Bono religija  

Bono religija - senoji Tibeto religija, vyravusi Tibete karalių laikotarpiu (6-9 a.), dominavusi prieš įsigalint budizmui (8 a.) - greta keturių vyraujančių budistinių mokyklų. Bono religijos įkūrėju laikomas Tonpa Šenrabas*). Laikoma, kad jis gimęs Tagzig Olmo Lung Ring'o šalyje, laikomoje „pasaulio ašimi“, tapatinamoje su Kailašo kalnu vakarų Tibete.

„Bon“ galima versti kaip „apeigos“; šiuo žodžiu numanomos liturginiai dainavimai, deklamavimai, „kreipimasis į dievus“. Dž. Tučis**) nurodė galimą „bon“ ryšį su senuoju Tibeto pavadinimu (bod, bod yul). Tarp svarbiausių bono siekių yra ugdyti nuoširdumą, išvalyti ir nutildyti triukšmo kupiną sąmonę, atskleisti ripga – transcendentinę natūralią kūno ir proto sąsają, kai dualizmas užtemsta ir dukkha (kančia) nebeįtakoja Bonpo; kai sambhogakaya (astralinis kūnas) ir nirmanakaya (fizinis kūnas) suderinti palankiame rezonanse.
[ dalelytė „-po“ arba „-pa“ reiškia asmenį, kilusį iš tos vietovės arba atliekantį tą veiksmą; tad „bonpo“ reiškia „bono pasekėją“, Moteriškos giminės atitikmuo yra „-mo“ ir „-ma“ ]

Senaisiais amžiais bonas Tibete atstovavo vietinį šamanizmą ir animizmą. Pagal tradiciją, kai kurios praktikos, tokios kaip dievų iškvietimas (lha gsol ba) ir piktųjų dvasių išvarymo (sel ba) ritualai buvo duoti paties Tonpa Šenrabo, kai tasai lankėsi Kongpo (pietryčių Tibete). Vėliau panašūs ritualai įtraukti į bono „Devynių nuoseklių kelių arba važiuoklių“ mokymo sistemą. Tos šamanistinės praktikos dabar vadinamos „Priežastiniais bono keliais“ (rgyui theg pa), kurie laikomi dualistiniais, nes dievai (lha), atstovaujantys šviesiosioms Jė jėgoms, bei demonai (bdud), atstovaujantys Ngam tamsai bei chaosui, veikia nepriklausomai nuo mūsų suvokimo. Atliekamos apeigos, pritraukiančios teigiamas dievų energijas ir atstumiančias neigiamas įtakas. Sirian

Tyrinėjimai rodo, kad bono religijos tekstai nėra indiškos kilmės. Bet joje, kaip ir budizme, visiškai neigiami kruvini aukojimai, nes jie priskiriami kanibalams demonams Sinpo. Tad bono lamos net „Priežastinių bono kelių“ nesieja su šamanizmu, tebeklestinčiu Nepalo kalnuose ir atliekančiu kruvinas aukas.

Senasis bonas vadinamas bom rnying ma ir jį sudaro mokymai bei praktikos, priskiriamos Šenrabui Mivočei, buvusiu ir Sutros, Tantros bei Dzongčeno mokytoju. Šiuos mokymus savo pasekėjams Olmo Lungringe, tapatiname su Tagzigo šalimi (dabartiniai Tadžikistanas ir Pakistanas), jis paliko žemėje ir kitur kai buvo įsikūnijęs kaip Čimed cugphudu. Manoma kad tie užrašyti mokymai buvo perkelti į Šangšungo šalį šiaurės vakarų Tibete ir išversti iš tagzigo kalbos į šangšungo kalbą, besiskiriančią nuo tibetiečių kalbos ir, matyt, giminingą vakarų Tibeto Himalajuose Birmos Kinauri dialektui. Manoma, kad Tibeto karaliaus Mutri Canpo valdymo laikais kai kurie bono tekstai, ypač „Tėviškos tantros“ iš Šangšungo pasiekė centrinį Tibetą ir buvo išversti į tibetiečių kalbą.

