Milžinai Žemėje  

Robert Wadlow‘o*) ūgis siekė 2,72 m. O kaip su legendų milžinais. Rastos fosilijos priskiriamos ne dideliems žmonėms, o milžiniškoms beždžionėms, Gigantopithecus. Jų palaikai, randami Pietryčių Azijoje, kelis dešimtmečius tapdavo naujienomis spaudoje, - ir dar kartą sensacija virto 2005-ųjų pabaigoje. Malakos pusiasalio pietinėje dalyje pranešta apie Džohoro Orang Dalam (Žemyno žmogus). Rasti milžiniškos pėdos bei pranešta apie matytas milžiniškas (3 m) žmogiškos išvaizdos būtybes.

Ir nereikia šių būtybių painioti su „Didžiąja pėda“ (kaip 1967-ųjų Patterson-Gimlin filme), kurie neviršydavo 2,8 m. Tikruosius milžinus Šiaurės Amerikos indėnai vadino įvairiais vardais. Šiaurės Karolinos Jutaculla riedulys su petroglifais pavadinta legendinių kalnų milžinų vardu. Stalo uola Pietų Karolinoje siejama su milžinų vadu. Rytų Kanadoje Samuel de Champlain girdėjo apie miškuose gyvenančius milžinus. Kiti prancūzų tyrinėtojai girdėjo panašias istorijas ir matė, kaip indėnai bijo tų būtybių. Legendos apie juos sutinkamos Aliaskoje. Kalnuotose pasaulio vietovėse paplitę padavimai apie milžinus.

Against Gigantopithecus Pabandysime pažiūrėti, ar tai nėra Gigantopithecus palikuonys. Visa, ką apie juos težinome, tėra juos sutikusių liudininkų pranešimai, randami pėdsakai ir įvairių etninių grupių pasakojimai. „kryptozoologijos tėvas“ Bernard Heuvelmans Malaizijos džiunglėse tikrino per du metus sukauptus pranešimus. Jis jautė, kad ten vis dar tebegyvena gigantiški antropoidai. Nesenai atrasti nykštukinių Homo floresiensis (gyv. prieš 12 tūkst. m.) palaikai liudija, kad dar bus ir daugiau atradimų. O vietiniai Indonezijos gyventojai vis dar sakosi sutinkantys tuos „hobitus“.

Milžinai yra visuotinis reiškinys. Apie juos žino nedidelėje Comoros salų grupėje Indijos vandenyne. Apie juos pranešima iš Ramiojo vandenyno sričių (legendų apie juos yra net Havajuose). Juos mini Genlandijos eskimai. Tik, kaip knygoje „Tų dienų milžinai“ rašo Walter Stephens, požiūrį į dabartinę jų būklę gožia senovės minėjimai laikant juos agresyviais žmonių atžvilgiu.

Fosilijų argumentai

Yra 4-ios kategorijos požymių, teigiančių jų buvimą. Pirma – folkloras, antra – pranešimai apie susitikimus su jais, trečia – jų palikti pėdsakai, o ketvirta – fosilijos, kurios priskiriamos Gigantopithecus, „Didžiajai beždžionei“.

Maždaug prieš 16-10 mln. metų išsivystė nauja Drypopithecines primatų grupė, kurioje buvo ir žmogaus dydžio beždžionės pavidalo Dryopithecus, kuris, kaip atrodo, išgyveno, tapęs pagrindu Himalajų legendoms apie jietį. Jų fosilijų mažai; rasta Kinijoje, Indijoje ir Vietname. Pirmuosius Gigantopithecus kaulus įsigijo vokietis Ralph von Koenigswald‘as (1902-1982), turėjęs įprotį apžiūrinėti vaistines Javoje ir Kinijoje. Ten jis aptiko „drakonų kaulus“, kuriuos vaistininkai malė vaistams. Iš danties jis nusprendė, kad jei priklauso didelei beždžionei. Jo kolega Franz Weidenreich‘as (1873-1948) padarė kitokią išvadą, manęs, kad jie priklauso milžiniško ūgio žmogui Gigantopthropus.

