Robotai - dirbtiniai žmonės  

Taip pat skaitykite Robotų iškilimas      

Juk neveltui „šių dienų minčių valdytojas“, feisbūkės įkūrėjas M. Cukerbergas1) kartą juokaudamas tarstelėjo, kad ketina sau sukurti elektroninį draugą.

Žodį „robotas“ išmąstė čekas K. Čapekas2), tačiau juk čekiškai „robota“ reiškia priverstinį darbą. Nuo jų vergai skiriasi tuo, kad gali sukilti. Tačiau tarp futurologų juntamas nepasitenkinimas būsima robotų invazija į visas sritis – pradžioje iš mūsų atims „tošies trobeles“, mūsų darbo vietas, o kada nors nušluos ir nuo žemės paviršiaus. Jiems tapsime „problema“, kurią jie spręs, kaip sprendė Terminatorius, išmanios „Matricos“ mašinos ar HAL-9000 iš „2001: Kosminės odisėjos“, nusprendęs atsikratyti miegančių astronautų. Pajautę tendenciją fizikas S. Hokingas ir „Tesla“ valdytojas I. Maskas jau įspėja apie sunkų gyvenimą engiant robotams.

Jau senokai pastebėta, kad žmogus suvokiamas vien tik kaip varžtelis, o visuomenė – kaip milžiniška mašina. 20 a. diktatorių pavyzdžiai parodė, kokie nepatikimi tie varžteliai – žmonės. Ai kokia baisi bus mašina-visuomenė, kai įdarbins robotus vietoj žmonių? Hiroši Isiguro; Geminoid HI

Androidų lyderiu yra japonas Hiroši Isiguro3) iš Osakos un-to. Jis atrodo šėtoniškai: visas visada apsirėdęs juodai – megztinis, kelnės, batai. Jo kabineto langai užtraukti; ant sienų „dirbtinių žmonių“ kūrėjo ir jo tvarinių portretai. Dar 2006 m. jis sukūrė, jei norite, „autoportretą, kuris visad su tavimi“, o jei norite, „Doriano Grėjaus statulą“, - robotą, neatskiriamą nuo jo. Greta mokslininko atsirado jo nesenstantis dvynys „Geminoid HI“.

Tie robotai atrodo nepaprastai panašūs į „prototipus“. Plaukų sruogos ir blakstienos, akys, lūpos atrodo nepaprastai natūraliai. Oda iš specialaus silikono (flesh rubber), kaip ir žmogaus oda, turi smulkias poras ir puikiai imituoja mūsų „kailio“ klostes.

Šio silikono išradėjas amerikietis D. Hansonas4) ir pats kuria androidus. Žinomiausias jo robotas su Einšteino galva (tiesa, ji uždėta ant standartinio roboto torso, tik schematiškai primenančio žmogaus figūrą). Tačiau furorą Holivude sukėlė kita garsenybės kopija – Riki Ma iš Honkongo „Mark I“, tiksliai perteikiantis aktorės S. Johansson5) bruožus ir net kalba jos balsu. Yra ir daug kitų pagarsėjusių androidų.

Ir atrodo, kad tokių robotų pasirodymas leido aplenkti, atrodytų, nesibaigiantį prieš mus plytintį „Šiurpų slėnį“. Dar 1970 m. japonas Masahiro Mori6) aprašė psichologinį reiškinį „Uncanny valley“, už kurio glūdi paradoksas: kuo labiau robotas panašus į žmogų, tuo mes jaučiamės nemaloniau, kai suprantame, kad tai robotas, kad jame kažkas nenatūralu, skausmingai netikra su mimika, judesiais, gestais. Kai tai vos tik pastebima, pasibaisėjimo banga perbėga mūsų kūnu. Tai nutinka instinktyviai.

Yra nemažai šio reiškinio aiškinimų. Vieni pastebi, kad žmonės su apribotomis galimybėmis tiek pat skiriasi nuo kitų žmonių kaip ir robotai, beveik panašūs žmonės. Vadinasi, robotai pavojingai primena mums, kad mes, laimingieji, patys to nežinodami, balansuoja ant labai plono „sveikatos lyno“, ištempto virš gyvybės jūros, ir bet kuriuo momentu galim neišsilaikyti, nukristi į apačioje kunkuliuojančią ligų bedugnę. Arba į žmones panašūs robotuose jaučiasi kažkas negyva?

