kartu su fiziku R. Vudu parašė du iškilius mokslinės fantastikos romanus: Žmogus, kuris sukrėtė Žemę (1915) ir tęsinį Antrasis Mėnulis (1916; taip pat žr. >>>>> bei >>>>>). Nuo 1922 m. pasišventė vien kūrybai. Minimas puslapiuose: Henris Aloržas (Henri Allorge, 1878-1938) poetas, rašytojas, laiškų autorius; nuo 1928 m. Poetų namų direktorius. Pirmame fantastiniame romane Didysis kataklizmas (1922) sugriaunama Žemė, o jo veikėjas satyriškai aprašinėja klajones po Paryžiaus griuvėsius lygindamas jį su savo pasauliu, kuriame dominuoja du miestai, o jiems dirba genetiškai modifikuotos beždžionės. Po romano Dangus prieš Žemę (1924), kuriame aprašo nepavykusią marsiečių invaziją, nes jie įniko į alkoholį, jis dar parašė kelias pasakas vaikams. Minimas puslapiuose: Edvinas Balmeris (Edwin Balmer, 1883-1959) amerikiečių fantastinių ir mistinių kūrinių rašytojas,
redaktorius. Su parašė Kai susiduria pasauliai (1933; pagal jį
1951 m. G. Palas pastatė garsų filmą) ir Po to, kai susidūrė pasauliai (1934). Pagal juos padėjo (su dailininku M.
Bradley) komiksus Speed Spaulding. Taip pat parašė kelis detektyvus. Minimas puslapiuose: Vladimiras Orlovskis (tikr. pavardė - Grušvickis, 1889-1942) - rusų chemikas, tarybinis fantastas, kilme iš
Lenkijos. 1910-13 m. tarnavo artileristu Varšuvoje. 1922 m. Petrograde ėmė dėstyti fiziką ir chemiją. Rašė mokslo
populiarinimo straipsnius apie chemiją, ypač apie galurgiją (druskų perdirbimą). Minimas puslapiuose: Edvardas Dokas Smitas (Edward Elmer Smith, 1890-1965) amerikiečių
konditeris (specializavęsis spurgų ir tešlos gaminių srityse), o kartu ir rašytojas fantastas, geriausiai
žinomas Linzmano (Lensmen) ir Kosmoso vieversio ciklais. Kartais pavadinamas vienu iš kosminės operos tėvų. Minimas puslapiuose: Lee Hawkins Garby (18921953) žinoma kaip Kosmoso vieversio (1928), fantastinio kūrinio, kuriame
pimąkart paliekama Saulės sistema, bendraautorė (kartu su E. Smitu). Ji buvo E. Smito koledžo draugo C. Garby žmona.
Kai 1915 m. E. Smitas apsilankė Garby, po ilgo pašnekesio šie paskatino jį parašyti knygą, o L. Garby entuziastingai
prie to prisidėjo. Iki 1916 m. pabaigos buvo užbaigta apie trečdalis kūrinio kai jie jį užmetė. E. Smitas jį partęsė
1919-ais pabaigdamas 1920 m. pavasarį. Tačiau visi atsisakė jį spausdinti jis išspausdintas tik 1928 m. (Amazing
Stories). L. Garby toliau nebendradarbiavo, tad E. Smitas su juo dirbo vienas, tačiau L. Garby pavartė buvo ant knygos viršelio. Minima puslapiuose: Abramas Palėjus (1893-1995) tarybinis rašytojas fantastas, poetas, apybraižininkas. Spaudoje debiutavo
eilėraščiais 1908 m., 1922 m. išleido eilėraščių rinkinį. Pirmas fantastinis kūrinys Beskausmis žmogus (1929).
Planetoje KIM (1930) aprašyta kosminė ekspedicija. Tauseno sala (mėgdžiojant Velsą) skirta genetikos
perspektyvoms, tačiau sukėlė kritiką už vesimanizmo-morganizmo propagandą ir po to rašytojo kūrinių ilgą laiką
nespausdino. Planetų erdvėje (1968) aprašomi Veneroje gyvenantys ir dirbantys tyrinėtojai. Minimas puslapiuose: Vsevolodas Valiusinskis (1899-1935) rusų tarybinis fantastas. Dirbo
mokyklose, užsiėmė daile ir muzika; buvo aistringas medžiotojas ir žvejys. Rašė ir mokslo populiarinimo
knygas. Jo fantastiniai romanai tipiniai revoliucinės fantastikos pavyzdžiai, vaisduojantys klasių kovą
su būdingais to meto štampais. Pvz, Penketas nemirtingųjų (1928) aprašo tarybinių mokslininkų
gyvenimą po 200 m. Didžiosios žemės (1931) veiksmas vyksta Anglijoje ir Onegos krašte: jame anglų
mokslininkas išrado minima hormoną, dešimtis kartų sumažinantį gyvas būtybes. Imperialistai
susidomėjo, mes minima-žmonės sunaudotų mažiau maisto ir būtų ekonomiškai naudingi. Minimas puslapiuose: Džonas Vindemas (John Wyndham Parkes Lucas Beynon Harris, 1903-1969) anglų
fantastas, naudojęs ir kitus pseudonimus (John Beynon, Lucas Parkes). Dalis jo kūrinių priklauso post-apokaliptiniam
žanrui. Jo stilius glaustas ir logiškas; jis buvo Ž. Verno stiliaus su detaliais aprašymais priešininkais.
