Mąstymo aušra
Kas mes? Kur einame? Iš kur atėjome?
"Vienąkart gyvulys pavirto būtybe su tokiu sudėtingu protu, kad gali užsiimti meile, įvilkęs penį į plastiką..."
Archeologai tradiciškai laiko, kad Homo sapiens tapo protingas per trumpą laiką
ir palyginti neseniai, per 50 tūkst. paskutinių metų, t.y. praėjus daugiau kaip 100 tūkst. metų
tapus šiuolaikiniu anatomiškai. Tačiau radiniai Afrikoje leidžia spėti, kad kai kurie proto
elementai atsirado gerokai anksčiau. Dar daugiau, žmogus gali būti ne vienintelis hominidas
turėjęs tokias savybes kai kurie artefaktai rodo, kad jomis pasižymėjo ir
neandertalietis.
Blombos oloje, esančioje 200 mylių į rytus nuo Keiptauno (PAR), rastos kriauklelės yra vienodo dydžio ir kiekviena turi skylutę toje pačioje vietoje. Archeologas Ch. Henshilwood iš Norvegijos įsitikinęs, kad jas pirmykščiai žmonės surinko beveik prieš 75 tūkst. metų, kad iš jų pasidarytų karolius.
Daugelis įrodymų rodo, kad, tikėtina, kad anatomiškai šiuolaikinio žmogaus gimtinė yra Afrika. Pagal 2003 m. Herto (Etiopija) rastas fosilijas, tai įvyko prieš 160 tūkst. m. 2005 m. kitoje Etiopijos vietoje, Omo Kibish, radiniai pradžią paankstino iki 195 tūkst. m.
Ne taip aišku, kada žmogaus mąstymas tapo šiuolaikinis. Nusistovėjo nuomonė, kad jo pradžia yra prieš 40 tūkst. m. Viduriniojo paleolito laikotarpio žmonės darėsi primityvius akmeninius įrankius prieš dešimtis tūkstančių metų. Tada vos ne akimirksniu nuo Reino slėnio iki Rusijos lygumų pradėta gaminti tobulesnius ginklus, sukurti tolimų kraštų prekybos tinklai, imta muzikuoti, išreikšti save meno priemonėmis. Tai vadinamasis Didysis šuolis.
Matyt ne atsitiktinai, pereinant iš viduriniojo į vėlyvąjį paleolito amžių, žmonės pradėjo plisti Europoje, kurioje iki tol dominavo neandertaliečiai. Nors tiksli to meto artefaktų autorystė nežinoma, priimta laikyti, kad kūrybingesni atėjūnai paėmė viršų.
Tačiau kiti tyrinėtojai laiko, kad Didysis šuolis yra 5-10 tūkst. metų ankstesnio proceso Afrikoje pakartojimas. Maždaug prieš 50 tūkst. metų čia kultūrinis progresas įvyko ne dėl konkurencijos su kita hominidų rūšimi, o dėl genų mutacijos. Pvz., R. Klein'as sako, kad tai įrodo radiniai Kenijos Enkapune Ya Muto (Prieblandos) oloje, kurioje S. Ambrose komanda rado obsidiano peilių, gremžtukų ir, svarbiausia, kriauklelių karolių, kurie datuojami Vėlyvuoju geležies amžiumi (apie 43 tūkst. m.). Panašūs karoliai, kaip dovanos, vis dar sutinkami pas Botsvanos Kung San čiabuvius. S. Ambrose mano, kad tie karoliai buvo skirti gerų santykių palaikymui su kitomis grupėmis, o tai rodytų sugebėjimus bendrauti naudojant simbolius.
Tačiau paskutiniaisiais metais keletas archeologų ėmė neigti Didžiojo šuolio teoriją. Jie
mano, kad žmonių elgesys kito pamažu ilgą laiką ir ne tik pas žmones. Tiesa, šios idėjos
nėra naujos. Jau daugelį metų turėta keistų artefaktų. Tai 400 tūkst. m. amžiaus medinės
svaidomos ietys iš Schoningen'o (Vokietija), 233 tūkst. m. amžiaus figūrėlė iš Berekhat Ram
(Izraelis), 60 tūkst. m. amžiaus titnagas su koncentriniais lankais iš Quneitra (Izraelis), du
100 tūkst. m. kaulo su įrantomis fragmentai iš Klasies upės olos (PAR) ir poliruota mamuto
danties plokštelė iš Tata (Vengrija). Daugelis archeologų žvelgė žvairai į tuos radinius.
Tačiau jų gausėjo ir juos nuginčyti darėsi vis sunkiau.
Trijose Katanda vietose Konge rasti 80 tūkst. m. senumo užaštrinti harpūnus iš kaulo sudėtingumu prilygstantis Europoje rastiems 25 tūkst. m. senumo harpūnams. Kiti radiniai, kaip 77 tūkst. m. senumo suskaldyti gyvūnų kaulai iš 'Gi (Botsvana) rodo, kad rodo, kad buvo reguliariai medžioti stambūs ir pavojingi žvėrys. Ir net kad kai kurie šiuolaikiškos elgsenos elementai atsirado dar iki atsirandant H. sapiens. Kenijoje prie Baringo ežero S. McBrearty komanda rado akmeninių peilių, senesnių nei 510 tūkst. m. O netoliese rasta nemažas kiekis 285 tūkst. m. senumo raudonos ochros ir trintuvių jos gamybai. Ir tai ne vieninteliai tokio tipo radiniai.
Tačiau yra ir artefaktų, rodančių, kad žmonės galėjo būti vieninteliai, įgiję bendravimo
simboliais savybę. Atrodo, kad neandertaliečiai
puošė savo kūną (pragręžti dantys ir kiti
daiktai iš Quincai ir Grotte du Renne Prancūzijoje). Neandertaliečiai laidojo mirusiuosius.
Tad, galbūt, abstraktaus mąstymo savybės vienu metu vystėsi abiem rūšims...
Daugiau:
- S. McBrearty, A. S. Brooks. The Revolution That Wasn't: A new interpretation of the origin of modern human behavior// J. of Human Evolution, vol.39, no 5, Nov. 2000
- Ch. S. Henshilwood et al. Emergence of Modern Human Behavior: Middle Stone age engravings from South Africa// Science, vol. 295, Feb. 15, 2002
- R. G. Klein, B. Edgar. The Dawn of Human Culture, 2002
- F. d'Errico. The Invisible Frontier: A multiple species model for the origin of behavioral modernity// Evolutionary Anthropology, vol.12, no 4, Aug. 2003
- F. d'Errico et al. Nassarius kraussianus Shell Beads from Blombos Cave...// J. of Human Evolution, vol.48, no 1, Jan. 2005
- R.White, H. N. Abrams. Prehistoric Art: The symbolic journey of humankind, 2003
- K. Wong. Who Were the Neandertals?// Sci. Am., Apr. 2000
Žemiausi žmonės
Pirmieji dailininkai
Kas rašoma ant lapų?
Kadaise nebuvome vieni
Primityvus ir svetimame krašte
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Slėpiningieji Edeno sodai
Evoliucija pagal teosofiją
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Genetikai žmogų kildina iš Afrikos
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Baikalas ir piešiniai ant uolų
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Enuma Eliš, Babilono pasaulio sutvėrimas
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Panspermia: kosmoso užkratas
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Naujausias kreacionizmo veidas
Kuo taps Homo sapiens?
Nojaus arka surasta?
Gyvybės paieškos
Neandertalietis
Vartiklio naujienos