Tada pasidaro aišku: kai skirtumas tarp roboto ir žmogaus pranyksta, dingsta ir baimė. Štai čia ir baigiasi „Šiurpusis slėnis“. Geminoidai („dvyniai“) persikėlė š kitą jo pusę. Isiguro įsitikinęs: „... robotai taps ne tik asistentais, bet ir tikrais žmogaus draugais. Mes kada nors įsimylėsime juos“.

Apie meilė japonų tyrinėtojas prabyla neatsitiktinai. Šintoizme net negyvi daiktai turi sielą. Toje religijoje slypi ir ypatinga japonų meilė robotams, ir jų nepaprasti pasiekimai juos kuriant. Tuo tarpu Vakarų civilizacija susikūrė mitą apie bedvasias mašinas, neišvengiamai sukilsiančias prieš žmogų – Golemą, Frankenšteiną, transformerius...


Trumpos biografijos

1) Markas Cukerbergas (Mark Elliot Zuckerberg, g. 1984 m.) - žydų kilmės amerikiečių verslininkas technologijų srityje, filantropas; geriausiai žinomas dėl „Facebook“ įkūrimo (2004). 2015 m. gruodį pareiškė, kad beveik visą turtą skirs labdarai.

2) Karelas Čapekas (Karel Čapek, 1890-1938) - čekų rašytojas, dramaturgas ir vertėjas. Išgarsėjo savo socialinėmis utopijomis bei pirmaisiais mokslinės fantastikos romanais. Kūrybai būdinga moderniojo gyvenimo reiškinių savita ir originali interpretacija, groteskas, satyra, praeities idilė ir fantastinės ateities prognozės. Parašė garsias pjeses „Makropuloso priemonė“ (1922), „Motina“ (1938) ir kt,; romanus „Absoliuto fabrikas“ (1922), „Krakatitas“ (1922), „Meteoras“ (1934), „Karas su salamandromis“ (1936) ir kt. Vertė šiuolaikinę prancūzų poeziją, daugybės smulkesnių prozos kūrinių autorius. Pjesėje R.U.R. (1921, Rosumovi Univerzalni Roboti) įvedė terminą “robotas” (žr. roboto atsiradimo istoriją).

3) Hiroši Isiguro (Hiroshi Ishiguro, g. 1963) – japonų robototechnikas, sukūręs Aktroidų, Gemnoidų, Kodomoroidų irk t. robotų serijas, kurių vienas visiškai panašus į kūrėją ir jį pakeičia paskaitų metu. Mat jis dėmesį sutelkęs idėjai, kad robotai privalo būti kiek galima panašūs į žmones. Nuo 2003 m. Osakos un-to prof. Įtrauktas į 100 dabartinių genijų sąrašą (2007). Dokumentiniame filme „Ar pasitikite šiuo kompiuteriu?“ (2018) apie dirbtinį intelektą Isiguro parodytas besikalbantis su vienu savo robotų.

4) Deividas Hansonas (David Hanson Jr., g. 1969 m.) – amerikiečių robototechnikas, 2013 m. Honkonge įkūręs „Hanson Robotics“ firmą (sukūrusią „Sofiją“, kuri lankėsi ir Lietuvoje). Kuria robotus su veido išraiška ir kalbėjimo galimybėmis.

5) Skarletė Johanson (Scarlett Ingrid Johansson, g. 1984 m.) - amerikiečių aktorė ir dainininkė. Pradėjo vaidinti dar vaikystėje (fantastinė koedija „Šiaurė“, 1994), o šlovę jau atnešė „Match Point“ (2005) ir „Vertimo sunkumai“ (2003) bei Juodosios našlės vaidmuo seriale „Marvel kinematografinėje visatoje“ (nuo 2008 m.).

6) Masahiro Mori (g. 1927 m.) – japonų robototechnikas, inžinierius; Mukto tyrimų inst-to Tokijuje prezidentas. Žinomiausias „Šiurpų slėnio“ efekto atradimu (1970). 1974 m. parašė knygą „Buda robote“, kurioje išdėstė savo pažiūras į religiją ir robototechniką bei jų sąveiką.

Kasijus
Ateities žmogus
Dirbtinis protas?
Robotų iškilimas
Mechaninis žvėrynas
Senasis mano kūnas
Kuo taps Homo sapiens?
Dėl Fermi paradokso
Tokios tad buvo lenktynės
Dirbtinis intelektas kare
Atsiradimai ir paaiškinimai
DNR – kvantinis kompiuteris?
Ar mašina kada nors mąstys?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
Šiuolaikinė fizika – į tiesą panašus mitas?
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Naglumas – sėkmės garantas
R. Silverbergas. Musės
Kaip veikia daiktai?
Garo tramdytojas
Stikliniai laidai
Vartiklis