Neandertalietis. Vartiklis

Neandertalietis tebėra mokslo mįslė. Kadaise laikytas žmogaus evoliucijos įrodymu, dabar laikomas žmogaus amžininku, tačiau turėjusiu didesnius smegenis.

1856-ais darbininkai Neander slėnyje netoli Duesseldorf'o, Vokietijoje, rado kaukolę ir kaulus. Kaukolė buvo neįprastai suplota. Vėliau daugiau reliktų rasta ne tik Neander'io slėnyje, bet ir Prancūzijoje, Italijoje, Irake bei Izraelyje.

Radinių interpretacijos skyrėsi. Vokiečių anatomas Rudolf Virchow'as^*) laikė tai buvus homo sapiens su rachitu dėl vitamino D stokos. Prancūzų paleontologas Marcellin Boule manė jį vaikščiojus palinkus į priekį. 50-čiai metų įsitvirtino įvaizdis apie tarpinę grandį tarp beždžionės ir žmogaus. Tik po 100 m. 1957-ais tyrimai nustatė, kad neandertalietis vis tik vaikščiojo stačias, o palinkęs į priekį buvo dėl artrito. Kiti radiniai liudijo jį naudojus įrankius,turėjus religines ir kultūrines apeigas, laidojimo papročius.

Neandertaliečiai iškrypėliai
Vokiečių mokslininkai ištyrė DNR iš Altajaus Denisovo oloje rastos moters kojos nykščio. Paaiškėjo, kad buvo praktikuojami artimos giminystės seksualiniai ryšiai. Tai suprantama, nes neandertaliečių populiacija Altajuje buvo negausi ir patikimai izoliuota nuo kitų Sibiro paleoantropų ir kitos galimybės pratęsti giminę praktiškai nebuvo. Beje, praktikuoti ryšiai ir su kitomis rūšimis. Genome rasti ten pat gyvenusių Denisovo žmogaus ir net homo sapiens DNR fragmentai.

Ir dar glumino apie 13% didesni smegenys! 1500 mililitrų lyginant su šiuolaikinio žmogaus 1400 ml. Tai buvo geri mąstytojai, tačiau nepalikę jokių rašto paminklų. Kartu jie buvo nepaprastais stiprūs fiziškai. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų - 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.

Naudojosi ugnimi pasišildymui bei maisto gaminimui. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus - rasti ietigaliai, akmeniniai žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais.

Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita - 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai rodo abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus...

Yra požymių apie laidojimo apeigas ir rūpinimąsi senais ir sergančiais bendruomenės nariais. Šanidaro oloje^**) Irake rasta gėlių likučių - rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių. Ar tai dalis mirusiojo aromatizavimo?

Kartu neandertaliečiai turėjo būti žiaurūs kariai galėję praktikuoti net kanibalizmą. Prancūzijoje rasti du kojos ir trys rankų kaulų fragmentai, kurie galėjo būti suskaldyti. Kitoje vietoje - ant kaulų rasti skaldymo ir deginimo požymiai.

Manoma, kad neandertaliečiai išnyko prieš 30-35 tūkst. metų (žmogaus kilties pradžia - iki 92 tūkst. metų). Kaip jie išnyko? Būdama stipresnė ir protingesnė rasė turėjo išlikti! Gal jie ir yra Biblijoje minimi nefilimai?

^*) Rudolfas Virchofas (Rudolf Ludwig Carl Virchow, 1821- 1902) – vokiečių mokslininkas ir politikas, gydytojas, antropologas, rašytojas, vienas ląstelių teorijos biologijoje ir medicinoje bei ląsteliš patologijos pradininkų. Buvo žinomas ir kaip archeologas, paleontologas. 1847 m. įsteigė žurnalą „Archiv für pathol. Anatomie u. Physiologie u. für klin. Medicin“. 1899 m. „Charité“ klinikos teritorijoje įsteigė Patologijos muziejų, kurio pagrindu 1998 m. įsteigtas Berlyno medicinos istorijos muziejus. Jis buvo kritiškas „šiaurės misticizmo“ apie arijų rasę atžvilgiu. Buvo prieš evoliucijos teoriją ir Č. Darviną vadino ignoramus; ir neandertaliečio palaikus laikė tiesiog deformuotu žmogumi.

^**) Šanidaro ola Irako Kurdistane, Zagro kalnuose, kurioje rasti maždaug 50-70 tūkst. m. neandertaliečių (bent 10-ies) palaikai. Suaugusio vyriškio, dviejų moterų ir vaiko bendrame kape išsilaikė gėlių ir spygliuočių pėdsakų. Jie būdingi šiam rajonui gegužę-birželio pradžioje. Tai leido daryti išvadą, kad neandertaliečiai laidodavo gentainius. Be to rastas 45 m. amžiaus vyriškis, kuriam jaunystėje amputavo dešinę ranką, o vėliau jis buvo gavęs ir sunkią galvos traumą. Abu tie sutrikimai buvo sėkmingi išgydyti, kas rodo neblogą žinių lygį.