Katastrofų kūriniuose svarbiausia ne patys įvykiai, o žmonių elgesys. Žinomiausias kūrinys: Trifidų dienos (1951),
Midvičo gegutės (1957, ekranizuotas kaip Prakeiktųjų kaimas, 1960 apie ateivių įsiveržimo grėsmę), Krakenas bunda
(1953), Chrizalidai (1955) ir kt. Jam priklauso viena originaliausių moteriškų antiutopijų - apysaka Parink jos kelią... (1956). Minimas puslapiuose: Edmondas Hamiltonas (Edmond Moore Hamilton, 1904-1977) amerikiečių
fantastas, vienas kosminės operos žanro pradininkų. Debiutavo apsakymu Dievas Mamurto pabaisa (1926), nuo
1928 m. skelbė Žvaigždžių patrulį. 1928 m. pirmasis aprašė holografiją (Žvaigždžių patrulis), o 1935 m. pirmasis
meninėje literatūroje iškėlė besiplečiančios Visatos hipotezę (Prakeiktoji galaktika), o 1933 m. aprašė ir šviesos
kardą (Kaldaras, Antario pasaulis), vėliau tapusį Žvaigždžių karų vizitine kortele. Po karo jo populiarumas krito,
tačiau vis tiek jis sukūrė keletą pavykusių romanų: Gyvybės žvaigždė (1959), Žvaigždžių saugotojai (1960),
trilogija apie Žvaigždžių vilką (1967-1968). Minimas puslapiuose: Klifordas Simakas (Clifford Donald Simak, 1904-1988) - amerikiečių žurnalistas,
fantastas, vienas amerikiečių fantastikos pradininkų. Pirmuoju jo kūriniu buvo apsakymas Ganimedo kubas (1931),
tačiau Amazing Stories tada jo neišspaudino. O pirmuoju išspausdintu apsakymu tapo Raudonosios saulės pasaulis
(1931, Wonder Stories). Tada padarė kelių metų pertrauką, o tada (1938-50) tapo vienu pagrindinių fantastikos
kūrėjų JAV. Tačiau pasaulinę šlovę jam atnešė fentezi žanro romanas Miestas (1952). Minimas puslapiuose: Artūras Barnis (Arthur Kelvin Barnes, 1909-1969) amerikiečių mokslinės
fantastikos rašytojas, daugiausia publikavęsis 4-5 dešimtm. pigiuose žurnaluose. Išsiskyrė vaizdingu
nežemiškos gyvybės vaizdavimu. Vėliau tęstinės istorijos išleistos rinkiniuose Tarpplanetinė medžioklė
(1956) ir Tarpplanetinė medžiotoja (2007).
Minimas: Pirmosios astronautės fantastikoje Artūras Klarkas (Sir Arthur Charles Clarke, 1917-2008) - britų rašytojas, išradėjas ir
futuristas. Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje. Ten sukūrė Rojaus fontanus, kur aprašė kosmoso keltuvo
idėją. Išleidęs 2001 metų odisėją (1968) Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju. Paskutiniais metais kūrė televizijos laidas. Minimas: Gyvybės tikimybė Francisas Karsakas (Francis Carsac, 1919-1981) prancūzų geologo ir archeologo Henri Louis
Francois Bordes literatūrinis pseudonimas. Parašė populiarių fantastikos kūrinių. Antrojo pasaulinio karo metu
dalyvavo Pasipriešinime. Po karo buvo Bordo un-to geologijos profesoriumi, tyrinėjo kvartero laikotarpį ir priešistorę
(paleolitą). Atliko daug archeologinių kasinėjimų pietų Prancūzijoje. Sukūrė naują statistinį (Bordo) metodą. Minimas: Į žvaigždes pas kitus protus Igoris Zabelinas (1927-1986) rusų geografijos istorikas, rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas.
Publikuojasi nuo 1952 m., o fantastikos srityje debiutavo ukrainiečių kalba apsakymu Ichtiozaurų gaudynės (1959)
ir romanu Gyvybės juosta (1960), kuriame pateiktas Veneros teratransformavimas joje pasodinant Žemės augalų.
Parašė apysakų ciklą apie chronoskopo išradimą prietaiso, gebančio atstatyti praeitį pagal nematomus pėdsakus ant daiktų. Taip pat žinomas
kaip filosofas, vystęs V. Vernadskio noosferos idėjas, bei futurologas. Minimas: Į žvaigždes pas kitus protus Taip pat aplankykite: Dar daugiau fantastų
Papildomi skaitiniai: | |