Neandertalietis. Vartiklis

Neandertalietis tebėra mokslo mįslė. Kadaise laikytas žmogaus evoliucijos įrodymu, dabar laikomas žmogaus amžininku, tačiau turėjusiu didesnius smegenis.

1856-ais darbininkai Neander'io slėnyje netoli Duesseldorf'o, Vokietijoje, rado kaukolę ir kaulus. Kaukolė buvo neįprastai suplota. Vėliau daugiau reliktų rasta ne tik Neander'io slėnyje, bet ir Prancūzijoje, Italijoje, Irake bei Izraelyje.

Neandertaliečiai iškrypėliai
Vokiečių mokslininkai ištyrė DNR iš Altajaus Denisovo oloje rastos moters kojos nykščio. Paaiškėjo, kad buvo praktikuojami artimos giminystės seksualiniai ryšiai. Tai suprantama, nes neandertaliečių populiacija Altajuje buvo negausi ir patikimai izoliuota nuo kitų Sibiro paleoantropų ir kitos galimybės pratęsti giminę praktiškai nebuvo. Beje, praktikuoti ryšiai ir su kitomis rūšimis. Genome rasti ten pat gyvenusių Denisovo žmogaus ir net homo sapiens DNR fragmentai.

Genetiniai tyrimai parodė, kad Homo sapiens genomas turi neandertaliečių genomo fragmentų (apie 2%) beveik iš kiekvienos DNR dalies – tačiau išskyrus Y chromosomą, atsakingą už vyriškos lyties palikuonių gimimą, kurioje nėra neandertaliečio DNR fragmentų. Tai kas gi nutiko šiai chromosomai?! Pasirodo atsakymą duoda šimtmečio senumo teorija (Holdeino taisyklė) apie tarprūšinių hibridų sveikatą.

Daugumą neandertaliečio DNR žmogus gavo per 7 tūkst. m. laikotarpį prieš maždaug 47 tūkst. m. Neandertaliečiams turėtume dėkoti už tokius bruožus kaip raudoni plaukai, artritas ir atsparumas kai kurioms ligoms. Y chromosomas sunku sekvenuoti, nes jose yra daug pasikartojančios „šiukšlinės“ DNR, todėl neandertaliečio Y genomas sekvenuotas tik iš dalies. Vis tik dideliame sekvenuotame gabale yra kelių tų pačių genų versijos, kurios yra šiuolaikinio žmogaus Y chromosomoje. Šiuolaikiniams žmonėms Y chromosomos genas SRY pradeda XY embriono vystymąsi į patiną. SRY genas atlieka tai visose beždžionėse, todėl spėtina, kad taip buvo ir neandertaliečiams – nors paties neandertaliečių SRY geno nerasta.

20 a. 3-e dešimtm. britų biologas Dž. Holdeinas pastebėjo, kad hibriduose tarp rūšių, jei viena lytis yra nevaisinga, reta arba nesveika, tai visada yra lytis su skirtingomis lyties chromosomomis. Žinduolių ir kitų gyvūnų, kurių patelės turi XX chromosomas, o patinai XY, neproporcingai netinkami arba nevaisingi yra patinų hibridai. Paukščių, drugelių ir kitų gyvūnų, kurių patinai turi ZZ chromosomas, o patelės – ZW, tai yra patelės. Daugelis skirtingų pelių rūšių kryžminimų rodo esant šį modelį, kaip ir kačių kryžminimaisi. Pvz., liūtų ir tigrų hibridų (ligerių ir tigonų) patelės yra vaisingos, o patinai yra sterilūs. Tačiau iki šiol vis dar trūksta gero Holdeino taisyklės paaiškinimo. Bet žinome, kad Y genai vystosi daug greičiau nei kitų chromosomų genai, o kai kurie iš jų atlieka spermos kūrimo funkcijas, o tai gali paaiškinti vyriškų hibridų nevaisingumą.

Taigi tai gali paaiškinti, kodėl neandertaliečio chromosoma Y nunyko; o taip pat iškyla tikimybė, kad neandertaliečiai ir žmonės tapo atskiromis rūšimis būdent dėl Y chromosomos kaltės, nes buvo nustatytas reprodukcinis barjeras.

