Šiame puslapyje bus renkamos nuorodos į 'Vartiklio' puslapius, kuriuose minimi faktai, mintys, svarstymai ar hipotezės artimos nuskendusio Atlantidos žemyno temai. Patį pavadinimą „Atlantida“  įvedė senovės graikų filosofas Platonas, paminėdamas Atlantidos žemyną dviejuose savo dialoguose: „Timėjuje“ ir „Kritijuje“.
Pirmoji atlantologijos problema yra geologo-geografinė – ar Atlante galėjo egzistuoti nemaža sausuma. Antroji – istorinė-etninė: pagrindinių tautų pasiskiestymo ir vystymosi klausimai. Trečioji – istorinė: požiūrių apie Atlantidą vystymasis ir jų kritinė analizė.
O dabar kai kurios nuorodos:

Atlantidos legenda
Kur gi toji Atlantida?
Datos ir Atlantida
Tvanas Gilgamešo epe
Nojaus arkos paieškos
Atlantida - tai Antarktida?
Dingusi Sandoros skrynia
Įvairių šalių mitai apie Tvaną
NK gandai: Surasta Nojaus arka?
Paslaptingos Naska linijos
Ištrūkę milžinai vėl bando gundyti?
Nobelio laureatės Wislawa Szymborsk eilėraštis apie Atlantidą
Amfibijos iš Sirijaus - Afrikos Dogon'o genties tikėjimas
Šyvos sūnus Skanda vaikšto po Lemūrijos žemyną
Kada bus Armagedonas?
Atlantida - tai Kreta?

Hiperborėjos temos puslapiai:
Šiaurės Atlantida
Hiperborėja Rusijoje
Hiperboriečiai senovės liudijimuose
Herodotas. Istorija, 4 knyga
Po gulbės sparnu ir kt.

Kiti puslapiai:
Slėpiningieji Edeno sodai
Vartų į žvaigždes rankraščiai
Majai: Saulės iniciacijos užrašai
Velykų sala: Du pasaulio modeliai
Amerikiečių civilizacijos ištakų ieškant
Priešistoriniai žmogaus veiklos požymiai
Perkūno akmenų atradimų istorija
Kontaktai: Velykų sala - Peru
NSO puslapis

Atlantus, be Platono, senovėje pamini ir Herodotas, tačiau jis juos perkelia į Afriką, prie Atlaso kalno (žr. >>>>>).
Apie ten gyvenančius atlantus rašo ir Diodoras Sicilietis, vaizdžiai aprašantis jas puldinėjančias amazones. O kodėl gi ne? Sachara - kuo ne Atlantida? O jei ten buvo didelis ežeras, išsiliejęs per žemės drebėjimus? Tada atlantai – berberai...
Apie Atlantidą, kaip istorinę tikrovę, rašė ir Plinijus Vyresnysis,  Posidonijus,  Strabonas,  Ksenokratas,  Amianas Marcelinas,  Elianas... Proklas komentaruose „Timėjui“ rašo apie Platono pasekėją Krantorą, kuris apie 260 m. pr.m.e. specialiai apsilankė Egipte ir deivės Neitės šventykloje Saise matė kolonas su užrašais, pasakojančius Atlantidos istoriją, apie didelę salą, padavimai apie kurią gauti iš protėvių kartų.
Posidonijus rašė apie žemės drebėjimą bei kitas natūralius reiškinius, kaip galimą Atlantidos (ar Poseidonijos, esančios už Heraklio stulpų) žūties priežastis. Manoma, kad jis buvo parašęs komentarus „Timėjui“.

Atlantidos neužmiršo ir Viduramžiais – F. Bekonas savo utopijoje „Naujoji Atlantida“ ją tapatino su Pietų Amerika. Vokiečių pastoriaus Jurgeno Španuto nuomone jos reiktų ieškoti Šiaurės jūroje, netoli Heligolando salos.
19 a. pradžioje jos ieškota nuo Jukatano iki Mongolijos, nuo Špicbergeno iki Šv. Elenos salos. Jos ieškojo Brazilijoje, Skandinavijoje, Palestinoje, Pa-de-Kalė sąsiauryje ir daugelyje kitų vietų…

