Taip pat skaitykite: Mokslo naujienos trumpai 

Varlė, keičianti lytį        

FROG: Hyperolius viridiflavus

Daugėja žmonių, norinčių chirurginiu būdu pakeisti lytį, o štai varlės, bent jau viena jų rūšis, t.y. Afrikos raudonoji nendrinukė (Hyperolius viridiflavus, gyvenanti Burundyje, Zimbabvėje, Konge, Kenijoje, Etiopijoje, Tanzanijoje, Ugandoje, Ruandoje ir dar kai kur kitur), gali tai padaryti pačios. Buvo pastebėta, kad kai kurios patelėms išsivysto sėklidės.

Kodėl jos tai daro? Viena galimų priežasčių: kai vienos lyties gyvūnų trūksta, kai kurie kitos lyties atstovai persiorientuoja.

Šios varlės gyvena tropikų ir subtropikų sausuosiuose ir drėgnuosiuose miškuose, sausose savanose, prie upių, ežerų, pelkėse.

Papildomai skaitykite  Varlė baisiau už gyvatę bei Kalbanti varlė

  • T.U. Grafe, K.E. Linsenmair. Protogynous Sex Change in the Reed Frog: Hyperolius viridiflavus//Copeia, Vol. 1989, No. 4
  • Kaip maitinasi koralai?    

    Koralai yra bendruomeniniai gyvūnai artimi jūros anemonams1) ir medūzoms. Kaip ir jų giminaičiai, jie pasigauna smulkius gyvius (zooplanktoną) geliančiais čiuptuvais, išsidėsčiusiais apie vienintelę angą kūne, kuri kartu yra ir burna, ir šalinimo anga. Daugelis koralų turi simbiotinių zooxanthellae dumblį, padedantį jiems gauti papildomos energijos iš fotosintezės.

    Pasitikėk, tačiau patikrink!      

    Aerodinaminių lentelių kūrėjai broliai Otto ir Gustavas Lilientaliai2) gyveno labai kukliai, daug laiko ir lėšų skirdami sklandytuvų projektavimui ir kūrimui. Tai kėlė nerimą šeimininkei, kuri, žiūrėdama į sulysusius brolius, klausė: „Gyvenate alkani, švaistote pinigus niekams, kurie neduoda pinigų maistui. Apie ką galvojate?“ Į tai Otto atsakė: „Frau, mes laikomės dietos, papildomas svoris sklandytuvui yra trukdis. Jūs gi žinote – riebios žąsys neskraido!“.

    O štai botanikai fantazija nepasižymi; jie pragmatiški ir pastabūs. Kai vokiečių botaniko K. Gebelio4) draugas dailininkas jam parodė savo paveikslą „Pirmoji nuodėmė“, šis atreagavo: „Paveikslas geras. Blogai su obuoliais. Ta rūšis, kurią Ieva duoda Adomui, išvesta tik prieš 80 metų“.

    Kai raketų gamintojai kreipėsi pagalbos į Džoną fon Neimaną, šis, nenorėdamas gaišti savo laiko, jiems nurodė: „Visa jus dominanti matematinė teorija yra mano 1952 m. darbe. Ten viskas, ko reikia“. Konstruktoriai viską suprojektavo pagal matematiko teoriją, tačiau raketa starto metu sprogo. Suglumę jie vėl kreipėsi į matematiką. Į tai šis nedelsdamas atsakė: „Jus dominanti stipraus sprogimo teorija išdėstyta mano 1954 m. darbe. Ten viskas, ko reikia“.
    Žmogus, užsiėmęs dideliais darbais, neturi laiko apie juos kalbėti...

    Pavojus didžiausiems ir mažiausiems

    Tailando statybos kelia grėsmę klintinių olų gyventojams, tarp kurių yra drugelinių šikšnosparnių. Tai vieni mažiausių žinduolių – vos ilgesni nei 2,5 cm. Kiaulianosiniai šikšnosparniai

    Kiaulianosinis šikšnosparnis (Craseonycteris thonglongyai), dar vadinamas kamaniniu šikšnosparniu (nes dėl savo svorio ir sparnų sandaros gali pakibti vietoje) - beveik nykstanti šikšnosparnių rūšis (manoma, kad jų yra apie 500), gyvenanti Tailando vakaruose ir Mianmaro pietryčiuose. Įtraukti į Pasaulinę Raudonąją knygą. Rūšį tik 1973 m. spalį aptiko tailandietis biologas Kitti Thonglongya (1928-1974), todėl jie dar vadinami Kitti kiaulianosiais šikšnosparniais. Jie aptinkami miškingose vietovėse esančiose olose netoli upių, gyvena gausiomis kolonijomis – oloje būna per 100 šių gyvūnųTai pagal kaukolės dydį mažiausi žinduoliai pasaulyje (su jais dėl šio vardo varžosi tik muskusinis etruskinis kirstukas, Suncus etruscus). Kūno ilgis siekia 3 cm, svoris – 1,5-3 g. Kailis rudos arba pilkšvos spalvos; galva sudaro apie 1/3 kūno; burnoje 28 dantys; turi palyginti dideles ausis ir išskirtinės išvaizdos, kiaulės šnipą primenančią nosį. Sparnai ilgi ir platūs. Jis labai greitai netenka šilumos, todėl nuolat maitinasi. O ilsėdamasis sustingsta, o jo temperatūra nukrinta (taip taupoma energija) . Aktyvūs prieš temstant ir paryčiais. Minta įvairiais skraidančiais vabzdžiais. Orientacijai, kaip ir visi šikšnosparniai, naudoja echolokaciją. Jie dar mažai ištirti, nežinoma kaip dauginasi.

