Atradimų keliai

Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai  

1905 m. M.A. Nakašidzės šarvuotieji automobiliai buvo pagaminti Prancūzijoje „Šarron Žirardo & Vait“ gamykloje. Jis buvo pirmuoju ginklą patalpinęs besisukiojančiame bokštelyje. Prancūzija tais laikais laikyta techninių naujovių novatore. „Reno 17” – šarvuota vikšrinė mašina su besisukiojančiu bokšteliu buvo šiuolaikinio tanko pirmtakė.

Maždaug 1920-30 m. karinės technikos konstruktoriai negalėjo tiksliai nustatyti, kokia kryptimi reikia eiti, o ir tankistų-teoretikų padėtis buvo ne geresnė.

Bent jau tankams TSRS tuo metu labai „pasisekė“. Pačioje 4 dešimtm. pradžioje iš amerikiečio Kristi buvo nusipirktas ratinis-vikšrinis tankas su teise jį gaminti. Tą šarvuotį tik su dideliu vargu galima pavadinti tanku. Tačiau tarybiniams konstruktoriams buvo „pasufleruota“ ir idėja K.B. Koškino dėka išsivystė į tanką BT, o kitų – į T-34, o šis jau tapo klasikiniu tanko pavyzdžiu. Tačiau tankų junginiai negali sėkmingai kautis be pėstininkų palaikymo. Tuo tarpu bandymai sukurti ratinį šarvuotį, greičiu ir praeinamumu sulyginamą su tanku nebuvo sėkmingi. Ir karo pradžioje specializuoto karinio transporto pėstininkams tarp kariaujančių šalių dar nebuvo. Iš čia reikėjo „suflerio“.

Amfibija BAV Idėja atsirado ir V.A. Gračiovas sukūrė didelę plaukiojančią amfibiją BAV, o jos idėjos buvo tiek progresyvios, kad stipriai paveikė tolimesnį karinės technikos (BTR-60, 70, 80) ir aplamai autopramonės (sunkvežimiai-visureigiai ZIL, Ural) vystymąsi.

O viskas prasidėjo taip. 1944 m. į Rusiją land-lease pagrindu buvo tiekiamas amerikietiškas triašis plaukiojantis transporteris DUKW-353, sukurtas GMC 2,5-tonio sunkvežimio su 6 varomaisiais ratais. O ambibijai sunkiausia yra oro ir sausumos ribos įveikimas. DUKW-353 turėjo esminę naujovę – centralizuotą oro spaudimo padangose valdymo sistemą. Įveikiant minkšto pakrantės grumto atkarpą vairuotojas išleisdavo dalį oro taip dėl suplokštėjusių sumažindamas santykinį slėgimą į dirvą. Tik buvo du trūkumai: oras į padangas buvo paduodamas išorinėmis žarnomis (nuolatinis pažeidimo pavojus), o padangos nebuvo skirtos ilgam tarnavimui esant sumažintam oro slėgiui (o tai reiškė, kad taip buvo prasminga daryti tik retkarčiais).

V. Gračiovo konstruktorių skyrius Dnepropetrovsko gamykloje rado būdą tai išspręsti. V. Gračiovas tuo metu jau kūrė triašį GAZ-AAA, karinį visureigį GAZ-64, šarvuotį BA-64 ir ratinį savieigį KSP-76. 1948 m. Gračiovo KS, maksimaliai modernizavęs automobilį ZIS-150, sukūrė 4-tonį DAZ-150 ir pirmąkart šalyje autopakrovėjus su hidrauliniu keltuvu. O 1949 m. viduryje pradėtas transporterio-amfibijos DAZ-485 (būsimos BAV) projektavimas panaudojant DUKW-353 centralizuotą padangų oro slėgio valdymą ir sraigto bei valdymo prievadą, o iš ZIS-151 ir GAZ-63 paimant variklį, tiltus ir pakabą. Iškart atsisakė dviskiaučių užpakalinių ratų (kaip ZIS-151), nes jie klampiose ir snieguotose vietose prieš save rita visą volą, taip išeikvodami trauką, o tarpą tarp padangų užkemša purvas, kuris mažina sukibimą.

Turėdami ne ypač galingus variklius, konstruktoriai nusprendė visuose tiltuose panaudoti didelio skersmens ratus viena eile – užpakaliniai riedėjo priekinių vėže nenaudodami papildomos jėgos naujos vėžės sudarymui (didelio skersmens ratai turėjo mažesnį pasipriešinimą netvirtiems gruntams). Buvo suprojektuotas plonas, hermetiškas plaukus korpusas, tinkamas masinei gamybai. Trimentis sraigtas, patalpintas giliame tunelyje, užtikrino gerą greitį vandenyje. Specialios plonasienės didelio skersmens padangos su tvirtais protektoriais galėjo ilgai tarnauti esant žemam oro slėgiui jose bei šonų deformacijoms. Oro slėgio sumažinimas nuo 3,5 iki 0,7 kg/cm3 slėgį gruntui sumažindavo 4 kartus, o traukos atsarga padidėdavo 2 kartus (kuo ji didesnė, tuo didesnis pravažiuojamumas). Amfibijos kompresorius galėjo palaikyti normalų slėgį padangose esant 5 kiauriems prašovimams (10 skylių) kiekviename rate.

Visos tos naujovės buvo išbandytos ant DAZ-485 1952-ais. Beje, 1950 m. į rikiuotę buvo priimtas triašis BTR-152, tačiau jo padangose pasipriešinimui kulkoms buvo įrengiamos po dvi kameras. Sėkmingai pasirodžius DAZ-485, oro slėgio reguliavimo sistema su išoriniu oro padavimu įrengta ir BTR- 152 (1955 m. spalį).

Pakeliui 1953-55 m. buvo išbandomi didesnio pravažiuojamumo triašiai ZIS-121V, ZIS-126, ZIS-128 – ir kaip rezultatas 1955 m. pasirodė pirmasis garsusis ZIS-157. Tačiau Gračiovo KS nenusiramino ir sukūrė revoliucinę naujovę, tapusią klasika. 1953 m. V.B. Lavrentjevas sukūrė vidinį oro prievadą padangoms – per rato stebulę. Tai leido išvengti išorinių šlangų pažeidimų, o kartu ir netrukdė ratų pakeitimui. Tai buvo išbandyta amfibijoje DAZ ir nuo 1958 m. įrengiama ZIS-157.

Tačiau DAZ tapo karine įmone, DAZ-485 patapo BAV, o V. Gračiovą „išvijo“ į Maską. O Gračiovo skyriaus darbai labai padėjo V.A. Dedkovui kuriant BTR-60P, o tobulinami BTR tapo pavyzdžiais visame pasaulyje. BAV (DAZ-485) tapo pradiniu tašku tiek amfibijoms, tiek visureigiams.

Robotų iškilimas
Garo tramdytojas
Akiniai nuo saules
Kaip veikia daiktai?
Laikrodžiai mūsų kūne
Langų stiklas Lietuvoje
Anksčiau už brolius Raitus
Atsiradimai ir paaiškinimai
Galvaninės teorijos pradžia
Amžinas judėjimas laiko kristaluose
Buvę plastmasiniai VDR automobiliai
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Celuloidas – plastmasių prosenelis
Žygiuojam į Saulės amžių
Metalinis vandenilis
Ateities žmogus
Stikliniai laidai
Vartiklis