Radinių interpretacijos skyrėsi. Vokiečių anatomas Rudolf Virchow'as^*) laikė tai buvus homo sapiens su rachitu dėl vitamino D stokos. Prancūzų paleontologas Marcellin Boule manė jį vaikščiojus palinkus į priekį. 50-čiai metų įsitvirtino įvaizdis apie tarpinę grandį tarp beždžionės ir žmogaus. Pradžioje jį vaizdavo kaip bjaurų, grubų pusiau monstrą trumpomis kreivomis kojomis ir eisena susikuprinus. Tik po 100 m. 1957-ais tyrimai nustatė, kad neandertalietis vis tik vaikščiojo stačias, o palinkęs į priekį buvo dėl artrito. Kiti radiniai liudijo jį naudojus įrankius, turėjus religines ir kultūrines apeigas, laidojimo papročius.

Ir dar glumino apie 13% didesni smegenys! 1500 mililitrų lyginant su šiuolaikinio žmogaus 1400 ml. Tai buvo geri mąstytojai, tačiau nepalikę jokių rašto paminklų. Kartu jie buvo nepaprastais stiprūs fiziškai. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų - 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.

Naudojosi ugnimi pasišildymui bei maisto gaminimui. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus - rasti ietigaliai, akmeniniai žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais.
Dauguma neandertaliečių irgi buvo dešiniarankiai, kaip aiškėja ištyrus jų dantis.

Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita - 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai rodo abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus...

Yra požymių apie laidojimo apeigas ir rūpinimąsi senais ir sergančiais bendruomenės nariais. Šanidaro oloje^**) Irake rasta gėlių likučių - rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių. Ar tai dalis mirusiojo aromatizavimo?

Kartu neandertaliečiai turėjo būti žiaurūs kariai galėję praktikuoti net kanibalizmą. Prancūzijoje rasti du kojos ir trys rankų kaulų fragmentai, kurie galėjo būti suskaldyti. Kitoje vietoje - ant kaulų rasti skaldymo ir deginimo požymiai.

Abiejų rūšių keliai išsiskyrė kažkur prieš tarp 550 ir 765 tūkst. m., kai neandertaliečiai išėjo iš Afrikos į Europą. o žmonės liko joje. Jie vėl susitikti galėjo maždaug prieš 40-50 tūkst. m., kai ir žmogus persikėlė į Europą ir Aziją.

Manoma, kad neandertaliečiai išnyko prieš 30-35 tūkst. metų (žmogaus kilties pradžia - iki 92 tūkst. metų). Kaip jie išnyko? Būdama stipresnė ir protingesnė rasė turėjo išlikti! Gal jie ir yra Biblijoje minimi nefilimai?

Žurnalo „Science Advances“ 2025 m. balandžio mėn. straipsnyje pateikiama nauja įdomi neandertaliečių išnykimo hipotezė - ir šįkart priežastis astrofizikinė. Mičigano un-to tyrinėtojai mano, kad kaltas prieš 41 tūkst. m. įvykęs Žemės magnetinio lauko polių susikeitimas. To vyksmo metu susilpnėjęs magnetinis laukas leido prasiskverbti didesniam kosminių ir ultravioletinių spindulių kiekiui. Tai sudarė nepalankesnes aplinkos sąlygas, kurios neandertaliečiams buvo pražūtingos, o ai Homo sapiens suteikė pranašumą, nes jie naudojo drabužius, naudojo ochrą ir gyveno olose. Tiesą sakant, kad neandertaliečiai nedarė viso to, nėra galutinai įrodyta. Juk ir žmonės, gyvenę itin šaltais laikotarpiais (kaip Heinricho 4 laikotarpiu maždaug prieš 39,6 tūkst.m.), tuo metu nenaudojo adatų drabužiams susiūti, o taip pat yra nemažai argumentų, kad neandertaliečiai naudojo kailius. Žinoma, kad dažnai žmonės olose gyveno kartu su neandertaliečiais. O ir neandertaliečių ochros naudojimas yra registruotas (bent jau Europoje) bent jau prieš 100 tūkst. m. Tad minėta hipotezė neatlaiko mokslinės kritikos.

