Neandertalietis  

Taip pat skaitykite: >>>>>

Neandertalietis tebėra mokslo mįslė. Kadaise laikytas žmogaus evoliucijos įrodymu, dabar laikomas žmogaus amžininku, tačiau turėjusiu didesnius smegenis.

1856-ais darbininkai Neander slėnyje netoli Duesseldorf, Vokietija, rado kaukolę ir kaulus. Kaukolė buvo neįprastai suplota. Vėliau daugiau reliktų rasta ne tik Neander slėnyje, bet ir Prancūzijoje, Italijoje, Irake bei Izraelyje.

Radinių interpretacijos skyrėsi. Vokiečių anatomas Rudolf Virchow'as laikė tai buvus homo sapiens su rachitu dėl vitamino D stokos. Prancūzų paleontologas Marcellin Boule manė jį vaikščiojus palinkus į priekį. 50-čiai metų įsitvirtino įvaizdis apie tarpinę grandį tarp beždžionės ir žmogaus. Tik po 100 m. 1957-ais tyrimai nustatė, kad neandertalietis vis tik vaikščiojo stačias, o palinkęs į priekį buvo dėl artrito. Kiti radiniai liudijo jį naudojus įrankius,turėjus religines ir kultūrines apeigas, laidojimo papročius.

Neandertaliečiai iškrypėliai
Vokiečių mokslininkai ištyrė DNR iš Altajaus Denisovo oloje rastos moters kojos nykščio. Paaiškėjo, kad buvo praktikuojami artimos giminystės seksualiniai ryšiai. Tai suprantama, nes neandertaliečių populiacija Altajuje buvo negausi ir patikimai izoliuota nuo kitų Sibiro paleoantropų ir kitos galimybės pratęsti giminę praktiškai nebuvo. Beje, praktikuoti ryšiai ir su kitomis rūšimis. Genome rasti ten pat gyvenusių Denisovo žmogaus ir net homo sapiens DNR fragmentai.

Ir dar glumino apie 13% didesni smegenys! 1500 mililitrų lyginant su šiuolaikinio žmogaus 1400 ml. Tai buvo geri mąstytojai, tačiau nepalikę jokių rašto paminklų. Kartu jie buvo nepaprastais stiprūs fiziškai. Vyrų ūgis buvo apie 175 cm, moterų - 160 cm. Akiduobių dydis liudija turėjus dideles akis. Dėl stambesnių kaulų ir didesnės raumenų masės turėjo sverti apie 10 kg daugiau nei šiuolaikiniai žmonės.

Naudojosi ugnimi pasišildymui bei maisto gaminimui. Dėvėjo kūno apdangalus ir gaminosi ginklus - rasti ietigaliai, akmeniniai žeberklus ir medines ietis ugnimi sustiprintais smaigaliais.

Balso stygos buvo pakankamai išsivysčiusios artikuliuotai kalbai. Jie gyveno šalia žmonių ir galėjo juos suprasti. Slovėnijoje rasta neandertaliečiui priskiriama fleita - 12 cm ilgio iš jauno lokio šlaunikaulio su skylutėmis 4-iems pirštams. Tai rodo abstraktaus mąstymo ir vaizduotės faktus...

Yra požymių apie laidojimo apeigas ir rūpinimąsi senais ir sergančiais bendruomenės nariais. Šanidaro oloje Irake rasta gėlių likučių - rūpinimasis mirusiaisiais. Tyrimai rodo jas turėjus gydomųjų savybių. Ar tai dalis mirusiojo aromatizavimo?

Kartu neandertaliečiai turėjo būti žiaurūs kariai galėję praktikuoti net kanibalizmą. Prancūzijoje rasti du kojos ir trys rankų kaulų fragmentai, kurie galėjo būti suskaldyti. Kitoje vietoje - ant kaulų rasti skaldymo ir deginimo požymiai.

Manoma, kad neandertaliečiai išnyko prieš 30-35 tūkst. metų (žmogaus kilties pradžia - iki 92 tūkst. metų). Kaip jie išnyko? Būdama stipresnė ir protingesnė rasė turėjo išlikti! Gal jie ir yra Biblijoje minimi nefilimai?

Neaišku, kaip toliau vystysis žmogus, tačiau galim garantuoti – karų nebus išvengta ir ateityje. H. Velsas buvo įsitikinęs, kad konfliktai tarp rūšių neišvengiami. Apsakyme „Baisioji tauta“ (The Grosly Folk, 1921) aprašo šiuolaikinės išvaizdos žmonių ir neandertaliečių susidūrimą. Neandertalietis aprašomas kaip baisi būtybė ir kontaktas netrukus virto konfliktu: „Neandertaliečiams kontaktas su žmonėmis virto nesibaigiančiu karu, galinčiu vesti tik į sunaikinimą...“. Tai nebuvo karas šiuolaikine prasme. Tai buvo darviniška natūraliosios atrankos kova už tą pačią ekologinę nišą. Ir jei ateityje susikurs skirtingos žmonių rasės atmainos (žr. Ateities žmogus), jos irgi varžysis dėl tos pačios nišos. Mes pasmerkti karui!
O dabar paskaitykite, kaip H. Velsas išpranašavo atominį karą

*) Neanderthalian family Šanidaro ola Irako Kurdistane, Zagro kalnuose, kurioje rasti maždaug 50-70 tūkst. m. neandertaliečių (bent 10-ies) palaikai. Suaugusio vyriškio, dviejų moterų ir vaiko bendrame kape išsilaikė gėlių ir spygliuočių pėdsakų. Jie būdingi šiam rajonui gegužę-birželio pradžioje. Tai leido daryti išvadą, kad neandertaliečiai laidodavo gentainius. Be to rastas 45 m. amžiaus vyriškis, kuriam jaunystėje amputavo dešinę ranką, o vėliau jis buvo gavęs ir sunkią galvos traumą. Abu tie sutrikimai buvo sėkmingi išgydyti, kad rodo neblogą žinių lygį.

Eskimų kilmė
Milžinų darbai
Paslaptingosios ertmės
Gal tai jau buvo
Biblija: Pradžios knyga
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Trobriando salos Polinezijoje
Legendinė Ofyro aukso šalis
A. Duginas. Hiperborėjos teorija
Aleksandras Didysis ir amazonių karalienė
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Indėniškosios kultūros: inuitai
Žiedadulkės pasakoja istoriją
Trumpai apie Havajus
Šamanų ratu einant
Vartiklis