Buda
Slaptoji doktrina

(Kadaise ir nūnai -
sekant 150-250'ais sukurtą Budizmo vidurio kelią
)

Pasaulis yra judėjimas
Juslus pasaulis yra judesys, aiškino Mokytojai, o ne judančių daiktų rinkinys. Tai ne daiktai judesyje, o būtent pats judesys, iš kurio sudaromi mums regimi daiktai, - jie ne kas kita, o tik judesys.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Visybė yra tėkmė. Hologramoje persidengiantys vientisos šviesos srautai apima ištisą struktūrų ir potėpių gausą. Lygiai taip, tik neįsivaizduojamai plačiau, vientisas Visatos judesys sudaro painią tvarką ir leidžia mums regėti bei veikti šiame keturmačiame erdvėlaikio pasaulyje.
                   (Brigsas ir Pytas, žvelgiantys per Visatos stiklą)

Judėjimas kyla iš energijos žybsnių
Šis judesys yra tolygus ir be galo greitas energijos kvantų [Tibeto kalba "tsal" arba "šug"] spinduliavimas. Visi daiktai, priimtini mūsų pojūčiams, bei bet kurios prigimties fenomenai yra sudaryti iš greito trumpalaikių įvykių spinduliavimo.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Mintis, tikiu, egzistuoja kaip judri energija lygiagrečiose visatose. Mūsų Visata iš šių energijos žybsnių. Iš tokių ataudų kuriama mintis taip pat, kaip ir materija. Tiek materija, tiek jos suvokimas yra tas pats.
                   (Fredas Alenas Volfas apie lygiagrečias Visatas)

Viena pasekmė iš daugelio prielaidų
Nėra nieko, atsiradusio iš vienos prielaidos; visad reikia kelių, kad rastųsi koks nors reiškinys. Sėkla be sąveikos su žeme, drėgme, šviesa ir panašiai niekada neišaugs medžiu.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Nors Visata kažkuria dalimi apibrėžta, žymiai svarbesnė toji daugiamatė, kuriamoji ir neapibrėžta visybės išraiška be paliovos apimanti naujas 'formas' ir poaibius. Galaktika, miestas, įmonė, netgi įvairios žmogaus kūno ląstelės yra nepaliaujama energijos kaita tarsi vandens sūkurys.
                   (Brigsas ir Pytas, žvelgiantys per Visatos stiklą)

Mikro ir makro pasauliai glaudžiai susiję
Tarpusavyje priklausančių Pradmenų ratas veikia viską ir visur, - begaliniame mažame ir begaliniame dideliame. Jų veikla nėra progresyvinė laike; visada yra ... dvylika priežasčių, - vienu metu ir tarpusavyje susijusių; jų veikla persidengusi ir jos neveikia viena be kitos.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Struktūrų vystymasis, kurį vadiname mikroevoliucija, atspindi makrostruktūrų evoliuciją ir atvirkščiai. Mikro ir makro struktūros vystosi lyg viena visybė.
                   (Erichas Džantsčas ir kūrimo evoliucija)


Pasaulis kaip mentalinis atspindys

Mintis yra apibrėžimas, o ne daiktas
Medituodamas, atidžiau stebėdamas savo mintis, jis [studijuojantis Slaptuosius Mokymus] pasiekia Lhag Thong ir 'didesnius regėjimus' negu dauguma žmonių; jis kontempliuoja pastoviai kylančias ir išnykstančias mintis, troškimus, prisiminimus ir panašiai, - kurie prabėga tarsi trumpalaikiai burbuliukai upėje. Jis aptinka, kad 'mintis' tėra žodis, težymintis proto fenomeno sekas.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Nervų sistemos veiklai nėra vidaus ar išorės, o tik be paliovos besikeičiančių tarpusavio sąryšių priežiūra (kaip valdymo pultas povandeniniame laive).
Savimonė, suvokimas, mąstymas - šių fenomenų vieta kalboje.
'Mintis' nėra esybė; ji tėra primesta sistemai aprašant įprastinę elgseną.
                   (H.Maturanos Pažinimo medis)

Regimas pasaulis tėra stebėtojo kūrinys
Šis mūsų stebimas pasaulis yra lyg vaidinimas vykstantis anapus mūsų; iš tikro ten nėra nieko, - tik drobė, nuspalvinta daugeliu spalvų, kurią mes išaudėme ir nešiojame savyje tuo pažymėdami klaidingą pažinimą.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Regimas pasaulis, kurį juntame, - su daiktais, šviesa ir spalvomis, - tėra psichikos produktas, stebinčiojo kūrinys. Objektai, matomi dangaus skliaute, nėra nei dangaus kūnai, nei debesys, nei krintančios žvaigždės, o tik vaizdai, kuriuos sukūrė stebinčiojo sąmonė, - taip ir ten patalpinusi, kur galėjo.
                   (taip sakė Vasko Ronči)