Ir kas tik jos neieškojo! Nikolajus Rerichas, geologas Vladimiras Obručevas, okeonologas Žakas-Ivas Kusto... ir net M. Lomonosovas. Beje, neginčijamu faktu ji buvo ir buvusiam Hitlerio pavaduotojui Rudolfui Hesui, pokario dienas leidusiam Špangau kalėjime. To nepripažįstantys buvo jo asmeniniais priešais – ir pirmiausia Aristotelis. Juk jis būtent dėl Atlantidos ištarė garsiąją frazę: „Platonas – draugas, bet tiesa brangesnė“. Jis laikė, kad mitą apie Atlantidą Platonas išgalvojo, kad turėtų pretekstą išdėstyti savo požiūrius apie idealią valstybę. O tada pasiuntė ją į dugną... Aristotelio požiūrį stipriai paremia Platono tekstas – Atlantida aprašoma kaip idealizuota vieta, kuriai tik paukščių pieno betrūksta. Ne tik aukso rūmai, bet ir kultūrinių augalų gausa – o tai jau sukelia abejonę. N. Vavilovas pastebėjo, kad visi kultūriniai augalai kilę iš 12 centrų – apytiksliai atitinkančių žinomus žemdirbystės centrus. Iš čia jie pasklido... tada Atlantida būtų išimtimi, neišvedusi jokių kultūrinių veislių, o tik naudojusi svetimas.

19 a. buvo populiari rusų keliautojo Abraomo Norovo versija dėl Viduržemio jūros. Dabar vis dažniau žvilgsnis nukreipiamas į Kretą ir Tirą (Strongelę). Versijų įvairovę paaiškina tai, kad galinga senovės civilizacija ir jos žūtis minima daugelio tautų mituose. Beje, ir Strabonas aptaria daugelį vietų, vadintų „Heraklio stulpais“. Deja, Platono tekstai neleidžia Atlantidos turėti kitur, nei Atlanto vandenyne.

Ir kokių tik jos žūties priežasčių nesurasta... Štai kad ir žošujus, „silpnasis vanduo“, kuris, atseit, neišlaikė atlantų laivų. Tačiau būtent tokią savybę turi Kunlunio upė Kinijoje. Kas sukelia tą reiškinį dar nėra aišku. O mitai, kad medžio rąstai ir iš jų padirbti laivai tarsi akmenys prasmegdavo vandenyje sutinkami daugelyje tautų.

Dabar vyrauja dvi pagrindinės versijos: Egėjo jūros Tiro sala, sunaikinta Santorino ugnikalnio išsiveržimu madaug prieš 3500 m. Jos laikosi graikai, amerikiečiai, rusas Eugenijus Malinovskis ir kt. A. Evansas Kretoje randa didingos civilizacijos pėdsakus, gyvavusios prieš 4000 m. Sala tada buvo neprastai tankiai apgyvendinta. Ir maždaug prieš 3500 m. ji patiria staigų nuosmukį. Jis prieš 900 m., o ne 9000 m. kaip skelbia Solonas. O pas egiptiečius tie skaičiai užrašom panašiai – užsieniečiui nesunku supainioti.

Už Gibraltaro sąsiaurio Atlantidą (kaip ir priklausytų) mato kitas rusas, Aleksandras Gorodnickis. Tik štai ten nerasta plačių nuskendusių teritorijų.

Pirmoje atlantologų konferencijoje 2005 m. Graikijoje buvo nustatyti 24 kriterijai vietai, kuri tiktų būti Atlantida. Tokia vieta dar nenustatyta. Tik spėliota:
Grenlandija? Ar negalėjo ji kartais jungti Ameriką ir Europą ir per ją keltis žmonės tarp žemynų? Ar būti neapledėjusi?
Titikakos ežeras? Juk jis aukštoje plynaukštėje, o Platonas rašė: „Visas šis kraštas randasi labai aukštai ir staigiai leidžiasi į jūrą, tačiau visa miestą supanti lyguma pati supama kalnų, nusitęsiančių iki pa jūros, yra lygi“.
Azorų salos? Kodėl ne - greta jų, dugne rasti sustingusios lavos luitai.
Troja? Tą 20 a. pabaigoje pasiūlė Eberhardas Cangero.
Kipras? 2004 m. rudenį pasirodė pranešimų, kad ten rasta „kažką parašaus“.
Ispanija? 2011 m. pelkėtoje vietovėje šiauriau Kadiso Ričardas Froidnas rado senovinio miesto pėdsakus, atrodo sunaikintą cunamio. Miestas turėjo žiedo pavidalą.

Puslapį papuošė Egidijus Sližys