Kelionė po cheminių elementų lentelę:
nuo paprasčiausio iki skandalingiausio
Cheminių elementų periodinė lentelė, pirmąkart pasiūlyta D. Mendelejevo, buvo vienu didžiausių atradimų.
Ji tarsi 7 aukštų (periodų) aukštuminis pastatas, suskirstytas į 18 sekcijų, kuriose turima 118 jaukių kambarių (langelių). Kai
kuriuose jų įsikūrę labai išskirtiniai ar įdomūs jų gyventojai.
Štai langelyje nr.1 gyvena vandenilis H, paprasčiausias ir labiausiai visatoje paplitęs (90%) elementas. Natūraliai tai lengviausios dujos (1 l sveria mažiau nei 0,09 g), skystu virsta prie -253oC irgi lengviausiu skysčiu (10 l kibiras tesveria 708 g). Mokslininkai labai suinteresuoti (kieto) metalinio vandenilio gavimu. Jo visi 7 izotopai turi nuosavus pavadinimus, kurių žinomiausi pirmieji protis, deuteris ir tritis. Žvaigždėse vandenilis termobranduolinių reakcijų metu virsta heliu He, užimančiu gretimą langelį nr.2 (jis atrastas tik 1868 m. stebint Saulės spektrą, Žemėje pirmąkart gautas tik 1895 m.; apie tai žr. >>>>>). Ir nors jis pavadintas Saulės dievo garbei, tai šalčiausias skystis (-269oC, t.y. vos 4oK). Be to helio atomas pats mažiausias jo skersmuo vos 31 pm (1 pm = 10-12 m). Ir atvirkščiai, pačiomis putliausiomis formomis gali pasigirti cezis Cs iš langelio nr.55 jo atomo skersmuo 298 pm. Kartu cezis minkščiausias metalas, kartu būdamas ir retos šviesiai auksinės spalvos (kaip taisyklė, metalai yra dažniausi pilki), nors ir kiečiausias metalas chromas Cr turi melsvai sidabrišką atspalvį. O cezio sugebėjimas lengvai atiduoti išorinio sluoksnio elektroną leidžia jam būti ir aktyviausiu metalu.
O pats lengviausias metalas randasi iškart po vandeniliu nr.3 langelyje tai litis Li (jo tankis vos 0,534 g/cm3, t.y. beveik 2 kartus lengvesnis už vandenį). O sunkiausiu metalu yra osmis Os iš langelio nr.76 iš jo pagamintas kubas su 1 m briauna svertų 22,59 t, nors jis tik vos vos tankiu lenkia kaimyną iridį Ir (nr.77).
Privalome aplankyti langelį nr.6, kuriame rasime anglį C, svarbiausia gyvybei Žemėje, kuri yra visų organinių junginių pagrindas. Ji turi kelias alotropines modifikacijas: deimantą, grafitą, grafeną ir fulerenus, iš kuri žinomiausias baksminster-fulerenas, dar vadinamas futbolenu ir bakibolu. Dėl savo nepriekaištingos simetrijos tai ko gero gražiausia molekulė Visatoje. Pradžioje nei fizikai, nei chemikai netikėjo, kad tokios simetrijos molekulė C60 aplamai gali egzistuoti. Už jos atradimą R. Kiorlas, Ch. Kroto ir R. Smolis 1996 m. gavo Nobelio premiją, o po 15 m. fulerenus rado kosmose. Tai stambiausios molekulės rastos už Žemės ribų (žr. >>>>>). Ir galbūt būtent fulerenai kadaise užnešė į Žemę molekules, pradėjusias joje gyvybę.
Anglies kaimynai pasižymi paplitimu: azotas N (nr.7) labiausiai paplitęs atmosferoje (78%), o deguonis O (nr. 8) - litosferoje (49%) ir hidrosferoje (86%). Jų antipodai yra astatas At (nr.85) ir radonas Rn (nr.6). Astato (iš gr. nepastovus) visi izotopai trumpaamžiai (stabiliausio 210At skilimo pusperiodis vos 8 val.); jo kiekis Žemės plutoje apie 1 g. Rodonas rečiausiai atmosferoje sutinkamos dujos; kartu tai ir sunkiausios dujos 1 l sveria 9,73 g.
Antros eilutės elementai labai nepanašūs vienas į kitą. Nr.9 pasirinko floras F - elektriškai neigiamiausias ir aktyviausias iš nemetalų. Jo atmosferoje dega atrodytų nedeganti medžiaga vanduo. Jis toks stiprus oksidatorius, kad jo atmosferoje deguonis sudaro floridus OF2, O2F2 ir O3F2. Tuo tarpu jo kaimynas neonas Ne (nr.10) pasižymi olimpine ramybe ir yra inertiškiausios dujos.
