Bet kodėl vieniems plaukai garbanojasi, o kitiems ne; ir kuo skiriasi garbanotas plaukas nuo tiesaus?
Iš tikro, natūralaus ir dirbtinio garbanojimo mechanizmai nors ir panašūs, bet ir skiriasi.
Iš biologinio požiūrio taško, dirbtinis sugarbanojimas paprastesnis. Didesne dalimi plaukai sudaryti iš ištįsusių,
spiralės formos baltymo keratino molekulių. Baltymų molekulės susijungia į pluoštus, kuriuose apsiveja viena apie kitą ir
persidengia taip, kad vienos molekulės galas susijungia su kitos pradžią. Kartu jas išlaiko daugybė įvairios prigimties ryšių.
Bet kuris baltymas tai aminorūgščių seka. Priklausomai nuo amino rūgšties sandaros, ji sieks vienos at kitos
aminorūgšties baltyme ar gretimoje molekulės. Pvz., aminorūgštis su neigiamu krūviu linkusi būti greta aminorūgšties su
teigiamu krūviu. Ir lygiai taip hidrofobiškos aminorūgštys stengsis laikytis greta ir toliau nuo vandens.
Tarp aminorūgščių yra viena, savo sudėtyje turinti sieros tai cisteinas. Vaizduodami jos struktūrą, paprastai prie
sieros atomo prideda vandenilio atomą. Tačiau vandenilis sierai nelabai stabilus partneris - ir todėl sieros atomas viename
cisteine mielai jungiasi su sieros atomu kitame cisteine, jei tik jie atsiduria greta, susidaro vadinamasis labai tvirtas
disulfidinis tiltelis (beje, kažkas panašaus vyksta vulkanizuojant gumą tik ten į į kaučiuką prideda reagentų su siera).
Disulfidinis tilteliai, tarsi sąvaržėlės, palaiko molekulės struktūrą (jei jie susidarė tame pačiame baltyme) arba tarpmolekuliarines struktūras.
Keratine daug cisteinų, - ir disulfidinių tiltelių tarp jų dėka plaukas nesutrupa. Pvz., tiesius plaukus apvyniojus apie
pirštą, disulfidiniai ryšiai nesutrūkinėja ir plaukus paleidus jie išsitiesina. Panašiai galima ištempti besigarbanojantį
plauką kai tik jį paleisite, vis vėl susisuks atgal. Tačiau kad kokie tilteliai būtų patvarūs, juos galima suardyti specialių
reagentų pagalba jų tikslas yra išskirti sieros atomus tarp cisteinų, o vėliau juos vėl sujungti. Prieš juos vėl sujungiant, plauką išlenkia,
susuka ant ko nors, kad būtų suteikta norima forma nauji tilteliai turi susidaryti kol plaukas susuktas, kad įsitvirtintų nauja forma.

Plauko folikulas susideda iš kelių tipų ląstelių (skirtingos spalvos) sluoksnių. Dalis ląstelių (raudonų)
skirtos plauko susidarymui joms bręstant jos tįsta ir kaupia keratiną
|
Yra ir labiau gailestingas metodas, kai plaukai užriečiami elektrožnyplėmis kas irgi susiję su fizikiniais-cheminiais
ryšiais, tik šįsyk kitais. Tarp greta esančių aminorūgščių vyksta elektrostatinė trauka (pvz., formuojantis vandeniliniam
ryšiui, kurie labai paplitę biomolekulėse, tačiau yra labai nepatvarūs). Visi te ryšiai sutrūkinėja, kai susuktus plaukus
kaitina staileriu. Vėliau ryšiai tarp keratino molekulių atsikuria, tačiau tarp kitų atomų, tad plaukai kurį laiką išlieka užriesti.
Bet kadangi čia veikia santykinai silpni ryšiai, plaukai su laiku savaime išsitiesina. Tiesa, išsitiesina ir chemiškai susukti
plaukai, tačiau čia jau dėl to, kad susuktų plaukų vietą užima iš odos augantys tiesūs plaukai.
O štai kodėl kai kuriems nuo gimimo garbanojasi plaukai?
Plaukas auga iš folikulo (arba maišelio ar svogūnėlio), sudaryto iš 7-ių sluoksnių ląstelių, kurios viena į kitą
įstatytos tarsi ropinio svogūno apvalkalai. Skirtingi ląstelių tipai vykdo ir skirtingas funkcijas: vienos dalijasi ir sudaro
plauką, kitos palaiko ir valdo gaminančias plauką. Plauką sudarančios ląstelės, pradžioje buvę nebrandžios palaipsniui
sukaupia keratino (dar yra ląstelių, kaupiančių melanino pigmentą, plaukams suteikiančio spalvą). Keratino molekulės
modifikuojasi, sukietėja ir glaudžiai susipakuoja ląstelėje. Galiausiai ląstelė tampa tarsi maišeliu, prikimštu keratino gijos-
fibrilos. Tad realus plaukas, ne vien grynas keratinas, bet ląstelių, jų lipidinių membranų ir kitų baltymų liekanos.
Įgimtas garbanotumas susijęs būtent su tuo, kas vyksta plauko svogūnėlyje. Pirmiausia jame netolygiai dalijasi
ląstelės: iš vienos pusės jos dalijasi aktyviau nei iš kitos. Tad viename šone ląstelių visąlaik daugiau ir augantis plaukas
užlinksta: ir ne tik pats plaukas, bet ir pats svogūnėlis darosi asimetriniu. Antra, plauką sudarančios ląstelės vienoje
pusėje subręsta greičiau jose keratinas sparčiau kietėja ir greičiau pakuojasi į išbaigtas gijas. O ir pats keratinas
sintezuojamas skirtingu intensyvumu vienoje pusėje jo susidaro daugiau. Ir pagaliau trečia, plauko ląstelės bręstant
smarkiai išsitempia, tačiau garbanotuose jie tįsta netolygiai ir, kaip galima susiprasti, vienoje pusėje tampa ilgesnės.
Ketvirta, įtakos turi tai, kaip keratinas supakuotas. Jį sintezuojančios ląstelės skirstomos į kelius tipus, besiskirdamos
keratininių gijų sudėjimu. Vienose jos išsidėsčiusios aplink centrinę ašį, tačiau yra ir grupuojančių palei šonus.
Kiekviename plauke yra skirtingų tipų ląstelių, - ir viskas priklaus, kaip jos išsidėsčiusios. Beje, tai įtakoja tai, kad plaukas
ne tik išsilenkia, bet ir tampa plokštesniu skersiniame pjūvyje.
Ois tiek iki šiol tebevyksta ginčai, ar visos įgimto garbanotumo priežastys žinomos. Ir iškyla
klausimas, kas įtakoja tą netolygų ląstelių dalijimąsi? Ląstelės dalijasi veikiant ypatingiems baltymų signalams augimo veiksniams. Tad mtyt
viena pusė gauna daugiau tų signalų bet kodėl? Matyt, atsiliepia genetinės ypatybės. Yra bent 12 genų, nuo kurių
priklauso ar plaukas garbanosis ir kaip smarkiai.