Mąstymo aušra
Kas mes? Kur einame? Iš kur atėjome?
Vienąkart gyvulys pavirto būtybe su tokiu sudėtingu protu, kad gali užsiimti meile, įvilkęs penį į plastiką...
Archeologai tradiciškai laiko, kad Homo sapiens tapo protingas per trumpą laiką
ir palyginti neseniai, per 50 tūkst. paskutinių metų, t.y. praėjus daugiau kaip 100 tūkst. metų
tapus šiuolaikiniu anatomiškai. Tačiau radiniai Afrikoje leidžia spėti, kad kai kurie proto
elementai atsirado gerokai anksčiau. Dar daugiau, žmogus gali būti ne vienintelis hominidas turėjęs tokias savybes kai kurie artefaktai rodo,
kad jomis pasižymėjo ir neandertalietis.
Blombos oloje, esančioje 200 mylių į rytus nuo Keiptauno (PAR), rastos kriauklelės yra vienodo dydžio ir kiekviena turi skylutę toje pačioje vietoje. Archeologas Ch. Henshilwood'as*) iš Norvegijos įsitikinęs, kad jas pirmykščiai žmonės surinko beveik prieš 75 tūkst. metų, kad iš jų pasidarytų karolius.
Daugelis įrodymų rodo, kad, tikėtina, kad anatomiškai šiuolaikinio žmogaus gimtinė yra Afrika (skaitykite Žmogus kilo iš Afrikos). Pagal 2003 m. Herto (Etiopija) rastas fosilijas, tai įvyko prieš 160 tūkst. m. 2005 m. kitoje Etiopijos vietoje, Omo Kibiš, radiniai pradžią paankstino iki 195 tūkst. m.
Ne taip aišku, kada žmogaus mąstymas tapo šiuolaikinis. Nusistovėjo nuomonė, kad jo pradžia yra prieš 40 tūkst. m. Viduriniojo paleolito laikotarpio žmonės darėsi primityvius akmeninius įrankius prieš dešimtis tūkstančių metų. Tada vos ne akimirksniu nuo Reino slėnio iki Rusijos lygumų pradėta gaminti tobulesnius ginklus, sukurti tolimų kraštų prekybos tinklai, imta muzikuoti, išreikšti save meno priemonėmis. Tai vadinamasis Didysis šuolis.
Matyt ne atsitiktinai, pereinant iš viduriniojo į vėlyvąjį paleolito amžių, žmonės pradėjo plisti Europoje, kurioje iki tol dominavo neandertaliečiai. Nors tiksli to meto artefaktų autorystė nežinoma, priimta laikyti, kad kūrybingesni atėjūnai paėmė viršų.
Tačiau kiti tyrinėtojai laiko, kad Didysis šuolis yra 5-10 tūkst. metų ankstesnio proceso Afrikoje pakartojimas. Maždaug prieš 50 tūkst. metų čia kultūrinis progresas įvyko ne dėl konkurencijos su kita hominidų rūšimi, o dėl genų mutacijos. Pvz., R. Klein'as**) sako, kad tai įrodo radiniai Kenijos Enkapune Ya Muto (Prieblandos) oloje, kurioje S. Ambrose komanda rado obsidiano peilių, gremžtukų ir, svarbiausia, kriauklelių karolių, kurie datuojami Vėlyvuoju geležies amžiumi (apie 43 tūkst. m.). Panašūs karoliai, kaip dovanos, vis dar sutinkami pas Botsvanos Kung San čiabuvius. S. Ambrose mano, kad tie karoliai buvo skirti gerų santykių palaikymui su kitomis grupėmis, o tai rodytų sugebėjimus bendrauti naudojant simbolius.