Nr.26 teko geležiai Fe ji leido žmonijai padaryti proveršį, o ir šiandien iš metalų jos išgaunama daugiausia (90%). Sunkiausiai lydomas yra volframas W (nr.74) jis ima lydytis prie 3422oC, o užverda prie 5555oC, kas sulyginama su temperatūra Saulės paviršiuje. Netoli nutolęs ir lengviausiai lydomas metalas gyvsidabris Hg (nr.80), skystu tampantis prie -39oC. Tai labai paslaptingas ir neįprastas metalas, kurį alchemikai laikė susijusiu su filosofiniu akmeniu.
Gyvsidabrį vadino gyvuoju sidabru, o tikrasis sidabras Ag nusižiūrėjo nr.47. Jis turi didžiausią elektros pralaidumą ir atspindėjimą, todėl nuo seno naudojamas elektronikoje bei veidrodžių gamybai. Jo kasmet išgaunama apie 30 tūkst. t. Metalų karalius auksas Au apsistojo langelyje nr.79; jis yra chemiškai stabilus ir turi nepaprastą tįsumą iš 1 g gabalėlio galima ištęsti 3,5 km ilgio vielutę. Jo patraukli spalva ir praktiškai visada išsaugo blizgesį. Vis tik atsparumu rūgštims auksą lenkia iridis Ir (nr.77). O prestižiškumu auksą nurungė jo kaimynė platina Pt (nr.78). tačiau visi jie kaina nusileidžia brangiausiam elementui - kalifornijo izotopui 252Cf (nr. 98), kurio 1 g kaina siekia iki 27 mln. dolerių. Kasmet jo pagaminama apie 40 mKg, o pasaulinės atsargos tėra 8 g. - mat jis yra stiprus neutronų šaltiniu, kas leidžia aktyviai naudoti medicinoje ir branduolinėje fizikoje.
O iš nr.51 sklinda melodingi garsai ten linksminasi stibis Sb, kuris skirtingai nuo daugumos metalų kristalizuojantis plečiasi, o vėsdamas skleidžia žemo dažnio garsus, primenančius Tibeto varpelių skambčiojimą ar užburiantį sirenų giedojimą.
Elementų lentelės autoriaus garbei pavadintas mendelejevis Md (nr.101), susintetintas 1955 m. ir pretenduoja būti chuliganiškiausiu, mat naujo elemento laukia mėnesius ar net metus. Tad lengva suprasti atradėjų džiaugsmą jį atradus. Ir kai einšteinijaus izotopą 253Es bombarduojant helio branduoliais buvo gauti 17 (!) mendelejevio atomų, mokslininkai buvo kiekvieno atomo atradimo daviklį buvo prijungę prie priešgaisrinės sirenos, kuri staugė tol, kol gaisrininkai pareikalavo nutraukti tokį chuliganišką poelgį.
Lentelę užbaigia 118 vietoje esantis elementas, kuris buvo ir skandalingiausias. Mat 1999 m. Berklio laboratorijos fizikai paskelbė straipsnį apie elemento atradimą. Tačiau vėliau tie rezultatai buvo pripažinti sufalsifikuotais. Sėkmingai elementas susintezuotas 2002 ir 2005 m. bendromis amerikiečių ir rusų fizikų pastangomis vadovaujant J. Oganesianui. Pats elementas išsilaikydavo mažiau nei tūkstantąją sekundės dalį. 2016 jis pavadintas oganesonu Og
Triukšmai
Augalai - chemikai
Talis ir samaris
Metalinis vandenilis
Šaltoji branduolių sintezė
Galvaninės teorijos pradžia
Vilniaus Universiteto chemikai
Kodėl chemikai nemėgsta J ir Q
Lutecis: paskutinis iš lantanoidų
VU 19 a. pradžios kultūrinės idėjos
Celuloidas plastmasių prosenelis
Kvantinė chemija ateities mokslas?
Mokslo riboženkliai: 1867-ieji kartų kaita
Šiuolaikinė fizika į tiesą panašus mitas?
Chemikai: Nobelio premijos laureatai
Amžinas judėjimas laiko kristaluose
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Elektra, kol dar nebuvo vartotojų
3-iojo tūkstantmečio mokslas
Mažosios saulės mįslės
Garo tramdytojas
Kvantinis chaosas
Superlaidumas
Vartiklis