Visa, ką juntame, tėra mūsų projekcija
Didžiausiasis šventasis, net jei jis tūkstančius kartų aukojo tai, ką laikė brangiausia, net savąjį gyvenimą, - vandan kitų, Dievo meilės ar kilnių idėjų, - tebelieka samsara kalinys, jei tik nepriima visa tai kaip vaikų žaidimo be realaus pagrindo, kaip nenaudingų pasakiškų šešėlių šokį, kuris tėra jo pačio minties atspindžiai begaliniame Tuščiojo ekrane.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Visi jutimai tėra daiktų atgaminimas erdvėje ir laike iš tų daiktų regimų ar menamų vaizdų, esančių smegenų žievėje. Visa, ką jaučiame esant "anapus", tėra atspindys mums rodomų menamų vaizdų.
                   (Fredas Alenas Volfas apie lygiagrečias Visatas)

Prisiminimai piešiami mūsų jutimų plokštumoje
Šis pagrindas [kelmas] iš pat pradžių laisvas nuo bet kokių priemaišų; įsivaizduojamo pasaulio, kuriame gyvename, prigimtis yra trumpalaikiame sąryšyje su kažkuria nepažinia Realybės substancija, kažkuria neaprašoma jėga, kurios prisiminimai iškart paslepiami, užsklendžiant ekraną, kuriame piešiami mūsų regimų daiktų vaizdai.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Sąmonė atsiveria kaip kompiuteris, ekrane išvedantis savąjį turinį. Žymi šių vaizdų dalis ateina iš praeities ir susimaišo su esamu.
                   (Brigsas ir Pytas, žvelgiantys per Visatos stiklą)


Mūsų menamas Aš

Mintis užsidaro nuosavame pasaulyje
Kokia gi toji veikla, nuo kurios vertėtų susilaikyti? Tai netvarkinga mąstymo veikla, kuri nepaliaujamai pasišventusi naujų idėjų generavimui, menamo pasaulio kūrimui, kuriame ji pati įsikuria kaip kokia lėlytė savajame kokone.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Mintis tveria nuosavą pasaulį, kuriame ji yra visaapimanti. Ji pati materializuojasi ir įsivaizduoja, kad tenai nieko daugiau nėra išskyrus tai, apie ką ji pati mąsto.
                   (Deividas Bohmas 1-oje re-vizijoje)

Mes esame daugelio kitų dalelytės
Slaptieji Mokymai veda mokinį gilyn. Jie moko jį blaiviai ir vienodai vertinti tiek nenutrūkstamą savojo mąstymo eigą, tiek fizinę veiklą, atspindimą jo kūno. Jis turėtų suvokti, pastebėdamas, kad niekas iš to, kas kyla iš jo, nėra jo. Jis, fiziškai ir dvasiškai, tėra iš gausybės kitų.

Į šią 'kitų gausybę' įeina gamtos elementai, - kai kas pavadintų, 'dirvožemis', - kuriems jis turi dėkoti dėl [genetinio] paveldo bei atavizmų; po to tų, kuriuos jis suvalgė ar įkvėpė iš tai, kas buvo iki jam gimstant, kurių pagalba sukurtas jo kūnas, ir kurie, susilieję su juo kartu su juose slypinčiomis sudėtingomis jėgomis, yra jo būties dalelės.

Dvasinėje plotmėje toji 'kitų gausybė' apima daugybę jo amžininkų: asmenys, su kuriais jis bendravo, su kuriais jis plepėjo, kurių veiklą stebėjo. Taip veikia nenutrūkstami trikdžiai, kai asmuo siurbia įvairią energiją, išskiriamą tų, su kuriais turi ryšius; ir tos nesuderinamos energijos, tarp kurių įkurdinęs save, jis mano esant 'Aš', - sudaro knibždančią minią.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Chaoso kilmė tėra mūsų suskaldyto, atomistinio mąstymo pasekmė. Tik tada, kai tenais nėra minties, galima suvokti, kas yra anapus minties.
                   (Deividas Bohmas 1-oje re-vizijoje)

Mes nesame kaip dvasia ar atskiras 'Aš'
Atsakant tiems, kurie mano, kad Budistų išsigelbėjimas yra 'Aš' sunaikinimas, žmogaus, kaip 'asmens', mirtis, - kad nors Budizmas pažeidžia 'Aš' arba sielos (kaip tai bepavadintume) būtį, negali kilti jokių klausimų apie sunaikinimą to, kurio prigimtis 'būti neegzistuojančiu'. Realybė sunaikinama, tačiau tik toji iš neteisingų požiūrių, ignoravimo, o dar tiksliau - tikėjimo 'Aš', kuris yra nepriklausomas, vientisas ir pastovus, buvimu; tikėjimo, kurs iškreipia pasaulio sampratą iškreivindamas dvasinį regėjimą.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Žmonija mąsto save kaip individus, iš prigimties skiriamų 'daiktų', išliekančių nepaisant begalės pakitimų per jojo gyvenimą.
                   (Brigsas ir Pytas, žvelgiantys per Visatos stiklą)