    Viename Naujosios Gvinėjos miške gyvena nepaprasto grožio drugiai, Aleksandros paukščiasparniai, kurių sparnų sieksnis – 20 cm.  Taip pat skaitykite  Lietuvos drugiai

    Aleksandros paukščiasparnis

    Karalienės Aleksandros paukščiasparnis (Ornithoptera alexandrae) – Naujosios Gvinėjos dieninis drugys iš sklandūnų (Papilionidae) šeimos, laikomas stambiausia pagal išskleistus sparnus dienine plaštake (išskleistų sparnų ilgis siekia 30 cm). Kiti Naujosios Gvinėjos drugiai gerokai smulkesni, tad neaišku, kodėl šie užauga tokiais dideliais. Jų liemens ilgis 8 cm, o sveria iki 12 g. Sparnų ir pilvelio spalva tamsiai ruda, su balsvu, kreminiu ir gelsvu atspalviu. Maitinasi įvairių rūšių kartuolėmis (Aristolochia). Jie yra labai geidžiami drugių kolekcionierių ir nors prekyba jais uždrausta, juodojoje rinkoje jų kaina siekia apie 8,5 tūkst. USD. Laikomas nykstančiu, o 1951 m. išsiveržęs Lamingtono ugnikalnis sunaikino apie 250 km2 jų gyvenamo arealo.
    Juos 1906 m. atrado britų biologas Albertas Mykas (1871-1943), rinkęs vabzdžius britų bankininkui V. Rotšildui, kuris jį 1907 m. ir pavadino karaliaus Edvardo VII žmonos Aleksandros garbei. Pirmuoju egzemplioriumi buvo patelė, pašauta iš šautuvo – mat jie skraido aukštai virš žemės medžių lajoje. Tuo metu šoviniai, užtaisyti garstyčiomis arba smulkiais šratais, buvo naudojami šaudyti iš artimo atstumo smulkiems paukščiams, kuriems nesugadindavo plunksnų ir taip buvo galima gaminti kokybiškas iškamšas – o kartais juos panaudodavo stambiems drugiams ir vabalams numušti. Įdomu tai, kad moteriškos lyties atstovės yra bent trečdaliu didesnės nei vyriškosios, todėl kurį laiką buvo manoma, kad tai dvi skirtingos drugių rūšys.

    Didžiausias pasaulyje drugelis gyvena Pietų Azijoje. Tai naktinė plaštakė Attacus atlas - išskėstų sparnų plotis siekia 30 cm. Ji neturi burnos ir tegyvena 2 savaites.

    O Sumatroje gali nelikti augalų pasaulio didžiūnės, Arnoldo raflezijos. Jų žiedai būna net metro skersmens.

    Keistasis laimikis      

    Antarktidos gelmėse

    2000 m gylyje jūrose prie Antarktidos rastos mokslui nežinomos būtybės - ne tik neįprasti koralai ir kempinės, bet ir milžiniški vorai, o taip pat kirminai-milžinai. Juos 2008 m. vasario 19 d. pirmąkart parodė Sidnyje. Tą sugautą laimikį į Tasmaniją atplukdė Australijos (Aurora Australis), Japonijos (Umitaka Maru) ir Prancūzijos (L'Astrolabe) surengtos ekspedicijos laivai. Kai kurios būtybės sveria iki 30 kg - todėl tą reiškinį pakrikštijo "gigantizmu", paplitusiu šaltose zonose. Maždaug ketvirtadalio jų priklausomybė rūšims bus priskirta po DNR analizės. Kai kurie gilumoje gyvenantys gyviai tui nepaprastai dideles akis.
    From Antarctics deapth

    Kad tik nepersistengus  

    Ir buvo nutikus va tokia istorija.

