Šinto ir japonų tikėjimai

Šinto - vietinė Japonijos religija ateinanti iš pirmo tūkst. pr.m.e. vidurio. Ji labiau pasireiškia socialiniame gyvenime nei perteikta teologija ar filosofija ir yra glaudžiai susijusi su japonų vertybių sistema bei mąstymo būdu. Išskiriami trys jos tipai: Šventyklų šinto, iki 1945-ųjų buvo valstybinė ir iki šiol turi sąsajų su imperatoriaus sistema; Sektantinė šinto, santykinai jauna ir susidedanti iš 19 a. kilusių 13 sektų; Folklorinė šinto, liaudiškasis tikėjimas artimas šinto.

Japonijos mitų pagrindas yra pasakojimas apie Amaterasu Omikami (Saulės dievą), imperatoriškosios šeimos pradininką. Jį perteikia du 8 a. veikalai "Kodžiki" [Senųjų dalykų aprašas] ir "Nihon šoki" [Japonijos kronikos]. Pradžių pradžioje dieviškoji Izanagi ir Izanami pora buvo Amaterasu tėvai ir taipogi pagimdė japonų salas bei įvairias dievybes, įvairių klanų protėvius. Tai japonų traktuotė apie gamtos bendrą prigimtį su žmogumi juos verčianti rūpintis pasaulio užteršimu.

Kita vertus, mes esame "kami" [dievybių] palikuonys. Žmonija - kami vaikai. Todėl žmogaus prigimtis yra šventa. Šinto mitologijoje akcentuojamas mūsų pasaulis, kiti paminimi - Dangaus plynaukštė ir Tamsos žemė - mirusiųjų kraštas.

Šinto esmė - tikėjimas kami galia [musuhi - kuriamąja ir harmonizuojančia jėga] ir kami valia [makoto - nuoširdi arba tikroji širdis]. Globojantis kami yra žmogaus gyvybės ir gyvenimo šaltinis. Kiekvienas jų atsiliepia į nuoširdžias maldas.

Kami neturi transcendencijos ir visur esamybės požymių. Yra daugybė kami - kalnų, upių, gyvūnų ir pan. Dvasios, sričių globėjai ir net išsiskiriantys žmonės (kaip imperatoriai). Bendruoju atveju, kūrybinės galios laikomos kami. Budizmas [dominuojant Mahayanai] Japoniją pasiekė 6-8 a. Šinto (kami kelias) maždaug tuo pat metu persikėlė į šventyklas ir atsirado šventės bei apeigos. Jis lengvai įsiliejo, nes pradžioje Buda laikytas dar vienu kami. Vėliau budizmas išlaikė teigiamą požiūrį į Šinto, kurios kami dievybės laikytos įvairių Budų apraiškomis arba bothisatvomis. Abi šios religijos kartu sugyvena.

Šinto leidžia garbinti kami per dideles šventes ir labai privačiai. Abiem atvejais labai svarbu apsivalymas, kur svarbią vietą užima vanduo bei kami dovanojamos dovanos - šiais laikais dažniausiai pinigai, bet dažnai maistas - palydint malda. Garbinimas dažniausiai atliekamas šventyklose, pastatytose iš natūralių medžiagų. Po Meidži atstatymo (1868 m.), Šinto buvo vienijantis veiksnys nuolatinių karų laikmečiu.

Japonijoje išskiriamos ir trys budizmo sektos:

dogu, jomon period

Amaterasu - saulės deivė japonų mitologijoje, gimusi iš kairiosios Izanagio akies ir veikiausiai svarbiausia šintoizmo dievybė, nes tapo Didžiosios Dangaus Lygumos (Takamagahara) valdove. Jos pavadinimas, Amaterasu, pažodžiui reiškia „apšviečianti Dangų“. Amaterasu garbinama kaip ryžių auginamo, šilko gamybos ir audimo staklių pradininkę. Teigiama, kad Japonijos imperatorių giminė kilusi iš saulės deivės Amaterasu (pirmasis imperatorius Dzimu buvo jos proproanūkis).