Tačiau paskutiniaisiais metais keletas archeologų (kaip kad Alison S. Brooks) ėmė neigti Didžiojo šuolio teoriją. Jie mano, kad žmonių elgesys kito pamažu ilgą laiką ir ne tik pas žmones. Tiesa, šios idėjos nėra naujos. Jau daugelį metų turėta keistų artefaktų. Tai 400 tūkst. m. amžiaus medinės svaidomos ietys iš Schoningen'o (Vokietija), 233 tūkst. m. amžiaus figūrėlė iš Berekhat Ram (Izraelis), 60 tūkst. m. amžiaus titnagas su koncentriniais lankais iš Quneitra (Izraelis), du 100 tūkst. m. kaulo su įrantomis fragmentai iš Klasies upės olos (PAR) ir poliruota mamuto danties plokštelė iš Tata (Vengrija). Daugelis archeologų žvelgė žvairai į tuos radinius. Tačiau jų gausėjo ir juos nuginčyti darėsi vis sunkiau.
Trijose Katanda vietose Konge rasti 80 tūkst. m. senumo užaštrinti harpūnai iš kaulo sudėtingumu prilygstantis Europoje rastiems 25 tūkst. m.
senumo harpūnams. Kiti radiniai, kaip 77 tūkst. m. senumo suskaldyti gyvūnų kaulai iš 'Gi (Botsvana) rodo, kad rodo, kad
buvo reguliariai medžioti stambūs ir pavojingi žvėrys. Ir net kad kai kurie šiuolaikiškos
elgsenos elementai atsirado dar iki atsirandant Homo sapiens. Kenijoje prie Baringo
ežero S. McBrearty komanda rado akmeninių peilių, senesnių nei 510 tūkst. m. O netoliese
rasta nemažas kiekis 285 tūkst. m. senumo raudonos ochros ir trintuvių
jos gamybai. Ir tai ne vieninteliai tokio tipo radiniai.
Tačiau yra ir artefaktų, rodančių, kad žmonės galėjo būti ne vieninteliai, įgiję bendravimo
simboliais savybę. Atrodo, kad neandertaliečiai
puošė savo kūną (pragręžti dantys ir kiti daiktai iš Quincai ir Grotte du Renne Prancūzijoje). Neandertaliečiai laidojo mirusiuosius.
Tad, galbūt, abstraktaus mąstymo savybės vienu metu vystėsi abiem rūšims...
D'Errico ir kiti tyrinėjo neandertaliečių kultūrą ieškodami paaiškinimų žmogaus šiuolaikinės elgsenos atsiradimui.
Kadangi jų elgesio visuma dažnai atspindi šiuolaikinio žmogaus bruožus, tad ištakos gali glūdėti giliau ir būti pas
mūsų protėvius-primatus. O tai jau reikštų, kad abstraktus menas ir įrankių gaminimasis nėra išskirtinių mūsų rūšies
bruožu. Ir todėl jie sako, kad žmonių revoliucijos teorija turi stiprų europocentristinį pokrypį.
Tarp tų ekstremalių požiūrių randasi tarpinis požiūris, kurio laikosi K. Henšilvudas, C. Mareanas, I. Wattsas ir kt. kad tikrai buvo savotiškas revoliucinis šuolis, tačiau jis truko dešimtis tūkstančių metų. Kitaip sakant, tai buvo pagreitėjęs procesas, per spartus darviniškai evoliucijai, tačiau per lėtas, kad būtų galima susieti su kokiu nors genetiniu ar kitu netikėtų pasikeitimu. Šie archeologai ypač remiasi sparčiu ochros dažų ir karolių iš kriauklelių naudojimo pasirodymu. Ši archeologų grupė kalbos atsiradimą sieja su komuliatyviais socialiniais, kognityviniais ir kultūriniais evoliuciniais procesais.
