Kompiuterių poveikis mums

[Dienos sentencija:
"TV yra prietaisas, leidžiantis žmonėms, kurie neturi ką veikti, stebėti tuos, kurie negali ką veikti".
Fredas Alenas ]

Nors mes ir turime žinių apie kompiuterio veikimo principus ir žinome, ką su jais galima daryti, tačiau retai susimąstoje, kaip mes su jais susiję ir kaip jie mus veikia. Tai kompiuterių naudojimo sociologija. Ar kada rūpinotės žalingu kompiuterinės pelės poveikiu (siūlau paskaityti papildomą straipsnelį).

Kur jūs, vilkintys juodai?

Kai "Internet" pirmąkart patraukė žiniasklaidos dėmesį, jis buvo piešiamas kaip paranoikų sambūris, kur "stumdomi" nepadorūs piešiniai ir rezgamos neįmanomos politinės žabangos.

Vėliau šis visuomenės požiūris į Voratinklį pasikeitė, tačiau tai nereiškia, kad tūkstančiai aštraliežuvių išnyko be pėdsakų, kaip sniegas šią žiemą. Ateivių sąmokslai ir žmonių grobimai, politiniai žudikai ir slaptos intrigos, kurios skiedžia, kad pasaulis tebealsuoja senąja aistra. Kas, jei 1969-aisiais JAV suklastojo nusileidimą į Mėnulį? Ar CŽV turi atsakyti už kokaino pasirodymą šalies miestuose? Kas nustatė „Telekomo“ kainas - gal „Marija“?

Ne pats Voratinklis savaime audžia šias teorijas. Svetainės, atskleidžančios, kad princesė Diana buvo nužudyta, ar skelbiančios „tiesą“ apie Ruzvelo NSO avariją, Antarktidoje ieškančios Atlantidos (prie šito prisidėjo ir „Vartiklis“) - jos tėra senas tradicijas turinčios alternatyviosios leidybos įpėdinės.

Tik Internetas leido asmenims, turintiems vienu šulu perdaug, taip plačiai paskleisti savąsias. Tai galibūti pavojinga lengvatikiams, bet ir sužadina norą patiems skaitytojams atsirinkti grūdus nuo pelų, ugdo kritinį požiūrį, o ne vien aklą tikėjimą viskuo, ką tik kur bebūtų perskaito smalsi ar atsitiktinė akis. Kad taip dar mūsų tautiečiams išugdžius kritinį požiūrį į per TV reklamos agentūrų skleidžiamą apgaulę. Pramoninio ir politinio melo amžiuje truputis skepticizmo yra tiek pat vertinga, kaip ir sėkmės formulė.

Tad vėl sugrįškime į Voratinklį ir žmonėms, dėvintiems juodus apsiaustus, drąsiai pažvelkime tiesiai į akis. Visos šiame straipsnelyje paminėtos teorijos detaliau pristatomos (arba dar bus) „Vartiklyje":
Kas valdo pasaulį
CŽV: Sąmokslas prieš savus
Trys teorijos apie Dianos žūtį

Ar pelė nepaveikia mūsų psichikos taip, kaip ją paveikia „vienarankis banditas“? Tai tegali būti tik žalingas poveikis. Štai kodėl priešistoriniais laikais skyrėsi MS-DOS ir „Macintosh“ terpių vartotojų požiūris. Ir štai kodėl Internetas prasimušė tik tuomet, kai scenoje pasirodė „Mosaic“ programa (o su ja ir pelė, kaip pagrindinis valdymo įtaisas). Štai kodėl padidėjo PK pardavimas, kai „Windows“ vartotojui pateikė pelę.

O gal kompiuterių terpės su pelėmis pajėgs pakeisti narkotikus ir kitus žalingus įpročius (juk yra asmenų, linkusių naudoti bet ką, jei tik tai nepriimtina visuomenei)? Ar pakeis Web azartinius žaidimus azartiškiems lošėjams? Kas yra kompiuteris - geras ar blogas mechaninis įtaisas? Klausimų daug, - o kas duos atsakymus į juos?

Antra, ar kompiuteris gali būti nelygiagretusis mokymo įrankis? Aš klausiu ne apie "Encarta" ar kitas enciklopedijas bei žodynus, mane domina realių situacijų imitavimas. Nenuginčijamai įrodyta, kad tai padeda per trumpą laiko tarpą įsisavinti labai didelį žinių kiekį. Treniruokliuose mokomi lėktuvų pilotai bei tankistai. Dauguma karo mūšių epizodų išnagrinėjami prieš prasidedant tikriems karo veiksmams (prisiminkime Persų įlanką, kur viskas pasibaigė per vieną dieną).

O kompiuteriai? Ar populiarusis "Microsoft" firmos pardavinėjamas ""Flight Simulator" padidino bent vieno lakūno įgūdžius? Kas žino? Kas atliko tokius tyrimus?

