'Bodhičita - kario kelias

Sanskrito kalba čitta - mąstymas, širdis, dėmesys; bodhi - pažadinti, nušvisti, visiškai atverti. Tad bodhičita – nušvitusi mintis.

Shakyamuni buddha Atvira širdis ar mintis yra jautri kaip atvira žaizda. Bodhičita prilygsta užuojautai - gebai pajusti kito skausmą. Iš baimės būti įskaudintais mes apsišarvuojame būriu nuomonių, išankstinių nuostatų. Tos užtvaros dar labiau sutvirtinamos visų rūšių emocijomis: pykčiu, pavydu ir pavyduliavimu, geismu, abejingumu, arogancija ir išdidumu. Tik meilė ir rūpestis kitais pralaužia tas užtvaras. Turime tai išmokti – t.y., pažadinti Bodhičitą.

Bodhičita analogas yra sudaužytos širdies sopulys. Kartais toji sudužusi širdis sukelia nerimą ir paniką, kartais pyktį, apmaudą ir priekaištavimus. Bet ji moko mus užuojautos ir dalintis skausmu su kitais. Buda sakė, kad visi gali pasiekti nušvitimą. Net visiškai sugniuždyti, nesame atskirti nuo pažadinimo, vadinamo Bodhičita.

Bodhičita yra dviejų lygių:
1) absoliuti bodhičita - nesąmoninga, tiesioginė patirtis, kuri nesusijusi su nuostatomis, nuomonėmis ir mūsų kasdieniniais rūpesčiais. Tai tarsi suvokimas, kad jau nieko daugiau negalime prarasti. Tai absoliuti išmintis, tuštumos ir visų dalykų tikrosios esmės suvokimas.
2) santykinė Bodhičita - mūsų geba atverti širdį ir mintis kančiai, beribė užuojauta.

Abu jie tarsi norinčio skristi paukščio sparnai. Tad abu, daugiau ar mažiau, reikia vystyti vienu metu. Pasiekę abu lygius vadinami Bodhisattva, arba kariais, bet ne žudančiais, o girdinčiais pasaulio verksmą. Jie pasiruošę mokytis ugnies apsuptyje. Jie savo noru priima tą aplinką, kad išmoktų palengvinti kančias.

Skirtingai nuo tų, kurių tikslas yra pasiekti amžinąją dangiškąją būseną, kai daugiau nėra kančių, Bodhisattva atideda savo nušvitimą iki to meto, kol iš samsaros neišsilaisvins visos būtybės. Jos turi ne tik išsilaisvinti iš kančių, bet ir pasiekti visišką palaimą ir ramybę. Tai neįtikėtino pasiaukojimo veiksmas.

Garsusis indų mokytojas Šantideva*) sakė:
„Tol, kol tęsiasi erdvė ir lieka gyvų būtybių, tol liksiu, kad išsklaidyčiau pasaulio skurdą. Tegu visų gyvų būtybių kančios persiduoda man vienam, ir per Bodhisattva sangha galią visos būtybės patiria palaimą“.

Didžiausia žala kyla iš mūsų agresyvių minčių. Turime rasti vietos švelnumui liūdesyje ir dėkingume, įniršyje ir baimėje, vienišume ir gerume. Meditacijos, švelnumo, užuojautos, džiugesio pratybos yra priemonė, padedanti surasti jautriąją Bodhičita vietą.

Daugelis nesirenka pratybų sukeliančių nepatogumo jausmą. Bodhičita nusistačiusi kitaip. Karys niekada nežino, kas nutiks po to. Jis turi išmokti valdyti nesuvaldomą. Mes niekada negalime išvengti netikėtumo. Bodhičita nežada laimingos pabaigos. Karys mokomas ne kaip išvengti netikrumo ir baimės, o kaip elgtis nepatogioje situacijoje.

Pernelyg dažnai elgiamės kaip nedrąsūs paukščio jaunikliai, nedrįstantys palikti lizdo. Jie tupi dvokiančiame lizde, kuris jau neatitinka jų padėties. Bet jau niekas neatskrenda jų maitinti. Niekas nesaugo nuo šalčio. Ir vis tik jie dar tikisi, kad atskris tėvai ir juos pamaitins. Tačiau jie patys turi rasti drąsos palikti lizdą. Taip ir mes. Turime pasirinkti - ar mums augti ir susiremti su tikrove, ar gyventi baimėse.