Bonpo išgyveno du vienas po kito sekusius persekiojimo ciklus: 1) 8-ojo karaliaus Driguno Canpo ir 2) budistų karaliaus Tricong Deceno valdymo laikais (8 a.). Anot tradicijos, persekiojami išminčiai mokymo tekstus paslėpė įvairiose Tibeto vietose, o taip pat Butane. Juo pradėjo atradinėti nuo 10 a. ir žinomi kaip „Paslėptosios brangenybės“ (gter ma). O kai kurie tekstai nebuvo paslėpti kaip termos, o išliko perduodami iš lūpų į lūpas – tai „Žodinė tradicija“. Jie buvo užrašyti ankstyvuoju periodu ir vienas jos pavyzdžių – Šang Šung Njendžiud. 8 a. Tapihritsos paliepimu jo mokinys Gerpungpa ją surašė glausta forma. Kartais tekstai buvo užrašomi ekstazės būsenoje kilusių vizijų metu, pvz., „kalnų dvasios“ Tonpa Šenrabo gyvenimo aprašymą (Zidžid) padiktavo Lodamui Ningpo (gim. po 1360 m.).

Bono mokymai skirstomi į tris tradicinius Tonpa Šenrabo gyvenimo aprašus ir apibūdinamos pagal raštų atradimų vietas.

Pietinių lobių sistema. Jos raštai atskleisti pietų Tibete, Drigcam Takare ir Butane, Paro vietovėje. Juose Devyni keliai skirstomi į „Keturis priežastinius kelius“, kuriuose gausu mitų ir magiškų šamaniškų apeigų, kurie aprašomi kaip energijoų valdymas siekiant pasaulietinės sėkmės. Toliau eina 5 aukštesnieji dvasiniai „Pasiekimo keliai“. Jų tikslas jau dvasinių tikslų įgyvendinimas: išsilaisvinimas iš sansaros kančių persikūnijimų rate. Aukščiausias – Dzogčenas.

Šiaurinė lobių sistema. Jos tekstai rasti šiaurinėse Tibeto dalyje. Apie ją žinoma mažai.

Centrinė lobių sistema. Jos tekstai rasti centriniame Tibete bei Samjė vienuolyne. Ji beveik identiška Njingma. Manoma, kad kai kuriuos jos tekstus iš Indijos atnešė Vairočana, vertęs tiek budizmo, tiek bono tekstus.

Tikriausiai nepriklausoma sistema yra Keturi bono portalai ir Penktasis lobynas. Tai:

Bone skiriami trys mokymų ciklai:
Išorinis (phyi skor) pateikia Sutros mokymų (mdo lugs) sistemą, priklausančią Atsižadėjimo keliui (spong lam).
Vidinį (nang skor) sudaro Tantrų (rgyud lungs) mokymai, priklausantys Transformacijos keliui (sgyur lam).
Slaptasis (gsang skor) Upadešos mokymas (man ngag) priklauso Savaiminio išsilaisvinimo keliui, kitaip Dzogčenui (Aukščiausio tobulumo mokymas).

Vėlesnės bono fazės buvo a) Yungdrung arba Amžinasis bonas ir b) naujasis bonas.

Naujasis bonas (bon gsar ma) susikūrė 14 a., atradus termą, skirtingą nuo ankstesniųjų. Ji panaši į Njingmą ir joje svarbiu asmeniu laikomas guru Padmasambhava. Naujai atrastose termose teigiama, kad Padmasambhava nuvyko į Udijaną ir gavo Dzogčeno mokymą iš paties Sambhogakajos Šenlha Odkaro. Vėliau jis tuos mokymus atnešė į Tibetą, daugelį paslėpdamas kaip termas ateinančioms kartoms.