Tai būtų apie 3 m aukščio būtybė, dauguma laiko vaikščiojusi stačiomis. Tačiau tikrieji milžinai turėjo būti dar didesni – ir jų ūgis galėjo siekti 4,6-6 m. Tai spėjama iš surastų pėdsakų.

Pranešta apie milžinus ir Šiaurės Amerikoje, tačiau čia nėra jų fosilijų. Tačiau būta pranešimų, kad jų kaulus buvo radę, tačiau jie yra dingę. O indėnai jų vardus davė įvairioms vietoms. Ir čia rasta jų pėdsakų, pvz., prie Šaltojo ežero Albertoje (1976 m. birželį), Snoqualmie Vašingtono v. (1976 m. sausį), prie Asrorijos Oregonos v. (1977 m. gruodį).

Ar milžinai tebevaikšto žemėje?

Pranešimų apie milžinus daugiau iš Šiaurės Amerikos vien todėl, kad ten įdedama daugiau pastangų renkant tokio tipo liudijimus. Tačiau Gigantopithecus palikuonys pastebėti ir Europoje, Azijoje.

Milžinai buvo suvokiami kaip gamtos reiškinių personifikacija, kaip senųjų dievų konfliktas su naujesniais, kaip demonai iš mirusiųjų pasaulio. Galime tarti buvus tris milžinų sąveikos su žmonėmis fazes.

Pirmosios fazės metu milžinai gyveno kaip žmonės ir turėjo bendrą kalbą ir papročius su mažesniais ir silpnesniais žmonėmis. Jų sugebėjimai leido jiems paplisti visoje žemėje.

Antrosios fazės metu įvyko skilimas. Milžinai pernelyg sėkmingai mėgdžiojo žmones – dėl jų didelio ūgio tai atrodė kažkaip atstumiančiai. Jų didelis apetitas sudarė konkurenciją dėl maisto. Be to, tarp jų buvo paplitęs kanibalizmas – ir žmonės tapdavo maistu dažniau, nei jų gentainiai. Dalis žmonių juos taip pat laikė bjauriais ir kvailais. O gali būti, kad milžinai atsiliko kultūriniame vystymesi. Ir mažesniesiems broliams įgijus tobulesnius ginklus, daugiau milžinų galėjo kristi nuo jų rankų.

Trečioji santykių fazė yra milžinų išstūmimas į nuošalias vietas. Šiandien jie gali būti laikomi primityviais lyginant su mūsų protėviais. Juos galima laikyti nusmukusiais kultūriniu požiūriu. Tačiau kartu jie gali būti laikomi smarkesniais už mūsų protėvius, nes išmoko vengti susidūrimų su žmonėmis.

Taigi, Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikose gyveno milžinų. Tai leidžia iškelti tokią teoriją, besiremiančią prielaida apie 2 tūkstm. pr.m.e. vykusią didelė karingų tautų migracija, prasidėjusia Filipinai centrinėje Azijoje. Tos tautos vadintos kurganais; jie buvo aukšti, 7-9 pėdų aukščio, o kai kurie siekė ir 12 pėdų ir daugiau. Kurganų simboliu buvo svarstika, - saulės simbolis, o taip pat 4-ių vėjų bei kartu užkariavimų, vykusių į visas puses: šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Jų užkariavimai šiaurės ir pietų kryptimis buvo riboti, tačiau pasiekimai vakarų ir rytų kryptimis buvo žymesni – ir abiem atvejais jie pasiekė Ameriką. Kai ten tie du srautai susidūrė, jie pradėjo tarpusavyje kariauti. Pamažu asimiliuojantis su homo sapiens, jų ūgis mažėjo. Jie jau nebuvo taip smarkiai pranašesni už žmones... Taip žemesni homo sapiens įveikė stipresnius milžinus, o jų atšvaitai išliko istorijoje, religijoje ir kultūroje. Tais laikais Žemėje gyveno milžinai...