Lama Thubten Yeše**) sakė:
„Manau, kad absoliučiai būtina mylėti ir rūpintis kitais. Tai bodhičita pagrindas, jos požiūris. Kodėl bodhičita yra būtina sėkmingai meditacijai? Dėl naudos sau siekimo. Jei medituojate be bodhičita, siekiate mažytės palaimos: man, man, noriu daugiau, daugiau... Be bodhičitos sunku gauti nuopelnų. Jūs sukuriate ir vėl iškart juos sunaikinate. Tai tarsi valyti kambarį, o po valandos vėl jį apšiukšlinti. Vien tik religinių apeigų neužtenka dharmai. Turite atsisakyti prisirišimų ir naudos siekimo –ir jei nepakeisite savo minčių šia linkme, jokios apeigos nepadės – jos tik kaip juokas. Dharma reiškia visišką požiūrio pakeitimą – tai, kad tikrai atneša vidinę palaimą, yra tikroji dharma, o ne pasakomi žodžiai“.

Pagrindinis traktatas, nusakantis Bodhisattva kelią, yra 8 a. gyvenusio Šantideva vadovas „Bodhičaryja avatara“. Jis ragina lavinti 6 dorybes: dosnumą, moralę, kantrybę, pastangas, meditaciją ir išmintį. „Kaip žaibo blyksnis perskrodžia naktį ir parodo viską, ką tamsūs juodi debesys slėpė, tai Budos dorosios mintys kyla, trumpai ir laikinai pasaulyje. Išvysk ypatingą doros trapumą! Be tobulo Bodhičita minčių, nėra, kas pasipriešintų visaapimančiam blogiui“. (Šantideva)

Mūsų laikmečio vienas iškiliausi bodhičita mokytojų buvo Khunu Rinpočė, visų Tibeto budistinių mokymų gerbiamas lama, gimęs atokiame ir varganame Himalajų Kinaurų rajone. Jo mokiniu buvo ir Dalai Lama.

Buda mokė:

Neapykanta nepanaikina neapykantos,
Tik meilė vienintelė gydo.
Tai senas ir amžinas dėsnis.

*) Šantideva - 8 a. indų budistų vienuolis, mąstytojas, poetas. Nalandos vienuolyno mokslininkas. Laikėsi Nagardžunos madhjamakos mokyklos pažiūrų. Išgarėjo veikalu „Bodhičarja-avaržtara“ (Bodhičitos kelias), nuodugniai išdėstančiu gausius budizmo aspektus: filosofiją, etiką, tikslus, meditaciją, vertybės, įžadus, elgesį ... Anot legendos, gimė princu, tačiau prieš karūnaciją išvydo soste bodhičitą Mandžušri, todėl atsisakė sosto ir įsikūrė vienuolyne, neatskleisdamas savo kilmės. Vėliau pats pripažintas bodhisatva.

**) Tubtenas Ješė (Thubten Yeshe, 1935–1984) – Tibeto lama, ištremtas į Nepalą įsteigęs Kopano vienuolyną (1960). Įsteigė mahajanos tradicijos palaikymo tarptautinį fondą. Į Tibetą 1959 m. įsiveržus kinams, pasitraukė į Butaną, o vėliau į tibetiečių pabėgėlių stovyklą Indijoje. Ten jo mokytojas Rabtenas jam patikėjo jauną vienuolį Sopu Rinpočę, su kuriuo kartu pradirbo visą gyvenimą. 1965 m. pradėjo mokyti vakariečius. 1986 m. jo reinkarnacija atpažinta ispanų berniuke, tapusiam žinomu kaip Tenzin Josel Hita (g. 1985 m.).


Buda ir budizmas
Senoji Indijos istorija
Namadeva
Trys budistinės ontologijos
Advaita vedanta principai
Koks yra Vidurio kelias?
Virš-sąmonė ir mistinio proto kritika
Reinkarnacijos idėja tarp ankstyvųjų krikščionių;
Meditacija: mokslinis požiūris į Absoliutą
Kaip suprantu indų filosofiją?
Kabalos ir Tantros sąryšiai
Patandžali joga
Slaptoji doktrina
Kagju budizmas
Upanišados
Religijos skyrius
Mitologijos skiltis
Vartiklis