Pirmieji dailininkai

Ispanijos Altamiros urvo lubos ištapytos spalvingais gyvūnų atvaizdais prieš 15-19 tūkst. m. Kai kurie jų – senesni nei 20 tūkst. m.

2008 m. Vokietijos Felso urve rasta „Venera“ yra seniausias žinoma žmogaus atvaizdas (35 tūkst. m.). Viršuje esanti kilpa rodo, kad ji buvo skirtas nešioti kaip pakabukas. Blomboso radiniai

Iš mamuto ilties išdrožta Brassempouy ledi rasta 1894 m. Prancūzijos pietvakariuose ir yra vienas seniausių (25 tūkst. m.) žmogaus veido pavaizdavimų.

Piečiausios Afrikos dalies Blomboso urve rasti 100 tūkst. m. meninės žmonių išraiškos faktai – karoliai iš kriauklelių, ochros ir jos perdirbimo priemonių.

1994 m. gruodį trys speleologai (Eliette Brunel, Christian Hillaire, Jean-Marie Chauvet) pro siaurą plyšį nusileido į pilvą primenantį urvą (dabar vadinamą Chauvet-Pont-d‘Arc). Jame 36 tūkst. m2 plote ant sienų nupiešti 442 gyvūnai: urviniai liūtai, raganosiai, mamutai, stumbrai, ir net išgalvotas padaras – pusiau stumbras, pusiau moteris. Jų amžius – apie 36 tūkst. m., o urvas po akmenų nuošliauža slėpėsi 22 tūkst. m.

Kodėl žmonės ėmėsi šios veiklos - čia, Altamiroje, Lascaux ir kitur?..

Ch. Henshilwood‘as 2000 m. Blomboso urve, esančiame netoli jo gimtinės, iškasė nedidelę graviruotos ochros nuolaužą. Jos čia gausu – ir ją tūkstančius metų naudojo kūno dažymui, maisto konservavimui ir kitiems tikslams. Tačiau ant to fragmento prieš 75 tūkst. m. išraižytas persidengiančių lygiagrečių trikampių raštas. Niekas nežino, ką jis reiškia – bet tai simbolinės žmonių išraiškos įrodymas.

Tiesa, pradžioje tie radiniai sutikti skeptiškai - atseit, tai pavienis atvejis ir tai atsitiktiniai raižiniai. Bet buvo rasta daugiau simbolių bei ornamentų. Rasta to paties amžiaus smulkių jūrinių Nausarius kriauklelių du pradurtomis skylutėmis. Kiti radiniai dar senesni. Tokių pat kriauklelių Maroko Tafolralto Balandžių urve amžius siekia 82 tūkst. m. O Izraelio Qafzeh ir Skhul‘o urvuose – net 92 ir 100 tūkst. m. 2010 m. Pierre-Jean Texier’o grupė į šuaurę nuo Keiptauno esančiame Diepkloof‘o urve rado 60 tūkst. m. senumo raižytų stručio kiaušinių lukštų. Naujų radinių rasta ir Blombose...

Jie atrodo primityviais, tačiau rodo abstraktaus (simbolinio) mąstymo užuomazgas. Tačiau po kelių tūkstančių metų tie požymiai staiga dingsta – kaip ir kitos naujovės. Pvz., kaulinių harpūnų radiniai siekia 45 tūkst. m., tačiau Konge jų aptikta dvigubai senesniuose sluoksniuose. PAR išskiriamos dvi akmeninių ir kaulinių įrankių kultūros: Still Bay (75 tūkst. m.),kimu. trukusi 4000 m., ir Howieson’s Poort’o (65 tūkst. m. – trukusi 6000 m.). tačiau tik prieš 40 tūkst. m. kultūra ėmė vystytis ir įvairėti. Net Indonezijos Sulawesi saloje aptikta 40 tūkst. m. plaštakomis komponuotų piešinių, kas anksčiau laikyta Europos vėlyvojo paleolito pasiekimu.

