Tokios tad buvo lenktynės Pabaro-Levasoro autoomobilis

Vieną 1894 m. liepos mėnesio dieną Paryžiaus pakraštyje prie starto linijos išsirikiavo pora dešimčių savaeigių vežimų – labai įvairių ir net keistų. Leista dalyvauti visiems – ir užsiregistravo per šimtą automobilių – benzininių, garinių, elektrinių, suspausto oro ar dujinių, su pedalais ir svirtimis ir netgi, anot konstruktorių, veikiančių „suspaustu vandeniu“ ar panaudojančių Žemės traukos jėgą. Per parengtinį išbandymą bent pusė jų nepajudėjo iš vietos. Startavo 14 automobilių su benzininiais ir 7 – su gariniais varikliais.

Motorai rūko, čiaudėjo. Linksmai skambčiojo varpeliai, kuriais buvo nukabinėtas Skoto automobilis – atseit, jie turėjo nustelbti mašinų keliamą triukšmą ir nuraminti priešais atvažiuojančius arklius, kad tie „galvotų sutikę kažką panašaus į save“...

Paskutiniame etape lenktynininkai skubėjo kiek beišgalėdami. Ratams daužantis į akmenis lūžinėjo stipinai (dar nebuvo pneumatinių pripučiamų padangų), varikliai gedo ir čiaudėjo, trūkinėjo grandinės, svirtys neklausė vairuotojų. Dulkės kilo debesimis užkimšdamos garintuvus ir degiklius.

Ypač sunku buvo garinių mašinų vairuotojams. Kritus garo spaudimui, vežimai įstrigdavo sunkesniuose kelio ruožuose, vienas jų vos per valandą įstengė vėl paleisti garo katilą. Kitame automobilyje kūrikui nuo dūmų nugaravo galva.

Finišą pasiekė 13 benzininių ir tik 2 gariniai automobiliai. Pirmąjį prizą pasidalijo „panaras-levasoras‘ (vairuojamas paties inžinieriaus Emilio Levasoro) ir „pežas“. Benzininiai automobiliai važiavo vidutiniškai 20,5 km/val. greičiu, pasirodė esą ir saugesni, ekonomiškesni, patogesni.

Vėliau lenktynės tapo įprastu dalyku. Tačiau jokios kitos techninių išradimų atžvilgiu nebuvo tokios reikšmingos kaip pirmosios. Paminklas Levasoro pergalei

Paaiškėjo būtinybė apjuosti kietus ratus pneumatinėmis padangomis, valdymo svirtis pakeisti vairu (šturvalu), grandines – patikimesnėmis varomosiomis priemonėmis. Tad jau 1898 m. “Renault” pagamino automobilį su kardaniniu velenu ir šarnyrais.

Benzininių variklių pranašumą patvirtino po metų vykusios antrosios lenktynės, kurias irgi laimėjo Levasoras, sugebėjęs 1200 km kelią nuvažiuoti vidutiniu 24,5 km/val. greičiu. Pasiekęs finišą, sustabdė automobilį ir išlipęs pasakė:
- Tai buvo beprotybė! Aš važiavau iki 30 km/val. greičiu!

Antrąsias lenktynes baigė 7 benzininiai ir tik vienas garinis automobilis (atvažiavęs paskutiniu) Paryžiuje, Bolonės miške, lenktynių finišo vietoje pastatytas paminklas E. Levasorui – jame iškaltas minios sveikinamas išradėjas, automobilis ir jo į istoriją įėję žodžiai.

Garo vežimo avarija

N.Ž. Kiunjo, 1879 m. bandydamas savo vežimą, atsitrenkė į namo sieną ir ją sugriovė, tad už padarytus „nuostolius” bei „tvarkos sutrikdymą” buvo uždarytas į kalėjimą.


Buvę plastmasiniai VDR automobiliai

VDR pietuose Eizenacho mieste, J.S. Bacho gimtinėje yra išlikusi didinga 11 a. Vartburgo pilis. Jos vardas duotas Eizenache gaminamiems automobiliams.

Vos kelios gamyklos pasaulyje gamino lengvuosius automobilius su dvitakčiais trijų cilindrų varikliais. Tokiais buvo vokiškasis „Vartburg-353“, lenkiškasis „Sirena-105“ ir japoniškasis „Suzuki fronte“. Bet pats populiariausias buvo mikrolitražinis „Trabant“ („palydovas, bendrakeleivis“) – vienintelis pasaulyje masiškai gaminamas su plastmasiniu kėbulu.