    1951 m. „Honda“ įkūrėjas Suhiro Honda su kompanionu Fudžisava savo verslo vystymui nusprendė „Mitsubisi“ banke pasiimti kreditą. Į restoraną pasikvietę kredito skyriaus viršininką su pavaduotojais, jie surengė prabangų banketą. Ir kol svečiai vaišinosi, kompanionai nuo nedidelės estrados duetu dainavo daineles ir banko tarnautojų trejetą linksmino anekdotais. Kitos dienos rytą biznieriai patraukė į banką tvirtai įsitikinę, kad gaus kreditą, nes vakar kredito skyriaus viršininkas iš banko išėjo gerai nusiteikęs. Tačiau banke vietoje pinigų jiems gražino jų prašymą su rezoliucija: „Bankas negali pasitikėti firma, kuriai vadovauja du klounai“.

    Kas rašoma ant lapų?  

    Ancient leaf Šis lapas atrodo tarsi ką tik būtų šį rudenį nukritęs nuo klevo Kanadoje ar Darbėnų sodžiuje. deja, jis nukrito prieš 65 mln. metų Naujosios Zelandijos pietinėje saloje nuo nepaprastai panašaus į klevą, kuris dabar išplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, medžio. Tai rodo, kad, galbūt, ir nesant panašioms sąlygoms, gamta kuria panašias formas.

    Tais laikais Naujoji Zelandija buvo netoli Antarktidos ir joje klimatas buvo daug karštesnis, nei dabar. Ir jie krito ne dėl šalčio ar sausros, kaip dabar, o dėl šviesos stygiaus Antarktidos žiemos metu.


    1) Aktinijos (arba jūrų anemonai) – plėšrūs duobagyviai iš koralinių polipų klasės, neturintys mineralinio skeleto. Dauguma aktinijų – sėdintys organizmai, specialiu padu prisitvirtinę prie kieto jūros dugno grunto. Nedaugelis rūšių perėjo prie rausiančio ruosėdas gyvenimo būdo. Daugelis aktinijų yra ryškių spalvų (pvz., geltonų ar raudonų), padedančių prisivilioti smulkias žuveles. Aukas pirma paralyžiuoja, o tada prisitraukia į burną čiuptuvais.

    2) Otas Lilientalis (Karl Wilhelm Otto Lilienthal, 1848-1896) – vokiečių inžinierius, aviacijos pradininkas (kartu su broliu Gustavu). Jis paaiškino paukščių sklandymo priežastis – ir sukūrė teoriją apie planerizmą. Pirmą skrydį pabandė atlikti 1891 m. (vadinamajoje Windmühlenberg vietovėje, esančioje į vakarus nuo Potsdamo). Kūrė sklandytuvus ir jais atliko per 2000 skrydžių. 1894 m. supylė dirbtinę 15 m aukščio kalvą (Fliegeberg), leidusią kilti su sklandytuvu nepriklausomai nuo vėjo krypties. Pirmasis sukūrė biplaną. Deja, 1896 m. drąsuolis žuvo. Broliai Raitai jo idėjas panaudojo kurdami savo lėktuvą.

    3) Gustavas Lilientalis (Gustav Lilienthal, 1849-1933) – vokiečių inžinierius, statybų technologijų ir vokiečių aviacijos pradininkas, Oto brolis, sukūręs įvairių konstrukcinių rinkinių. Abu broliai kilę iš Pomeranijos.

    4) Karlas Giobelis (Karl Immanuel Eberhard Ritter von Goebel, 1855-1932) – vokiečių botanikas, kurio pagrindinė tyrimų sritis buvo lyginamoji augalų funkcinė anatomija, morfologija ir vystymosi fiziologija veikiant tiek filogenetiniams, tiek išoriniams veiksniams. 1884 m. Rostoke įkūrė botanikos sodą ir institutą. Nuo 1889 m. buvo „Flora“ redaktoriumi. Po 1885 m. surengė pora ekspedicjų į Ceiloną, Javą, Venesuelą, Britų Gvianą. Jo pagrindiniais veikalais buvo „Organographie der Pflanzen“ (1898) ir „Vergleichende Entwickelungsgeschichte der Pflanzenorgane“ (1883). Jam buvo suteiktas riterio titulas.

    Taip pat skaitykite:
    Musė cėcė
    Mokslo naujienos
    Himnas varlei
    Gyvybės paieškos
    R. Aberneti. Atžala
    Atlantida ir Antarktida
    Gyvybės atsiradimas Žemėje
    Kiekvienas savaip eina iš proto
    Nežemiška gyvybė – Antarktidoje
    Nežemiška gyvybė – Antarktidoje
    8 alternatyvūs energijos šaltiniai
    Apie pelkę su pagarba ir meile
    Elektros panaudojimas žemdirbystėje
    Ar didžiausia problema - atšilimas?
    Žarnyno bakterijų perspektyva
    Indonezija: Žemiausi žmonės
    Nepaprastos vandens savybės
    Išslaptinti Arktikos duomenys
    21 a. mokslo idėjos ir švietimas
    Langų stiklas Lietuvoje
    Tai matėte ne kartą...
    Kodėl dangus žydras?
    Jie tebegyvena!?
    Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.02
    Mokslo apžvalgos apžvalga. 98.04.05
    Trijų taisyklė
    Vartiklis