1717 m. Tibetą užgrobė dzungarai, nužudę kandidatą į Dalai Lamos postą. Tai buvo plačiai palaikoma, tačiau ėmus plėšti šventas Lhasos vietas, tai supykdė imperatorių Kangxi, tačiau šio karinę ekspediciją dzungarai sumušė. Buvo išžudyta daug Nyingmapa ir bonpo. Tibetiečiai, lankydami dzungarų valdžios atstovus, turėdavo parodyti liežuvį, kad tie galėtų nuspręsti, ar asmuo pastoviai kalba mantras, nes laikyta, kad tokių liežuvis yra juodas arba rudas. Paprotys iškišti liežuvį kaip pagarbos ženklas ką nors sutikus išliko iki šių dienų.

19 a. mokymą atnaujino Šarza Taši Gyeltsenas, rinkęs bonų tekstus. Iki Kinijos aneksijos buvo įrengta per 300 bono vienuolynų. Tarp jų svarbiausiais buvo Menri ir Yungdrungo.

Naujasis bonas tebeklesti rytų Tibete. Manoma, kad apie 10% tibetiečių laikosi bono religijos. Tebelikę apie 260 bono vienuolynų Tibete bei vakarų Kinijoje. Menri vienuolynas buvo sugriautas per Kinijos „kultūrinę revoliuciją“, tačiau dabar yra atstatytas. Bono pasekėjų yra ir Nepale.

Nuo 1977 m. bono religija turi tokį pat statusą kaip ir budistų mokyklos. Tai 1987 m. pakartotinai patvirtino Dalai Lama, uždraudęs bonpa diskriminacijas.

*) Tonpa Šenrabas Mivočė - legendinis bono religijos Tibete pradininkas. Jo istorija atskleista 14-me a. Loden Nyingpo termoje. Šenrab Mivo vardas yra žang-žungo kalba, artima senajai tibetiečių kalbai ir tikėtiniausia turi tą pačią prasmę kaip bodhisatva. Pagal bono tradiciją, Šenrabas Mivočė gyveno prieš 18 tūkst. m. ir buvo karališkos kilmės (kaip ir Buda). Nušvitimo ieškoti patraukė 31-erių. Jis pradžioje bono doktriną aiškinosi Tagzig Olmo Lung Ring’e, o pabaigoje atėjo pas užuojautos dievą Šenlha Okar’ą, kad žmones vestų į išsilaisvinimą. Tonpa Šenrabo gyvenimas atskleidžiamas trijuose šaltiniuose: „Dodu“, „Zermik“ ir „Zidži“: pirmi du laikomi termomis, tertono atrastomis 10 ar 11 a., o trečiasis – yra žodinės tradicijos dalis.

**) Džiuzepė Tučis (Giuseppe Tucci, 1894-1984) – italų orientalistas, indologas, specializavęsis Tibeto ir budizmo tyrinėjimuose. 1925 m. buvo pakviestas į Indiją dėstyti kinų ir italų kalbų. 1928-1954 m. organizavo 8 ekspedicijas į Indijos Himalajus ir Tibetą. Bent 5-ias – į Nepalą, kurių metu surinko nemažą kiekį daiktų ir tekstų. Po 1955 m. organizavo archeologinius kasinėjimus ir restauravimo darbus įvairiose Centrinės Azijos vietose. Viena svarbesnių jo knygų: „Tibeto religijos“ (1970).

Kitos nuorodos:
Vidurio kelias
Baltasis kelias
Budizmas Kinijoje
Buddha ir budizmas
Kas yra budizmas?
Tibeto Mirusiųjų knyga
Kas yra reinkarnacija?
8 proto lavinimo stulpeliai
Bodhičita - kario kelias
Tibeto Mirusiųjų knyga
Kas yra reinkarnacija?
Katmandu Jurgos akimis
Miegantis Nepalo dievas
Trys budistinės ontologijos
8 proto lavinimo stulpeliai
Elliott Weinberger. Karmos pėdsakai
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
Kaip suprantu indų filosofiją?
Budizmas ir nemirtingumas
Senoji Indijos istorija
Bodhičita - kario kelias
Buvęs uždaras Tibetas
Tibeto budizmas
Kagju budizmas
Azijos širdis
Šin budizmas
Vartiklis