Karai dėl telefono  

Telefono išradimas virto nešvariu karu tarp nervingo A. Belo*) ir ramiojo E. Grėjaus**). E. Grėjus pirmasis padavė paraišką patentų biurui, tačiau A. Belas, kai kurių istorikų nuomone, turėjo nesąžiningus teisininkus.

19 a. 8-me dešimtm. populiariausias būdas perduoti informaciją dideliais atstumais buvo telegrafas. Tačiau jis turėjo rimtų trūkumų: laidais vienu metu tebuvo galima siųsti tik vieną pranešimą, o pati procedūra buvo sudėtinga (net vieno kablelio perdavimui reikėjo bent 6 signalų). JAV bendrovė „Western Union“ pasiūlė 1 mln. dolerių premiją už būdą tuo pačiu kabeliu vienu metu siųsti kelias telegramas [ji telegramų siuntimą nutraukė 2006 m.].

Vienu entuziastų tapo Aleksanderis Belas, sugalvojęs, kad padėti galėtų „harmoninis telegtafas“, signalų siuntimui naudojantis skirtingus dažnius. Jo nuolatinis darbas buvo mokyti kurčius vaikus; tad išlaidas dirbtuvėms ir kitas dengė turčiai Th. Sardersas ir G. Hubardas, kurie tikėjosi, kad tyrinėjimai bus sėkmingi ir jie pasidalins minėtą premiją.

1876 m. 29-erių A. Belos įtemptai dirbo prie naujojo aparato, nes jį skatino ne tik ambicijos, bet ir širdies reikalai – jis buvo įsimylėjęs savo mokinę Mabelę, vieno turtingiausių Bostono žmonių dukterį, tad jam nė iš tolo nekvepėjo santuoka su šia gražuole. Todėl jam reikėjo sėkmės, atnešančios finansinį stabilumą.

Ir vienu iš A. Belo konkurentų buvo 41 m. amžiaus Eliša Grėjus, kuris dvejus metus dirbo prie įrenginio, kuris leistų telegrafo kabeliais perduoti garsą. Jis jau buvo pademonstravęs primityvų prototipą perduodantį muziką. 1876 m. vasario Belas kalba telefonu 11 d. jis paprašė savo teisininko paruošti laikinąją paraišką patentui, nes jis nerimavo, kad konkurentai gali jį pavyti. Vasario 16 d. paraiška buvo įteikta patentų biurui Vašingtone.

Ir tą pačią dieną pas Z.F. Vilberį, JAV patentų biuro vyr. ekspertą, apie pietus užsuko du solidžiai apsirengę vyrai ir jam įteikė A.G. Belo patento paraišką, sumokėjo 250 dolerių mokestį ir primygtinai paprašė ją nedelsiant užregistruoti. Nors tai pažeidė biuro procedūrą, Z. Vilberis užregistravo tą „telegrafo patobulinimo“ paraišką. Su paraiška privalėjo būti pateikta ir fizinė išradimo kopija – tačiau teisininkų spaudžiamas ekspertas nepaisė ir to reikalavimo. Paraiška užregistruota 5-u numeriu. Vėliau klerkas tvarkė kitas paraiškas – ir E. Grėjaus „prietaiso kalbamiesiems garsams perduoti ir priimti“ paraiška užregistruota 39-u numeriu.

Ir po 5 d. Z. Vilberis, net po baruose lėbaujant praleistos nakties, suprato, kad tos dvi paraiškos nepaprastai panašios. Pagal biuro praktiką tos pačios dienos paraiškos turėjo būti laikomos vienalaikėmis. Z. Vilberis nežinojo ką su jomis daryti. Patarimo kreipėsi į savo vadovą E. Spear‘ą, kuris nusprendė, kad abi paraiškos turi būti laikomos kaip pateiktos vienu metu – tad biuras pagal savo praktiką nedelsiant jas sustabdė.

Bet nedelsiant buvo gautas ir A. Belo teisininkų raštiška užklausa, kad biuras, prieš 3-m mėnesiams sustabdydamas paraiškas, nustatytų, ar A. Belo paraiška užregistruota anksčiau. Po 6 d. E. Spear‘as kažkodėl nusprendė patenkinti A. Belo teisininkų reikalavimą – sustabdymas buvo nutrauktas, o E. Grėjaus paraiška atmesta. Taip 1876 m. kovo 7 d. A. Belas užpatentavo telefoną, kuris pas šį dar nė neveikė.