*) Kristoferis Henšilvudas (Christopher Henshilwood) norvegų archeologas, Bergeno Archeologijos, istorijos, kultūros
ir religijos SapienCE centro direktorius. Jau buvo ketvirtoje dešimtyje, kai susidomėjo archeologija ir 1985 m. pradėjo studijuoti PAR
Keiptauno un-te grynai iš nuobodulio. 1995 m. Kembridžo un-te apsigynė daktaro laipsnį. Toliau dirbo tyrinėtoju Keiptauno un-te,
o 1999-2004 m. dėstė Niujorko Stony Brook un-te.
1991 m. jis Blombos oloje (prie kurios jo tėvas buvo nusipirkęs žemės sklypą) rado akmeninių ir kaulinių įrankių, kurie priskirtini Stilbėjaus industrijai
(prieš 71 tūkst. m., vidurinysis akmens amžius). 1997 m. jis gavo lėšų tolimesniems tyrimams ir rado 77 tūkst. m. senumo degintos
ochros naudojimo liekanų. 2005 m. rasta daugybė pragręžtų kriauklelių, datuojamų 75 tūkst. m.
**) Ričardas Kleinas (Richard G. Klein, g. 1941 m.) amerikiečių paleoantropologas, užsiimantis Europos ir Afrikos (ypač Ispanijos ir Pietų Afrikos) paleoantropologija; nuo 1993 m. Stanfordo un-to profesorius. Nuo 1969 m. praktiškai kasmet tiriamaisiais tikslais vyko į PAR. Jo knyga Žmogaus karjera (3 leidimas, 2009) skirta žmogaus kilmės klausimams, grįsdamas jo kilmę Afrikoje (maždaug prieš 100 tūkst. m.), su vėlesniu išplitimu į Europą ir Aziją (pradedant prieš 50 tūkst. m.). Buvo vienu pirmųjų, ėmusių tirti gyvūnų kaulus siekiant suprasti žmonių kultūrą. Apie tai parašė knygą Gyvūnų kaulų archeologiniuose kasinėjimuose tyrinėjimas (1984 , kartu su K. Cruz-Urib). Yra laipsniškos šiuolaikybės atsiradimo priešininkas palaikydamas Didžiojo šuolio (įvykusio maždaug prieš 50-40 tūkst. m.), pereinant iš viduriniojo akmens amžiaus į vėlyvąjį, idėją. Su B. Edgaru parašė knygą Žmonių kultūros aušra (2002).
Daugiau:
- S. McBrearty, A.S. Brooks. The Revolution That Wasn't: A new interpretation of the origin of modern human behavior// J. of Human Evolution, vol.39, no 5, Nov. 2000
- Ch.S. Henshilwood et al. Emergence of Modern Human Behavior: Middle Stone age engravings from South Africa// Science, vol. 295, Feb. 15, 2002
- R.G. Klein, B. Edgar. The Dawn of Human Culture, 2002
- F. d'Errico. The Invisible Frontier: A multiple species model for the origin of behavioral modernity// Evolutionary Anthropology, vol.12, no 4, Aug. 2003
- F. d'Errico et al. Nassarius kraussianus Shell Beads from Blombos Cave...// J. of Human Evolution, vol.48, no 1, Jan. 2005
- R.White, H.N. Abrams. Prehistoric Art: The symbolic journey of humankind, 2003
- K. Wong. Who Were the Neandertals?// Sci. Am., Apr. 2000
Žemiausi žmonės
Pirmieji dailininkai
Prometėjo pėdsakas
Kas rašoma ant lapų?
Kadaise nebuvome vieni
Kur sustojo tūkstantmečiai?
Baikalas ir piešiniai ant uolų
Primityvus ir svetimame krašte
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Genetikai žmogų kildina iš Afrikos
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Enuma Eliš, Babilono pasaulio sutvėrimas
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Naujausias kreacionizmo veidas
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Panspermia: kosmoso užkratas
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Slėpiningieji Edeno sodai
Evoliucija pagal teosofiją
Jaunystės eliksyro paieškos
Kuo taps Homo sapiens?
Nojaus arka surasta?
Gyvybės paieškos
Neandertalietis
Vartiklis