 Filipinų kiklopai

Bochole1), Sumilao esančiame Palaupau kalne3), Bukidnone4), ir kai kuriose Agusano5) srityse kalkakmenio olose rastos keistos kaukolės, su viena akiduobe kaktoje. Jos tarsi priklauso kiklopams, mitinei rasei iš graikų mitologijos. Tad ar nebuvo pietinėse Filipinų salose įsikūrę tokie vienakiai?

Bocholas yra Filipinų provincija saloje centriniame Visajų2) regione. Vietos folklore sutinkama, kad kadaise Mindanao centro ir šiaurės lygumose siautėjo milžinai, tarp kurių populiariausiais, pagal Bukidnono legendą, buvo agyo, kovęsi prieš pirmuosius ispanų konkistadorus. Atseit „jų“ skeletų liekanos saugomos oloje kaip garbinimo objektas.
Vietos folklore minimos dvi milžinų rasės: blogieji kapre ir vienakiai, buvę žmonių didvyriais.

Tokie pasakojimai paskatino Nacionalinio muziejaus darbuotojus pradėti kasinėjimus Bochole – ir tikrai, jie rado vieną tokią kaukolę. Bet archeologai spėja, kad gali būti, kad kalkakmenio oloje galėjo įvykti cheminė reakcija, išėsdinusi tokią akiduobę mat žmogaus kaulų ir kalkakmenio panaši sudėtis.


Paaiškinimai

*) Robertas Vodlou (Robert Pershing Wadlow, 1918-1940) – amerikietis, žinomas užregistruotas kaip kada nors gyvenęs aukščiausias žmogus pasaulyje, dar vadintas „Altonu milžinu“ ir „Ilinojaus milžinu“. Mirus jo ūgis buvo 272 cm, o svoris 199 kg.
20 m. amžiaus pasirašė sutartį, pagal kurią gaudavo nemokamus batus už dalyvavimą įvairiose reklamose. Kartu su savo tėvu keliavo po JAV ir dalyvavo pasirodymuose. Mirė nuo infekcijos kojoje. Laidotuvėse dalyvavo 40 tūkst. žmonių.

1) Bocholas - sala centriniame Boholio jūros Filipinų salyne. Plotas 3865 km2, 1,137 mln. gyv. Provincijos administracinis centras – Tagbilarano miestas (apie 100 t8kst. gyv.). Paviršius kalnuotas (didžiausias aukštis 870 m); yra unikalių karstinių formų („Šokolado kalvos“). Kalnai apaugę drėgnaisiais pusiaujo miškais.

2) Visajų salos - viena iš 3-ių pagrindinių Filipinus sudarančių salų grupių, esanti centre. Šiauriau jos Lusonas, o piečiau Mindanao salynai. Salose gyvena visajų etnolingvistinės grupės gyventojai (apie apie 32,5 mln). Dauguma jų – katalikai.

3) Palaupau - kalnas Romblono provincijoje, Mimaropos regione, šiaurinėje Visajų dalyje. Aukštis - 585 m virš jūros lygio.

4) Bukidnonas - Filipinų provincija Mindanao salos šiaurėje.

5) Agusanas - Filipinų provincija Mindanao salos šiauės rytuose esančiame Karagos rajone.

Kriptozoologija
Jie tebegyvena!?
Filipinų tvėrimo mitai
Kur dūmai, ten ir ugnis
Puolę angelai ir nefilimai
Kadaise gyveno milžinai...
Žemė - beždžionių planeta
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Dinozaurų palikuonys Afrikoje
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Milžinų darbų palikimas
Kadaise nebuvome vieni
Moteris su dviem leopardais
Kinija: Gao Yao ir Zhi
Pirmieji dailininkai
Ir vėl čupakabros
Gal tai jau buvo?
Neandertalietis
Oro grobuonys
Vartiklis
NSO.lt