Anapus minties

Tuščia yra nebūtis visa to, ką galime pajusti
Tuščia suvokiama kaip būsena, kurioje nėra jokių sąryšių tarp elementų, jokių fenomenų, - būsena, kurioje egzistuoja tik jėgos, slaptos ir nepasireiškiančios. Būdamas visiško pasireiškimo nebuvimo sfera, Tuščias yra nesuvokiamas.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Tuštuma nėra fizikos vakuumas, pripildytas geometrijos ir laukų fliuktuacijų; jis tikrasis niekas be struktūros, dėsnių ir jokio plano...
                   (Džonas Vyleris ir Laiko pasieniečiai)

Nuojauta yra procesas apeinant mintį
Eiti anapus doros ir panašiai, - manoma ir tikima, kad tai eiti anapus mentalinių struktūrų, nepaliaujamai tveriamų mąstymo ir pažintų per transcendentinį regėjimą, tą, kurs įsivaizduojamas kaip praktinė dora, nusileidžiant kitam, - kaip turint nuomonę ir kuriant teorijas, kaip siekiant ir pasiekiant tikslą, - yra niekas, o tik prieštaringa šmėkla, niekuo nesiejama su realybe.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Nuojauta yra suvokimas, esantis anapus bet kokios energijos, kurią galima apibrėžti mintyje. Nuojauta tiesiogiai veikia materiją; ji minties apėjimo būdas tarsi maža pasekmė.
                   (Deividas Bohmas 1-oje re-vizijoje)

Sąmonė nepaliaudama kuria visatą
Sekant Slaptaisiais mokymais, daiktų kilmė neapibrėžiama jokia vieta ar laiku praeityje, - jie visada tveriami dabar, kiekvieną akimirksnį, ir mūsų mintyse tik tam, kad vėl panirtų ir ištirptų jau prieš kitą akimirksnį, kaip kad 'bangos, sukeltos jūros ir vėl į jūrą krentančios'.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Ne miglotoje praeityje, bet nepaliaudama sąmoninga mintis yra stebuklinga kuriamoji veikla.
                   (be abejo, seras Artūras Edingtonas)


Didysis išsivadavimas

Išsilavinęs sapnuotojas gali prarasti sapnų malonumą. Jis gali nebemėgdžioti tų sapnuotojų, kurie besimėgaujantys fantasmagorija, kurią stebi ir kurioje veikia, stengiasi ir toliau miegoti. Iš tiesų, kodėl sapnuojantys bijo prabusti, kodėl sapnuose įsivaizduoja pragarą ir dausas, kurie laukia po mirties? Kadangi jie baiminasi, kad, dingus 'sapnų vaizdiniams', jų menamas 'Aš', būdamas šių sudėtinė dalis, taipogi pranyks. Jie dar neįsisąmonino, kad tikrasis jų vaiduokliško 'Aš' veidas tėra Mirties veidas. Kol gyvuos mintis apie nepastovų 'Aš', primityvią sumą elementų, kurie dėl įvairių priežasčių surinkti į vieną krūvą ir kurie dėl kitų priežasčių vėl bus atskirti, - išliks ir mirtis.

Dramapada užsimena apie šios šmėklos išnykimą mūsų dvasinėje veikloje, kai kalba apie tuos, kuriems 'nematyti mirties', t.y. tiems, kuriems nėra mirties.
Pabudimas yra išsilaisvinimas, išsigelbėjimas. Slaptieji mokymai savo mokiniams nenurodo jokio kito kelio, išskyrus šį.

Prabusk... Budos nedarė nieko, išskyrus tai, ir šis pabudimas padarė juos Budomis.
                   (Slapti žodiniai Tibeto mokymai)

Istorija yra nakties košmaras, nuo kurio noriu pabusti.
                   (
Džeimsas Džoisas. Ulysas)

Yra akimirkos, kai pajuntama savo identiškumą su žmogiškaisiais apribojimais ir prieštaravimais. Tokiomis akimirkomis įsivaizduojama save vienišu, stovinčiu ant mažos planetos lopinėlio, su nuostaba žvelgiančiu į šaltį, tačiau vis dėlto judantį amžinybės žavesį, į beribes platybes, į vieną susiliejusius gyvenimą ir mirtį, - ir ten nebėra nei vystymosi nei likimo, - tik Būtis.
                   (kaip be Alberto Einšteino)

Neapčiuopiamas, kibirkščiuojantis, akinantis, šlovingas ir spindinčiai bauginantis, - kaip pavasario miražas plevenantis virš žemės tarsi vientisas virpėjimas... Tai tavasis švytėjimas savo tikrąja prigimtimi.
                   (Bardo Todolas)

Skaitykite:
Bono religija
Pasaulio širdis
Buda ir budizmas
Buvęs uždaras Tibetas
4-ojo etapo evoliucija
Blavatskaja: Išrinktieji, Vidinis žmogus ir 4
Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
Blavatskaja: Tolstojus – vienas iš nedaugelio
E. Blavatskaja. Ar milžinai tėra išmonė?
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Budizmas Šri Lankoje: Sariputta
Budizmas ir nemirtingumas
Laužai Himalajų papėdėje
Chan budizmas: reinkarnacija
Saraha. Daina Marpai
Kagju budizmas
Vartiklis