Daug šios istorijos aplinkybių lieka neaiškios. Paprastai A. Belas fiksuodavo savo progresą laboratorijos žurnale, tačiau vasario 24 d. - kovo 7 d. žurnalas nepildytas. O ir pats „išradėjas“ tuo metu buvo Vašingtone - ką jis ten veikė, neaišku. Be to, patvirtinus patentą, A. Belas pradėjo daug rašyti apie savo išradimą, o prie užrašų pridėtas brėžinys nepaprastai panašus į E. Grėjaus.

A. Belo paraiška taip pat glumino istorikus. Originaliame dokumente tekalbama tik apie telegrafo patobulinimus ir tik jo paraštėje pateikiama konkretesnė informacija. Netvarkingai pribraukytoje pastaboje nurodoma, kad A. Belo išradimą taip pat galima panaudoti ir garsams perduoti per elektrai laidų skystį. Ir neaišku, kodėl toks svarbus prierašas pateiktas kaip pasvarstymas. O dar įdomiau, kad jo nėra nė vienoje iš kitų išlikusių 5-ių paraiškos kopijų.

Dar viena įtartina detalė yra ta, kad A. Belas kelios dienos iki jo paraiškos patvirtinimo nusiuntė laišką E. Grėjui, kuriame prisipažino žinąs, kad E. Grėjaus išradimas „kažkaip susijęs su elektros laidininko vibracijomis skystyje“ – ir kad toji idėja visai nepanaši į jo paties patento paraišką. Tai keista, nes pagal taisykle A. Belas neturėjo teisės matyti E. Grėjaus paraiškos. Ir vis tik vėliau Z. Vilberis prisipažino leidęs A. Belui peržiūrėti E. Grėjaus paraišką. Telefono principo schema

Vagystės įtarimą sustiprina ir A. Belo užrašų knygutėje esantis brėžinys, beveik identiškas E. Grėjaus brėžiniui iš paraiškos. E. Grėjaus brėžinyje aprašoma, kaip garsą galima paversti elektros impulsais. Plonas strypas pritvirtintas prie membranos ir panardintas į talpą su skysčiu. Žmogui kalbant membrana vibruoja, o strypo judesiai priverčia pagal garso stiprumą vibruoti ir srovės stiprumą. Priimančiojo pusėje srovės kitimai paverčiami garsu naudojant elektromagnetą ir membraną.A. Belo brėžinys beveik identiškas, tik šiek tiek paprastesnis.

E. Grėjaus teisininkas patarė šiam susitaikyti su pralaimėjimu ir net nusiųsti A. Belui sveikinimo laišką. Tuo metu E. Grėjus nenutuokė, kad jo teisininkas gauna algą iš konkurento. Galbūt, būtent jis ir perdavė informaciją apie išradimą A. Belui.

A. Belas ir jo rėmėjai tikėjosi, kad telegrafo įmonės susižavės telefono išradimu. Tačiau 1876 m. pabaigoje „Western Union“ atsisakė įsigyti patento teises už 100 tūkst. dolerių. Galbūt kompanijos prezidentas V. Ortonas nematė naudos iš balso perdavimu elektroniniu būdu. O gal ir dėl to, kad vienas A, Belo rėmėjų susipyko su V. Ortonu, nes pasiūlė nacionalizuoti visą telegrafo industriją.

Užuot pardavęs išradimo teises ir pralobęs, A. Belas keliavo po šalį už pinigus demonstruodamas savo prietaisą. Tai nešė menkas pajamas. Už pirmus pirmus 149 dolerius jis Mabelei nupirko sidabrinę segę; 1977 m. liepą jiedu susituokė. Jo vestuvinė dovana buvo neįprasta – 1487-ios naujos Belo kompanijos akcijos, kurios buvo 30% kompanijos vertės. Sau jis pasiliko tik 10 akcijų – o likusias 70% gavo investuotojai.

