Pasakykite tai mano avatarui
Daug kam atrodo, kad "Internet" yra dangaus siųsta mana - bendravimo, leidybos ir komercijos laidas. Bet jis yra ir bukinantis, visiškai nenaudingas ir beprotiškas laiko švaistymas.
Todėl aš nenoriu būti avataru!
[Dienos sentencija:
"Liberalas yra asmuo, kuris tikisi išleisti kieno nors kito pinigus".
Karteris Glasas ]Avataras yra vienas tų mažų (žalių?) žmogeliukų, kuriuos sukuriate kaip savo įvaizdį pokalbių (chat) kambariuose ar virtualiuose pasauliuose. Pirmąkart apsilankius tokiose vietose yra įprasta jums priskirti asmeninį trimatį avatarą - lyg kokią tuščią vaško (ar drėgno molio) lentelę. Pradedate kurti save pasirinkdami mažas ausytes, nosytes, akytes ir šukuosenas. Tada pradedate klaidžioti aplink, "susidurti" su kitais ir kalbėtis su jais - tai reiškia, kad ties jūsų galva pasirodo teksto balionėlis jums paklausus įprastinių dalykų: "Kokio aš amžiaus?", "Kas aš - vyras ar moteris?", "Ar esu panaši į KGB agentę Mariją?".
Avatarai keliauja. Tai laikoma šio virtualaus pasaulio AŠTUNTUOJU pasaulio stebuklu, verčiančiu mus įsiminti gerą šūsnį klavišų paspaudimų - ėjimui į kairę, į dešinę ir net (ar galit įsivaizduoti!?) pro duris.
Kas per velnias tai yra, kad traukia lyg valerijono kvapas - katinus? Koks prietranka turi tiek laiko, kad gali kurti savąjį virtualų "Aš", o vėliau kaip kokį aklą elgetą vedžioti ratais po netikrą pasaulį tarp kitų be proto nuobodžių žmogeliūkščių, kurie neturi ką pasakyti? Basta! - aš turiu pakankamai galimybių panašiems beprasmiams susitikimams realiame pasaulyje... Ir dar! Daugelis avatarų valdomi per 28,8 Kbps (kilobitų per sekundę) ar panašaus pajėgumo modemus. Ar ne dėl to esi toks nekantrus, jaunuoli? Ar negali per tą laiką nuveikti ką nors naudinga?
Mitas: vaiko bamba yra "į vidų" arba "į išorę" priklausomai nuo to, kaip gydytojas nukirpo bambagyslę.
Tai NETIESA! Jos tipą nulemia paveldėjimas ir daktaras čia nieko negali pakeisti. Sue Castle "Senų žmonų pasakose" perpasakoja savo vyro senelio, kuris buvo kepėjas, paaiškinimą.
"Tai padarė kepėjas, pirštu bakstelėjęs į ruginės duonos kepalą, kad patikrintų, ar jis yra paruoštas šauti į krosnį. Tą patį padarė ir Dievas, kad patikrintų, ar vaikas yra pasiruošęs gimti. Bambos išvaizda priklauso nuo, ar, kai Dievas bakstelėjo, buvai pasiruošęs ar ne".Tinklų pralaidumas ir procesoriaus pajėgumai neleidžia mums materializuoti nė vieno iš tų pasaulių. Štai kodėl "Intel" ir kitos firmos (prisiminkim ir be galo nutukusias ir neįtikėtinai nekokybiškas "Microsoft" programas) saujomis žarsto "aukso puodus" visais įmanomais ir neįmanomais būdais skatindamos kurti kuo sudėtingesnių ir kuo daugiau panašios paskirties WWW svetainių. Manoma, kad "nevykėliai" bus taip sužavėti šiais dykais žaidimais ir taip nusivylę savo galimybėmis, kad, galvą pametę, puls į artimiausią parduotuvę, kad įsigytų naujutėlaitį "Pentium II" - vien tam, kad jo avataras būtų judresnis ir greičiau mosikuotų rankytėmis.
Kažkam atrodo, kad smailu batu spardau į užpakalį? Tada bent retkarčiais savaitgaliais pasižiūrėkite gyvąjį "MTV Live" šou, kurį gausiai sponsoriuoja "Intel" firma. Jis iki kraštų sklidinas "interaktyvių" pamaivų (kurių netrūksta ir lietuviškoje "Tangomanijoje") kviečiančių dalyvauti šiame šou. Na... šiemet tai jau geriau už pernykštę "Yak Live", kurios (kaip ir minėtos "Tangomanijos" vedėjai) pusiau raštingi jaunikliai nepalikdavo jokių vilčių, kad kita karta kuo nors skirtis nuo Byvio ir Tešlagalvio (apie juos pora puslapių rasite ir "Vartiklyje").
Bet pažiūrėkime į veidrodį - mūsų kompiuteriai prikimšti įvairiausių žaidimų, prie kurių praleidžiame geresniąją savo laiko dalį. Tad kuo mes geresni už tuos Interneto lėlininkus? Geriau išsitraukime iš palėpės slides ir patraukime per miškingus Nemenčinės (ar Ignalinos) kalnelius.
Spausdinta "Naujojoje komunikacijoje",
tada dar laikraštyje, o dabar žurnale... (1998)Avataras įmanomas!
JAV Kornelio ir Harvardo un-tų mokslininkai atliko bandymą, smarkokai primenantį Džeimso Kemerono filmą Avataras. Jie paėmė dvi makakas-rezusus, kurių viena buvo absoliučiai sveika, o kita nevaldė priekinių suparalyžiuotų galūnių. Prie atitinkamų smegenų sričių prijungė elektrodus taip, kad sveikos beždžionės smegenų impulsas būtų perduodamas paralyžiuotam gyvūnui, kuris turėtų atlikti pirmosios sumanytus judesius.
Prieš ligotą beždžionę pastatė kompiuterį su pele jai reikėjo į atitinkamą sritį nuvesti pelės žymeklį. Jei pavydavo, ir avataras, ir iniciatorius gaudavo skanumyną. Sveikoji beždžionė jau buvo žaidžiusi šį žaidimą ir gerai žinojo, kaip elgtis. Ir beždžionėms viskas pavyko sveikoji beždžionė įstengė valdyti paralyžiuotąjį avatarą ir žymeklis atsidurdavo reikiamoje vietoje.
Matyt, ateityje specialių implantų pagalba pavyks valdyti paralyžuotas kūno dalis, kurių nepasiekia smegenų impulsai (taip neretai nutinka pažeidus stuburo smegenis).
Taip pat skaitykite Kur įsikurs siela?
Minčių valdymas
Pusfabrikačiai
Viskas kinta...
Ieškok geriausio...
S. Lemas. Soliaris
Kompiuterių poveikis mums
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
H.P. Lovecraft Nekronomikono istorija
A. Beliajevas. Ar lengva būti vėžiu?
Leonidas Kaganovas. Komutacija
Anatolijus Radovas. Georkas
Į ką iškeisčiau muilo operas?
S. Lemas. Cave Internetum
Transportas fantastikoje
Kam Elizai Internetas?
Informacijos ekologija
Mano sielos grobikai
Tunelis po Atlantu
Naršyklių kova
Jie vėl čia!
Vartiklis