Kodėl dangus žydras?

Naktį dangus tamsus ir jame žiba žvaigždės, o dieną šviečia saulė ir dangus žydras. Kodėl?

Mėlynas dangus Saulės šviesos spektre yra visos spalvos – taigi ir mėlyna. Bet kodėl dangus žydros spalvos, o ne kokios kitos?

Šviesa yra elektromagnetinės bangos (kaip ir radijo), tik gerokai trumpesnės. Žmogaus akis kaip šviesą regi EM bangas 0,0004-0,00076 mm diapazone. Trumpiausios jo bangos sudaro violetinės spalvos įspūdį, o ilgiausios – raudonos. Akis saulės spinduliai pasiekia praėję storą atmosferos sluoksnį (ties žemės paviršiumi 1 cm3 turi apie 3,4*1019 oro molekulių). Šviesai braunantis per atmosferą dalis spindulių išsisklaido – ši dar daug kartų keičia kryptį ir patenka į akį iš įvairių pusių – tad atrodo, kad švyti visas dangus. Labai smulkios oro molekulės geriau sklaido trumpesnę šviesą (violetinę, mėlyną) – todėl atmosferos išsklaidytoje šviesoje vyrauja mėlyna šviesa (violetinius spindulius blogai mato mūsų akis).
Tai Relėjaus dėsnis

Dangaus mėlynė ne visada yra vienoda. Jos atspalvius keičia nuolat kintantis ore kybančių smulkių dalelių (dulkelių, vandens lašelių, ledo kristalėlių) kiekis. Šios atmosferos priemaišos taip pat sklaido šviesą, bet sklaidos priklausomybė nuo šviesos bangos ilgio yra silpnesnė, o kai dalelių matmenys išauga iki 0,01 mm, šviesos išsklaidymas visiškai nebepriklauso nuo spindulių spalvos ir išsklaidytoji saulės šviesa yra balta. Štai per sausrą vasarą į orą pakyla daug dulkių ir dangus praranda spalvą, tampa balzganas. Po stipraus lietaus, apvaliusio orą nuo dulkių, dangus vėl tampa ryškiai mėlynu.

Saulės šviesa dėl išsklaidymo atmosferoje akį pasiekia kiek susilpnėjusi – ir daugiausia praradusi trumpųjų spindulių. Tad ji atrodo truputį geltonesnė nei iš tikro yra. Tai aiškiai pastebima saulei artėjant prie horizonto, nes tada spinduliai turi praeiti ilgesnį kelią atmosferoje ir tad daugiau praranda. Tad ji atrodo oranžinė ir net raudona.

Kl.: Kodėl atrodo, kad žvaigždės žybsi, o planetos ne?

A.: Žvaigždės „žybsi“ dėl atmosferos nepastovumo. Planetos turi dedesnį kampinį skersmenį, todėl šviesos nuokrypiai išsitenka šviesos pluošto skersmenyje.

Triukšmai
Geodinamika
Visatos modeliai
Greičiau už šviesą!
Mikrobiotechnologija
Žygiuojam į Saulės amžių
Antigravitacijos paieškos
Keisti garsai danguje
Langų stiklas Lietuvoje
Galvaninės teorijos pradžia
Neversti: tylioji revoliucija
Bendroji reliatyvumo teorija
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
Kaip veikia Saulės baterijos?
Labai prasta balerina ir šuolis laike?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Stivenas Hokingas – nenurimstantis invalidas
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
Paslaptingas Tesla - gyvenimas ir palikimas
Labai suderinta Visatos sandara
Paralaksas: matavimai kosmose
Šaltoji branduolių sintezė
Deividas Bohm ir Krišnamurti
Nekritinė stygų teorija
Naglumas – sėkmės garantas
Besiplečianti Visata
Mechaninis žvėrynas
Kvantinis chaosas
Torsioniniai laukai
Robotų iškilimas
Vartiklis
NSO.LT