Laivai iš ledo; povandeniniai bepiločiai. Vartiklis

Ledinis laivas gali būti nė kiek prastesnis nei plieninis - sakė Ukrainos Techninės mechanikos ins-to Dnepropetrovske išradėjai (skyriaus vadovas I.V. Salli, laboratorijos vedėjas V.A. Dzenzerskis ir inžinierius A.A. Buriakas). Jis gali būti tiesiog išlietas ir sušaldytas (sluoksnis po sluoksnio) purėto betono formoje. Betone būtų išvedžioti vamzdžiai, kuriuos prijungus prie šaldymo įrangos, laivas galėtų plaukioti net šiltose jūrose. 100 m ilgio ir 50 m pločio laivo šaldymo sistema būtų apie 500-600 kW galingumo, kas, lyginant su variklio pajėgumu tokiam laivui, visai nedaug – vos 1%. Laivas būtų pastatomas per 3-4 mėn.

Ir iš ledo galima statyti ne tik laivus, bet ir plaukiojančius aerodromus, gręžimo platformas, jūrų tyrimo centrus.

Tai vienas keisčiausių projektų, kurio idėją pasiūlė žmogus, buvęs „psichuškėje“, turėjęs išgelbėti Didžiąją Britaniją labai sudėtingu jai metu per Antrąjį pasaulinį karą. Vokiečiai praktiškai izoliavo britų salas nuo likusio pasaulio, povandeniniais laivais skandindami konvojus, gabenančius reikalingas atsargas. Teoriškai apsaugoti laivus galėjo padėti lėktuvai, tačiau tuo metu jų veikimo spindulys nebuvo didelis.

Ir tada Džefris Paikas¹⁾ (Geoffrey Pyke, 1893-1948), psichiškai nepastovus Kembridžo studentas, siūlė labai keistas idėjas kaip padėti šaliai. Randantis psichiatrinėje ligoninėje jam kilo geniali milžiniško lėktuvnešio iš ledo mintis. Jis būtų galėjęs užtikrinti laivų apsaugą iš oro Atlanto viduryje.

Jam mintis kilo, kai perskaitė „National Geographic“ straipsnį apie ledkalnius ir jų baisią jėgą. Pasiūlymą nusiuntė lordui Lui Mountblatenui²⁾, kombinuotųjų operacijų vadui, kuriam idėja pasirodė įdomi. Pradžioje projektą pavadino „Berg-ships“. Jau pradžioje paaiškėjo, kad paprastas ledas netiks – jis greitai tirpsta ir pernelyg sunkus, tad giliai grimsta.

Projekto beveik atsisakė, tačiau išradus „paikeritą“ (kuklumu vaikinas nepasižymėjo!) iš 14% vandens ir 86% medžio pjuvenų, viskas pasikeitė. Jis buvo lengvesnis, tvirtesnis, lėčiau tirpo – ir buvo pigiai pagaminamas! Projektui suteiktas kodinis „Habbakuk“ pavadinimas – pagal klaidingai užrašytą Biblijos pranašo vardą (Habakkuk).

Laivas planuotas 600 m ilgio, 90 m pločio ir 200 m aukščio. Korpuso storis būtų 12 m, t.y. nepramušamas torpedų. Įrengta šaldymo sistema padėtų palaikyti korpuso ledą. Toks lėktuvnešis sugebėtų sutalpinti 200 lėktuvų (naikintuvų ir žvalgų). Viduje įrengtose patalpose gyventų apie 3590 jūreivių, karių ir lakūnų. Lėktuvnešį varytų 26 variklių gondolų, įšaldytų į korpuso ledą – didžiausias greitis būtų 7 mazgai.

19 m ilgio laivo modelis 1943 m. vasarą buvo pastatytas Kanadoje, Patricijos ežere. Teorinės prielaidos pasitvirtino – ir 1944 m. buvo planuota pilnaverčio laivo statyba. Tačiau dėl įvairių priežasčių Nabakkuk: Modelis Kanadoje

admiraliteto dėmesys projektui blėso – didėjančios pastatymo išlaidos, būtinybė gauti Portugalijos leidimą naudotis Azorų aerodromais ir pan. Be to tuo metu sėkmingai vystėsi pranešimų tarp povandeninių laivų perėmimo ir dešifravimo projektas, t.y. bombonešiai ir kariniai laivai jau sužinodavo, kur randasi vokiečių povandeniniai laivai.

Taigi ledinio lėktuvnešio poreikis išnyko ir 1943 m. gruodį „Habakuko“ projektas buvo atšauktas. Įdomu, kad 19 m ilgio laivo modelis Kanados ežere tirpo 3 m. – jo medines ir metalines liekanas 8-me dešimtm. atrado akvalangistai. O metalo trūkumas nebuvo dingęs – neveltui sąjungininkai išsilaipinimui į Normandiją naudojo betonines baržas.

2009 m. šou „Mitų griovėjai“ iš paikerito pastatė nedidelį laivelį ir įrodė, kad idėja gyvybinga. 2010 m. BBC programa „Bang” irgi pabandė pasistatyti laivą iš paikerito, tačiau jiems laivas pradėjo greitai tirpti dėl skylių, išpjautų varikliui.

Kam gali būti skirti povandeniniai bepiločiai?