Kas gi sieja šiuos skirtingų laikmečių kūrybiškumo protrūkius? Vieni mano, kad nulėmė naujos „kokybės“ žmonių atsiradimas (pvz., dėl genų pokyčių), kiti – didesnis žmonių tankis, leidžiantis platesnius ryšius ir galimybes keistis novatoriškais dalykais. Simboliai galėję sustiprinti tuos ryšius. O žmonių kiekiu išretėjus, naujovės liaudavusios plisti ir pamažu grimzdavo užmarštin. Pvz., Tasmanijoje 15 tūkst. m. gaminti kauliniai įrankiai, šaltam orui skirti drabužiai ir žvejybos priemonės, tačiau maždaug prieš 3000 m. tai pranyko. Kaip manoma, tai nutiko todėl, kad pakilus vandens lygiui ir Tasmanijai atsiskyrus nuo žemyno, likusi maždaug 4000 gyventojų bendrija buvo per maža tradicijų išsaugojimui.

Ir tikrai, genetiniai tyrimai rodo, kad prieš 100 tūkst. m. metų Afrikoje buvo pagausėję gyventojų. O vėliau, maždaug 15 tūkst. metų tarpu beveik nėra archeologinių radinių. Gal tai dėl gyventojų sumažėjimo? Senoves Venera

Viena bendruomenė maždaug prieš 60 tūkst. m. iš Afrikos per Turkiją, palei Juodąją jūrą ir palei Dunojų patraukė į pietvakarinę Vokietiją. Maždaug prieš 43 tūkst. m. apsistoję Lohne ir Ach‘o upių slėniuose staiga ėmė kurti – gana tikroviškas iš mamutų ilčių išdrožtas gyvūnų statulėles (radiniai Vogelherd‘o, Felso, Hohlenstein-Stadel‘io ir Geissenklosterle olose – iš tikro, tai tik įdubimai uoloje). Tais laikais čia buvo šalta ir atšiauri stepė – tačiau Orinjako periodu žmonių čia gausėjo. Gal tai ir lėmė kūrybiškumo protrūkį? O gal sunkumai vertė žmones dalintis žiniomis?

Beje, čia rasta ir „nepadorių“ radinių – 2008 m. N. Conard‘o grupė Felse moters su didelėmis krūtimis ir genitalijomis statulėlė (35 tūkst. m. senumo). Prieš tai ji buvo radusi 20 cm ilgio ir 3 cm skersmens lazdelę su gale išgremžtu žiedu – gal tai falo simbolis? Beje, rastos ir kelios fleitos – viena iš dramblio kaulo, o kitos iš gulbių sparnų kaulų. Tai seniausi žinomi muzikos instrumentai.

Tačiau įspūdingiausia Hohlenstein-Stadel‘io oloje rasta 40 tūkst. m. senumo 29,cm aukščio žmogaus-liūto skulptūra, kurios apie 200 fragmentų 1939 m. rado R. Wetzel‘is su O. Volzing‘u. Juos 1969 m. sujungė J. Hahn‘as. Jis vertingas ir tuo, kad jo sukūrimui reikėjo sugaišti apie 400 val.

Kodėl Europoje daugiausia piešta olose? Galbūt tai sąlygojo tamsos ir šviesos žaismas? Laužų šviesoje piešiniai galėjo tarsi „atgyti“. Vaizdai kito priklausomai nuo žiūrėjimo kampo – tai buvo tarsi senovinis kinas...

Kartu daugėja įrodymų, kad neandertaliečiai nebuvo protiškai atsilikę nuo homo sapiens giminaičių. Jie ne tik poravosi (žr. >>>>>), bet ir mokėjo išsireikšti simboliais. Kai kas laiko, kad neandertaliečių Prancūzijoje ir Maroke rasti palaikai buvo specialiai palaidoti. Ant paukščių sparnų rastos įpjovos leidžia spėti, kad prieš 50 tūkst. m. jie jomis puošėsi, o prieš 39 tūkst. m. Gibraltaro uolos urve išraižytas kryžminis raštas rodo jų abstraktaus mąstymo požymius. Ispanijos El Castillo urve yra nutapytas raudonas diskas.


Mąstymo aušra
Žemė - beždžionių planeta
S. Lemas. Robotų psichologija
Primityvus ir svetimame krašte
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Sibiras ir pirmieji amerikiečiai
Slėpiningieji Edeno sodai
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Genetikai žmogų kildina iš Afrikos
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Panspermia: kosmoso užkratas
Naujausias kreacionizmo veidas
Nojaus arka surasta?
Žemiausi žmonės
Milžinai Žemėje
Neandertalietis
Ateities žmogus
Vartiklis