Po 3 m. išradimas vis dar nenešė finansinės naudos ir A. Belas pavargo nuo jo. Tada jis už 5000 dolerių pardavė teises naudoti jį Anglijoje, o už gautus pinigus surengė pusantrų metų povestuvinę kelionę į Europą, į kurią išvyko 1877 m. rugpjūtį. Jos metu nutolo ir nuo savo kompanijos – net ir tada, kai 1879 m. ji ėmė konkuruoti su E. Grėjaus idėjas naudojančia „Western Union“: jis atsisakė grįžti į JAV ir liudyti teisme dėl patento pažeidimo.
Jis sakė: „Kam svarbu, kas išrado telefoną, jei pasauliui iš jo jokios naudos? Ir kodėl man turėtų rūpėti, ką galvoja pasaulis, jei gavau tai, dėl ko dirbau – savo brangiąją mylimą žmoną“. Ir tik kai Mabelė pritarė investuotojams, jis sutiko dalyvauti procese.

A. Belas liudijo 9 d. jo buvo prašoma paaiškinti, iš kur sužinojo E. Grėjaus paraiškoje pateiktą informaciją. Jis bei Z. Vilberis viską neigė. Byla baigėsi susitarimu, kai „Western Union“ pripažino A. Belą telefono išradėju. Tačiau tai E. Grėjaus neįtikino. Jam atsitiktinai gatvėje sutikus Z. Vilberį, šis prisipažino: „Grėjau, tu išradai telefoną; ir jei prakeiktas tavo teisininkas būtų daręs savo darbą, būtum gavęs patentą. Tačiau tada tavęs gerai nepažinojau. Ir tu man nepirkai cigarų, ir nekvietei išgerti“.

Ankstyvas telefonas
Garsiakalbį sudaro elektromagnetas, virpinantis membraną, kuri skleidžia garso bangas
Mikrofone membrana suspaudžia anglies granules ir taip moduliuojamas elektrinis signalas
Prieš skambinant reikia pasukti rankeną sukuriant elektros srovę, specialiu kabeliu pasiekiančia komutatorių. Signalas praneša operatoriui, kad abonentas nori būti sujungtas
Keturi kabeliai: iš storo kabelių gniutulo du veda į imtuvą, o du į ragelį
Pagal teismo susitarimą „Western Union“ turėjo nutraukti su telefonais susijusią veiklą, o Belo kompanija sutiko jai mokėti penktadalį nuo patento generuojamų pajamų per ateinančius 18 m. Belo kompanija augo ir 1881 m. įsigijo E. Grėjaus įmonę. Po 18 m., kai baigėsi susitarimo galiojimas, telegrafo įmonės buvo jau senokai pralaimėję telefonui. Belo kompanija dominavo rinkoje.

E. Grėjus negalėjo amžinai slėpti savo nusivylimo ir pykčio. Po jo mirties šeimos nariai tarp dokumentų rado raštelį:
„Tikroji telefono išradimo istorija niekados nebus parašyta. Ji paskandinta 20-30 tūkst. liudytojų pasakojimų puslapiuose. Ir palaidota širdyse kelių žmonių, kurių lūpas arba užrakino mirtis ar dar stipresnis auksinis užraktas“.

Modelis atlaikė 100 m.

Pirmasis A. Belo telefonas nebuvo praktiškas tol, kol T. Edisonas jam nepritaikė veiksmingo mikrofono. Jis irgi tuo pačiu metu bandė išrasti telefoną, bet nespėjo. Tačiau jis sukūrė anglinį mikrofoną, daug jautresnį už A. Belo. Savo telefoną T. Edisonas pristatė 1877 m., tačiau pažeidė patento taisykles. Po 2 m. buvo susitarta A. Belo telefoną naudoti su T. Edisono mikrofonu. Kiek patobulinus, jis buvo naudojamas ilgus metus.


*) Aleksandras Belas (Alexander Graham Bell, 1847-1922) – škotų kilmės amerikiečių išradėjas, kuriam priskiriamas telefono išradimas, įsteigęs „Bell Telephone Company“ (1875), galiausiai išsivysčiusią į AT&T. Prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti. Helena Keller jam skyrė autobiografinę apysaką „Mano gyvenimo istorija“ (1903).