23-ioji chromosomų pagrindų pora yra lyties chromosomos. Moterims abi jos yra X chromosomos, o vyrams viena yra X, o kita Y chromosoma. Nuo 2010-ųjų nustatyta, kad žmonių Y chromosoma vystosi sparčiai, tačiau naujas 2024 m. tyrimas rodo, kad tai vyksta ir didžiosioms beždžionėms, artimiausiems mūsų giminaičiams. Įdomu, kad Y chromosoma smarkiai kinta net tarp tos pačios genties rūšių, tokių kaip šimpanzės ir bonobo.

Naudodami telomero-su-telomeru sekas tyrinėtojai sulygino chromosomas, tikrindami, kurios jų dalys pasikeitė. 6-ioms rūšims Y chromosomos kitimas buvo didesnis nei Y chromosomos. Pvz., žmonių ir šimpanzių X chromosomos yra 98 tapačios, tačiau Y chromosomų sutapo tik apie 30%. Tai rodo vadinamąjį „vyrų mutacijų šališkumu“ – tai, kad spermos gamyba reikalauja gerokai daugiau replikacijų nei kiaušinėlių gamyba. Kuo daugiau replikacijų, tuo didesnė mutacijos tikimybė.

Neaišku, kaip toliau vystysis žmogus, tačiau galim garantuoti – karų nebus išvengta ir ateityje. H. Velsas buvo įsitikinęs, kad konfliktai tarp rūšių neišvengiami. Apsakyme „Baisioji tauta“ (The Grosly Folk, 1921) aprašo šiuolaikinės išvaizdos žmonių ir neandertaliečių susidūrimą. Neandertalietis aprašomas kaip baisi būtybė ir kontaktas netrukus virto konfliktu: „Neandertaliečiams kontaktas su žmonėmis virto nesibaigiančiu karu, galinčiu vesti tik į sunaikinimą...“. Tai nebuvo karas šiuolaikine prasme. Tai buvo darviniška natūraliosios atrankos kova už tą pačią ekologinę nišą. Ir jei ateityje susikurs skirtingos žmonių rasės atmainos (žr. Ateities žmogus), jos irgi varžysis dėl tos pačios nišos. Mes pasmerkti karui!
O dabar paskaitykite, kaip H. Velsas išpranašavo atominį karą

Ispanų mokslininkų grupė mano (straipsnis paskelbtas 2023 m. rugsėjį „PLOS Genetics“ žurnale), kad genai, išlikę iš kryžminimosi su išnykusiu Denisono žmogumi^***) (žr. Neandertaliečiai iškrypėliai) po to, kai homo sapiens prieš 60 tūkst. m. paliko Afriką, turi poveikį mūsų psichikos būklei. Matyt iš to kryžminimosi, mes gavome genetinį pokytį, susijusį su cinko reguliavimu, kuris, galbūt, padėjo mums išverti gerokai šaltesnį klimatą nei buvo Afrikoje, tačiau, iš kitos pusės, sustiprino polinkį į depresiją ir kitus psichikos negalavimus. Ir tos mutacijos paplitę neįtikėtini plačiai, praktiškai visuotinai, kai kitos iš Denisovo žmogaus gautos mutacijos nėra taip plačiai (pvz., EPAS1 geno, padedančio adaptuotis prie didesnių aukščių, sutinkama tik pas tibetiečius). Skirtingai nuo plačiau žinomų neandertaliečių, apie jiems artimą Denisovo žmogų, išskyrus retus radinius, yra mažai žinių. O tai, kad minėtos mutacijos neandertaliečiai ir neturi, ji atkeliavo ne iš jų.

Cinkas yra svarbus mikroelementas, be kitų funkcijų, atliekantis ir neurologinių signalų pernešimą ląstelėms. Su cinku susiję įvairūs sutrikimai, pvz., augimo ir neurologiniai. Tai, kad cinką reguliuojanti mutacija išliko, leidžia spėti, kad jis teikė kažkokį pranašumą. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad SLC30A9 genas gali veikti ląstelių metabolizmą ir reguliuodamas cinką, užtikrinti prisitaikymą prie šalčio. Tačiau kartu tai sukėlė ir nemalonias pasekmes, nes toji mutacija padidina psichinių susirgimų (įskaitant depresiją, bipoliarinį sutrikimą, šizofreniją ir autizmą) riziką. Deja, depresijos ir kitų psichinių negalavimų priežastis dar nėra pakankamai ištirta, tad vienareikšmiškai kaltinti tos mutacijos dl jų dar negalima, bet polinkį ji gali sustiprinti...