„Kodžiki“ teigia, kad Amaterasu gimė, kai Izanagi-no-Mikoto nesugebėjo susigrąžinti Izanami-no-Mikoto iš Jomi (pomirtinio pasaulio). Tuo tarpu „Nihon Šoki“ teigia, kad Izanagi-no- Mikoto buvo gyva, kai jie abu nusprendė sukurti vyriausiąją dievybę.

Literatūra:

  1. Theodore DeBay. Japanese Religion in Arthur Tiedemann. An Introduction to Japanese Civilization, 1974
  2. Japanese religion: A Survey by the agency for Ciltural Affairs, 1972
  3. Stuart Picken. Shinto: Japan's Spiritual Route, 1980
  4. Ono Sokyo. Shinto: The kami way, 1962

shinto, at harbour

Savižudybė

Budizmo etiniame ir moraliniame kodekse nėra išpažinties ir nuodėmių atleidimo. Žmogaus karma viską fiksuoja ir nieko neatleidžia.

"Kiekvienas yra Buda". Nužudyti save, vadinasi, nužudyti savyje Budą – taigi sugriaunama žmoguje esanti Dievo karalystė. Bet "budos prigimtį" turi ir kiekvienas gyvūnas, netgi uodas. Ir tie, kurie paniškai bijo šunų, pirmiausia bijo kokio nors žvėries, glūdinčio juose. Vidinio šuns nenužudysi. Jį būtina savyje atrasti, perprasti, prijaukinti. Tam reikia laiko – kaip ir kantrybės bei meilės.

Žiaurūs kompiuteriniai žaidimai sukuria nesaugaus, smurtinio pasaulio sampratą. Tokiame iš virtualios realybės perkeltame pasaulyje vadovaujamasi smurtu ir pykčiu. Žiaurumas nėra priemonė spręsti problemas.

"Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? O kas išeina iš burnos, eina iš širdies ir tai suteršia žmogų. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žudynės, svetimavimai, paleistuvavimai, vagystės, melagystės, šmeižtai." (Mk 7:17-20).

Žudyti žodžiais ir mintimis galima ir nemokant Juodosios magijos. Lietuvoje tai nuolat daroma. Tikriausiai nerasime nė vieno, kuris nebūtų nukentėjęs nuo apkalbų, paskalų, intrigų, kylančių iš juodojo pavydo.

Budizmas. Citatos

Nedaryk jokio blogio,
Skleisk gėrį,
Išvalyk kito mintį, -
Toks Budų patarimas.
Dhammapada

Dėmesingumas yra gyvenimas; nedėmesingumas yra mirimas.
Dėmesingas niekada nesustoja; nedėmesingas jau yra miręs.
Dhammapada

Kas yra mintis? Ji niekada nepamatoma ir net nesuvokiama. Ji kaip magiška iliuzija, vaizduotės dėka nuspalvinanti pasaulį. Ieškodamas nepamatomos minties, žmogus žiūri į jos kiltį (pradžią), ten, iš kur randasi šis objektas. Ir ar gali mąstymas regėti mintį? Ne! Kaip kalavijo ašmenys negali perkirsti savęs, ar piršto galiukas paliesti save, taip mąstymas negali išvysti minties.
Sikshamuccaya

Japonų 'Kodziki'
Samurajų ideologija
Kas yra Šin budizmas?
A. Strugackis. Sakmė apie Josicune
Paslaptingos japonų Dogu skulptūrėlės
Erotas ir Afroditė, meilės dievai
T. Mertonas. Dzenas ir alkani paukščiai
Riiti Jokomicu: 4-o asmens požiūris
Išmanusis ginklas japoniškai
Czi Čen. Sodų sutvarkymas
Budizmas ir nemirtingumas
Astrologija ir visuomenė
Filipinų tvėrimo mitai
Zoologija ir mitologija
Samurajų atsiradimas
Kas yra budizmas?
Om Simrikė
Filosofijos skyrius
Mitologijos skiltis
NSO skyrius