**) Eliša Grėjus (Elisha Gray, 1835-1901) – amerikiečių elektrotechnikos inžinierius, vienas „Western Electric Company“, buvusios vienu iš pagrindinių „Bell System” ir AT&T tiekėjų(1869), įkūrėjų. Greičiausiai yra telefono išradėju, o taip pat jam priskiriamas muzikinio sintezatoriaus išradimas. Už išradimus yra gavęs apie 70 patentų. 1865 m. sukūrė savireguliuojančią telegrado relę; 1870 m. sukūrė signalizatorių viešbučiams, o taip pat ir liftams. 1887 m. išrado teleaftografą, leidusį telegrafo linijomis perduoti parašus; gavo kelis patentus toje srityje ir „Telautograph“ kompanija tęsė veiklą, kol, po kelių susiliejimų, galiausiai paskutinį 20 a. dešimtmetį perėjo į „Xerox“ pavaldumą. Vėliau kūrė povandeninio signalizavimo sistemą laivams.

M. Cooper kalba mobiliu telefonu

Gairės telefonų kelyje

* Pirmąją telegramą 1844 m. gegužės 24 d. išsiuntė S. Morzė.
* Švediškos kopijos: Larsas Magnus Eriksonas 1876 m. Stokholme atidarė technikos parduotuvę, o netrukus susidomėjęs naujai atsiradusiais telefonais ima kopijuoti užsienietiškus jų modelius
* Pirmasis telefoninis skambutis įvyko 1876 m. kovo 10 d. – A. Belas paskambino savo asistentui ir pasakė: „Pone Vatsonai, ateikite. Noriu jus pamatyti“
* 1877 m. vengras T. Puskasas sukūrė pirmąjį komutatorių (pradžioje jis jungė tik du skambučius)
* 1878 m. telefonai pasiekė Europą – Londone atsidarė Telefonų įmonė, naudojanti A. Belo patentą
* 1880 m. A. Belas su Ch. Sumneriu sukūrė fotofoną – pirmąjį belaidį telefoną, skambučius perdavinėjusį šviesos spinduliais
* 1882 m. telefonas pasiekė Lietuvą: Bogdano Oginskio pastangomis pastangomis 54 km linija sujungė Rietavą, Plungę, Kretingą ir Palangą. Vilniuje pirmoji telefonų stotis pradėjo veikti 1986 m.
* 1915 m. A. Belas pirmąkart paskambino į kitą JAV pusę, iš Niujorko į San Franciską – atsiliepė jo asistentas T. Vatsonas
* 1919 m. pirmieji telefonai su sukamais numeriais sumontuoti Norfolke, Virdžinijoje
* 1919 m. AT&T išmatavo tūkstančių amerikiečių galvas, kad galėtų pagaminti geresnį telefono ragelį
* 1926 m. kovo 7 d. pirmasis transatlantinis skambutis tarp Niujorko ir Londono kabeliu po Atlantu
* 1926 m. pirmos klasės traukinių keleiviai galėjo skambinti iš traukinio tarp Hamburgo ir Berlyno
* 1946 m. „Motorola“ pristatė pirmuosius automobilinius telefonus
* 1946 m. visi JAV miestai gavo vietovių kodus, užrašomus telefono numerio pradžioje
* 1951 m. pirmieji JAV abonementai gavo galimybę skambinti tiesiogiai be komutatoriaus
* 1963 m. pristatytas pirmasis telefonas su spaudomais mygtukais
* 1967 m. susijungus popieriaus, gumos ir kabelių gamintojoms įsikuria „Nokia“, kuri per 30 m. tapo viena pirmaujančia telefonų gamintoja * 1983 m. sukurtas pirmasis mobilus telefonas „Motorola“
Paskutinę telegramą 2013 m. liepos 14 d. išsiuntė Indijos BSNL telekomunikacijų kompanija.

Laivai iš ledo
Akiniai nuo saulės
Zingeris ir jo siuvamoji
Senas, bet mielas dviratis
Atsiradimai ir paaiškinimai
Naglumas – sėkmės garantas
Artefaktai: kas išrado telefoną?
DNR – kvantinis kompiuteris?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
„Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui“
Degtukai – trumpas, bet svarbus gyvenimas
Celuloidas – plastmasių prosenelis
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Kuo taps Homo sapiens?
Tokios tad buvo lenktynės
Dirbtinis intelektas kare
Mechaninis žvėrynas
Tai matėte ne kartą...
Kaip veikia daiktai?
Robotų iškilimas
Garo tramdytojas
Stikliniai laidai
Vartiklis