Taip pat 1998 m. archeologams tikrinant kalnų formacijas buvo rastas Lapedo vaikas (apie 4-5 m. amiaus), turėjęs tiek neandertaliečio, tiek žmogaus bruožų, - vėliau mišrūną patvirtino ir DNR tyrimai. Galiausiai 2025 kovo mėn. straipsnyje palaikai buvo datuoti radioaktyvios anglies metodu – jie laikomi esant 27 780 -28 550 m. senumo, t.y. praėjus 40 tūkst. m. išnykus neandertaliečiui. Spėjama, kad vaikas laidojimui buvo suvyniotas į nuspalvintą gyvūnų odą.

^*) Rudolfas Virchofas (Rudolf Ludwig Carl Virchow, 1821- 1902) – vokiečių mokslininkas ir politikas, gydytojas, antropologas, rašytojas, vienas ląstelių teorijos biologijoje ir medicinoje bei ląsteliš patologijos pradininkų. Buvo žinomas ir kaip archeologas, paleontologas. 1847 m. įsteigė žurnalą „Archiv für pathol. Anatomie u. Physiologie u. für klin. Medicin“. 1899 m. „Charité“ klinikos teritorijoje įsteigė Patologijos muziejų, kurio pagrindu 1998 m. įsteigtas Berlyno medicinos istorijos muziejus. Jis buvo kritiškas „šiaurės misticizmo“ apie arijų rasę atžvilgiu. Buvo prieš evoliucijos teoriją ir Č. Darviną vadino ignoramus; ir neandertaliečio palaikus laikė tiesiog deformuotu žmogumi.

^**) Šanidaro ola Irako Kurdistane, Zagro kalnuose, kurioje rasti maždaug 50-70 tūkst. m. neandertaliečių (bent 10-ies) palaikai. Suaugusio vyriškio, dviejų moterų ir vaiko bendrame kape išsilaikė gėlių ir spygliuočių pėdsakų. Jie būdingi šiam rajonui gegužę-birželio pradžioje. Tai leido daryti išvadą, kad neandertaliečiai laidodavo gentainius. Be to rastas 45 m. amžiaus vyriškis, kuriam jaunystėje amputavo dešinę ranką, o vėliau jis buvo gavęs ir sunkią galvos traumą. Abu tie sutrikimai buvo sėkmingi išgydyti, kas rodo neblogą žinių lygį.

^***) Denisovo žmogus - priešistorinis hominidas, kurio palaikai rasti Denisovo urve (Altajaus kraštas). Jie gyveno maždaug prieš 500–30 tūkst. m,, o jų gyvenamasis arealas Azijoje sutapo su neandartaliečių ir šiuolaikinių žmonių gyvenamąja teritorija. Iš jo palaikų terasta tik dalis pirštakaulio (2008 m.; nustatyta, kad ji mergaitės) ir trejetas dantų (1984, 2000 ir 2010 m. - didesnių, nei neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių), iš kurių nustatyta jo DNR, kurioje nustatyta Denisovo žmogaus ir Homo sapiens hibridizacijos požymių. Manoma, kad Denisovo žmonės ir neandartaliečiai atsiskyrė prieš 400–500 tūkst. m. Laikoma, kad Denisovo žmogus iš Afrikos migravo anksčiau homo sapiens. Apie jų atradimą parengtas dokumentinis filmas „Seksas akmens amžiuje“ (2012).

Pagal „Nature“ žurnalo 2019 m. sausio numerio dviejuose straipsniuose pateiktus patikslintus datavimus, žmonės oloje gyveno prieš 287-55 tūkst. m. (kitame – 195-52 tūkst. m.), o neandertaliečiai – prieš 193-97 tūkst. m. (kitame – 140-80 tūkst. m.). Taigi žmonės oloje pasirodė anksčiau, o ją paliko vėliau, tačiau ilgą laiką ja dalinosi kartu. O štai ten rasti strėlių antgaliai ir pakabukai iš mamuto ilčių pagaminti maždaug prieš 49-43 tūkst. m., t.y ne Denisovo žmogaus; tačiau tada kyla klausimas – kieno?