Kaip reiktų interpretuoti JAV projektą „GhostSwimmer“ (Plaukikas-vaiduoklis). 2014 m. gruodį baigėsi šio povandeninio bepiločio maketo bandymai. Jis ne tai primena nedidelį ryklį, ne tai nedidelio dydžio tuną. 1,5 m ilgio ir apie 45 kg svorio robotas judėjimui ir manevravimui naudoja uodegą, o su nugaros ir krūtinės plaukmenimis juda kaip žuvis, tad jį aptikti gana sunku. „Vaiduoklis“ gali plaukti sekluma iki 25 cm gylio, o taip panirti į 100 m gylį. Jį galima valdyti 170 m ilgio kabeliu arba išleisti autonominiui plaukojimui. GhostSwimmer

Pagal oficialią versiją „GhostSwimmer“ skirtas tiek žvalgomosioms operacijoms, tiek laivų povandninių dalių apžiūrėjimui. Bet Saugumo departamentas paskelbė apie „BIOSwimmer“, atsiskyrusį nuo „GhostSwimmer“, tuo metu jau kurtą. O 2014 m. sužinota ir apie povandeninį bepilotį „Bluefin-21“, ieškantį Malaizijos „Boingo“ Indijos vandenyne beveik 5 km gylyje. Manoma, kad apie 12 šalių kuria savas povandeninių bepiločių versijas. Rusų konstruktorius juos apibūdino, kad tai „net ne ginklas, o kažkoks naudingas krūvis, daugiafunkcinis modulis“.

Bet koks gali būti tas krūvis? 2014 m pasirodė keli pranešimai, kad Žemės mantijoje rastos milžiniškos vandens atsargos. Tik jos kalnų uolienoje ringvudite ir randasi 700 km gylyje mantijoje. O po uolieną daug nepaplaukiosi. O jei pagręžti dar truputį giliau?! Už 2,4 km pateksi į seniausio planetoje vandens rezervuarą, kurio amžius nuo 1 iki 2,5 mlrd. m. O kaip išsiaiškino jį atradę kanadiečiai, jo apimtis yra 11 mln. m³, kas daugiau nei visose upėse, ežeruose ir pelkėse kartu paėmus. Visai pakankama požeminės civilizacijos gyvavimui!

Bet juk pagal MGU prof. (nuo 2012 m.) Armeną Mulkidžanianą gyvybė žemėje prasidėjo visai ne sūriame pirmapradžio vandenyno vandenyje, o uolienose esančiuose terminiuose gėlo vandens telkiniuose (skaitykite apie gyvybės atsiradimo versijas). O kanadiečių gręžinyje vanduo gerokai sūresnis, o dar ir tirštas – tarsi sirupas. O štai jame ir galima būtų plaukioti – ir čia būtų tas „papildomas krūvis“ povandeniniui bepiločiui. O šis judėtų besirangydamas tarsi ungurys (tai vadinama biomimetika – gamtos mėgdžiojimu; daugiau žr. >>>>>) – aišku, taip didelio greičio nepasiekiama, tačiau toks judėjimo būdas labai ekonomiškas ir jam nereikia didelių pastangų. Ypač tirštame vandenyje...

Papildomai skaitykite apie giluminius gręžinius...

¹⁾ Džefris Paikas (Geoffrey Nathaniel Joseph Pyke, 1893-1948) – žydų kilmės anglų žurnalistas, edukologas ir išradėjas puikių idėjų, kurias sunku realizuoti (britų slengu, - „boffin”). Visuomenės dėmesį patraukė Antrojo pasaulinio karo metu pasiūlęs lėktuvnešio iš ledo idėją.
Tarpukariu, susirūpinęs sūnaus auklėjimu, 1927 m. įsteigė mokyklą, kurioje būtų ugdomas vaikų smalsumas. Jis buvo už individualų vaikų vystymą, jiems suteikiama didelė laisvė ir jie nebūdavo baudžiami. Joje rėmėsi amerikiečio John Dewey idėjomis. Tačiau 1927 m. jam pasibaigė lėšos ir mokyklą teko uždaryti.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje jis bandė išsiaiškinti, ką vokiečiai iš tikro mano apie nacius. 1939 m. jis surado 10 šnipų, kurie turėjo apklausti paprastus žmones. Vėliau jis norėjo apklausą pakartoti, tačiau sulaukė mažai pritarimo. Tada jis ėmėsi mąstyti, kaip patobulinti kariavimą. Jis parašė ilgoką straipsnį apie startegiją ir pasiūlė keletą praktinių idėjų: prie balionų pritaisyti mikrofonus ir taip nustatinėti lėktuvų padėtį (bet radarai veikia efektyviau), įsiveržua į Norvegiją, pasiūlė sraigtu per sniegą varomą transporto priemonę („Plough” operacija; tačiau ją nustūmė kanadiečių sukurtas vikšrinis transporteris – JAV pagamino šimtus M29), krovinių ir žmonių iškrovimui į krantą (kur nėra vietos prisišvartuoti) pasiūlė naudoti vamzdžius (idėja nebuvo panaudota). Idėjas, kaip pagerinti pasaulį, jis generavo ir po karo – pvz., gaminti energiją sukant pedalus. Galiausiai jį apėmė pesimizmas – ėmė manyti, kad žmogaus prigimtis priešinasi inovacijoms.

¹⁾ Lui Mountblatenas (Louis Francis Albert Victor Nicholas Mountbatten, 1900-1979) – lordas, valstybės veikėjas, britų laivyno karininkas. Jis buvo paskutinis Indijos (kaip kolonijos) gubernatorius (vicerojus, 1947 m.) ir pirmasis nepriklausomos Indijos general-gubernatorius (1947-48).
1941 m. buvo paskirtas britų Kombinuotųjų operacijų vadu. Jo atsakomybėje buvo naujų techninių priemonių diegimas. Iš jų paminėtinas PLUTO – povandeninis vamzdis į Normandiją, dirbtinis uostas iš paskendusių laivų ir amfibiški tankus gabenantys laivai.
Buvo didelis polo žaidimo entuziastas, gavo patentą polo lazdai ir parašė knygą apie polą.