Po antrojo pasaulinio karo dvi gamyklos „Horch“ ir „Audi“ Cvikau mieste buvo nacionalizuotos ir sujungtos į „Saksonijos žiedą“ – pagal netoli miesto esančią lenktyninę trasą.1951 m. gegužės 1 d. demonstracijos metu Cvikau mieste buvo pristatytas F8 tipo automobiliu plastmasiniu kėbulu. Tada niekas negalvojo, kad prasidės serijinė šių kėbulų gamyba. Bandymas pavyko. Importinis brangus Trabant 601 Universal plieninis lakštas buvo pakeistas duroplastu. 1955 m. imti gaminti P-70 su mediniu karkasu ir kėbulu iš duroplasto. Toks kėbulas turi nemažai privalumų: gerai izoliuoja nuo šilumos ir garso, nebijo korozijos. Bet vis tik jie buvo reti dėl sudėtingos ir netobulos gamybos technologijos.

1957 m. imtas gaminti pirmasis „Trabant P-50“. Iš duraplasto buvo gaminamos išorinės, neapkrautos kėbulo dalys – stogas, sparnai, bagažinė, kapotas. Kėbulo karkasas gamintas iš plieninių štampuočių. Jo variklis buvo dviejų cilindrų, dvitaktis, 18 AJ, aušinamas oru.

Naujo modelio, moderniškesnių formų „Trabant-601“ imtas gaminti 1964 m. jo kėbulo įstiklinimo plotas buvo padidėjęs 26%, o galingumas – iki 26 AJ (litražas 594,5 cm3). Automobilio ilgis 3555 mm, svoris 615 kg, maksimalus greitis 100 km/val. 100 km naudojo 6,8 kg kuro.

„Trabant“ gamintas apie 20 m. nuolat jį tobulinant, modernizuojant. Jo konstrukcija buvo labai nesudėtinga, todėl jis buvo ypač patikimas. 1973 m. buvo pagamintas milijoninis automobilis.


Tikslūs apibūdinimai

Senovėje žmonių vardais dažnai buvo gyvūnų pavadinimai (Vilkas, Kiškis, ...), kurie laikyti ne pravardėmis, o tikrais vardais. Pravardėmis jie pamažu tapo vėliau, kai imta suteikti bažnytinius vardus. O iš jų susidarydavo vietovardžiai, pvz., Ožkiniai ar Ožkėnai taip pavadinti ne todėl kad ten buvo daug ožkų, o todėl, kad gyveno tam tikromis ypatybėmis pasižymėję gyventojai. O tai teigiamos ir neigiamos ožio ir ožkos savybės. „Ožys“ labai tiko aštriabarzdžiui, smarkiai prakaituojančiam su stipriu kvapu, peštukui, tiesmukiškam ir t.t. žmogui.

O štai apibūdinimas „ožys“ taikomas ir automobiliams. Taip buvo pramintas „Ford-T“ modelis (1-3 dešimtm.; dar vadintas „Skardine Lizi“), o vėliau ta pravardė perėjo ir kitiems automobiliams, turintiems panašumų su šiuo „Ford“. „Ford-T“ panašumas į ožį buvo dėl to, kad pavarų dėžė buvo su dviem greičiais pirmyn ir vienu atgal. Pavaros persijungdavo pedalais, su laiku dantračiai susidėvėdavo ir vairuotojams darėsi vis sunkiau junginėti greičius. Kai važiuojant antru greičiu savaime įsijungdavo pirmas greitis, mašinos greitis staigiai krisdavo, o dėl to staigiai pakildavo automobilio užpakalinė dalis. Tai primindavo norintį badytis ožį.

Ford T modelis Robotų iškilimas
Greičiau už šviesą!
Oreivystės žingsniai
Mechaninis žvėrynas
Ateitis - elektrinės raketos
Galvaninės teorijos pradžia
Naglumas – sėkmės garantas
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Skrydžiai oro balionais Lietuvoje
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Labai prasta balerina ir šuolis laike?
Paslaptingas Tesla - gyvenimas ir palikimas
Šiuolaikinė fizika – į tiesą panašus mitas?
Hadronų koliderio kūrėjas
Atsiradimai ir paaiškinimai
Kur viešpatauja chaosas?
Kaip veikia daiktai?
Metalinis vandenilis
Transportas fantastikoje
Žvejybos matematika
Garo tramdytojas
Kvantinis chaosas
Ateities žmogus
Geodinamika
Vartiklis