Juokais galime sakyti, kad veiksmo žaidimuose kompiuteris laimi visada, nes mums metai po metų vis sunkiau su jais varžytis - ir galų gale mes mirštame... Mes negalime nugalėti! Kad ir kaip besistengtumėm...

Bendravimas kiber-erdvėje ir gyvenime skiriasi. Kiek elektroninis susirašinėjimas ir pokalbiai (chat) pakeičia mūsų kasdienio bendravimo įpročius ir nuostatas? Visi tik susižavėję kalba apie naujas galimybes, bet nieks neištiria, kokią įtaką jos mums daro...

Tad nors akimirką susimąstykime, beatodairiškai kišdami kompiuterius į mokyklas ir tiesdami į jas Voratinklio gijas.

Pasiremsiu tik viena nuomone - jų gali būti daug ir įvairių. Estera Daisona*) (Esther Dyson) yra tikrai smarki. Dėl 20 įtempto mąstymo metų, laikraščių leidimo ir dalyvavimo konferencijose, ji įgavo tiek patirties, kas jos nuomonė, vertinimai ir prognozės tikrai vertintini. Ji turi gana gerą reputaciją. Apie jos poelgius ir įpročius sklinda legendos (apie tai, kaip ji nemėgsta batelių, apie jos manija plaukioti, kad ir kur benuvyktų, apie tai, kad ji namuose neturi telefono, apie jos nuolatinšį darbą, nesiliaujantį net per Kalėdas). Ką kalbėti apie jos darbo kabinetą, kuriame ji dirba iki kelių paskendusi velniai žino kokių ir kitų galų popierių šūsnyse. Bet mažai kas prilygsta jos iškalbingumui.

Ir nors jos nauja „Release 2“ („Versija 2“) knyga nesukels tokio visuotinio dėmesio, kaip prieš pora metų pasirodęs Bilo Geitso pranašysčių tomelis, bet ją reiktų perskaityti kiekvienam, kuris yra smalsus arba kurio karjera sukasi aplink Interneto ašį. Estera dar tebėra viena iš nedaugelio tų tebekalbančiųjų, kurie numatė, kad "Internet" pasiglemš mūsų visuomenę.

Pavyzdžiui, įdomus jos pasiūlymas dėl „šiukšlių“ mūsų el. pašto dėžutėse. Ji sako - leiskime verslui dirbti, bet tegul jis už tai moka. Pasiuntė man reklaminį laišką, tai kodėl aš turiu mokėti už jo paėmimą? Tegu jis moka dolerį! Jei aš nuspręsiu, kad mane pasiekusi informacija buvo vertinga, aš sutinku tą dolerį gražinti.

Ji sako, kad Tinklas duoda šansą mums pasikeisti: mes turime išmokti atsakyti už savo veiksmus, priversti mąstyti savo galva, dorai prekiauti ir kartu su visais kurti mūsų gyvenimo taisykles. Kaip ir kiekvienas galingas įrankis, Tinklas gali būti panaudotas gėriui ir blogiui. Jame nėra vieno vadovaujančio centro ir žmonės, kokie jie bebūtų, turi gyventi jame savarankiškai. Ir Tinkle gauti įpročiai keičia ir mūsų kasdienį gyvenimą - vis mažiau priimate reiškinius tokius, kokie jie yra, ir vis dažniau stengiatės patys sukurti save tenkinantį gyvenimo būdą. Ne visuomenė, o pats nustatai reiškinių svarbą.

Pastaba: straipsniukas publikuotas 1998 m.!  


*) Estera Daison (Esther Dyson, g. 1951 m.) – šveicarų kilmės amerikiečių žurnalistė, publicistė, verslininkė, filantropė, visuomenės veikėja. Nuo 1977 m. dirbo IT rinkos analitike, o vėliau iš darbdavio išpirko „Rosen Research“ firmą. Nuo 9-o dešimtm. vidurio leido žurnalą „Release 1.0“, o 1997 m. išleido knygą „Release 2.0: gyvenimas skaitmeniniame amžiuje“. Nuo 2005 m. susidomėjo kosmosu ir medicina, o 2008 m. netgi treniravosi kaip dublerė „Sojuz-TMA-14“ skrydžiui.

Nr.24 pristatymas
Vartiklis nr.24
Pusfabrikačiai
Viskas kinta...
Ieškok geriausio...
Telefonai: 5G pagreitis
Tikroji Interneto pabaiga
Mano sielos grobikai
Kam Elizai Internetas?
Informacijos ekologija
Pasakykite tai mano avatarui
Į ką iškeisčiau muilo operas?
Nematomo žmogaus kultūra
Nematoma Vartiklio pusė
Profesorius kiborgas
Minties virusai
Jie vėl čia!
Vartiklis