Umberto Eco Fuko švytuoklė

5 Gebura

 

51

Todėl, kai godotinas Čeruelonė Kabalistas nori tau kažką pasakyti, nemanyk, kad sako tau lengvabūdiškus, vulgarius, banalius dalykus - jis byloja didžiąją paslaptį, didžiąją pranašystę...
Thomazo Garzoni*) „Įvairių ir skirtingų pasaulietinių protų teatras“, Venezia, Zanfretti, 1583, 36 pokalbis

Vokiečių muziejuje gali sužinoti viską apie darbą kasyklose...
Nepasitikiu požemiais...
Romos katakombos - ten nėra jokios paslapties, jose pilna turistų ir viską prižiūri bažnyčia.
Paryžiuje yra kanalizacijos tuneliai....

Jei jau yra Pasaulio Viešpačiai, jie tegali būti po žeme - išsakė Sent Ivas d'Alvėdra, pasakęs mums apie Agartą, požeminę Pasaulio karaliaus būstinę, slaptąjį Sinarchijos centrą.

Kodėl praėjusiame šimtmetyje visose didžiosiose metropolijose suskubta statyti metro?

 

84

19 a. apsėstas požemių: Žanas Valžanas, Fantomas, Žaveras, Rokambolė - viskas prasideda ir baigiasi kanaluose bei kloakose. Visa Verno kūryba yra įšventintojo žvilgsnis į požemio paslaptis! Kelionė į Žemės gelmes, 20 tūkst. mylių po vandeniu, paslaptingos salos olos, milžiniškas Juodosios Indijos požemių pasaulis... Juodosios Indijos pagrindinis personažas - Džonas Garalis, beveik Gralio anagrama.

 

104

Taigi čia atsiranda vietos TRES - Templi Resurgentes Equites Synarchici (Atgimstančios sinarchijos riterija). Draugija, kuri imasi atkurti ryšius su dvasinėmis įvairių tikėjimų riterijomis.

---separator---

KOMENTARAI

Taip pat skaitykite:
Požemi° pasaulis ir Pasaulio valdovas
Plazma įrankiai ir požeminis transportas
Paslaptingosios ertmės
Apie sinarchiją
Azijos širdis
Tuneliai po Andais
Andų kalnų dvasios
Dropa skrituliai (Kinijoje)

Iš puslapio "Paslaptingoji Žemė"

Senojoje šamanistinėje Paleolito kosmologijoje Pasaulio medis jungė tris pasaulius - mūsų, dangų ir požemį. Požemis dažnai buvo laikomas mirusiųjų buveine - Hadu, Šeolu, Gehena, Anubio žeme ir, be abejo, krikščioniškuoju pragaru. Tikėjimas požeminiu pasauliu atsispindi mokslinėje fantastikoje (Edgaras Raisas Barousas), kai kuriose religijose (Korešanitai ir Šoverizmas), mituose ir legendose (Šambala,  Agharta, Pasaulio Išminčių Karalija). Egzistuoja legenda, kad giliai po žeme gyvuoja požeminė rasė (Ričardo Šeiverio kosmologija), - kaip tieji katariečių demonai ("tyros"), valdantys mus iš po žemės blogio "spinduliais". Kitose mitologijose Požemyje įsitaisė įšventintieji Slaptieji Išminčiai. Žemės gręžiojimai įrodė (tai tikrai stiprus įrodymas), kad Žemės vidus nėra tuščias... Tačiau ji gali būti išvarpyta tarsi koks šveicariškas sūris, kuriame dar reiks atrasti neištirtas sritis.

Daugelyje vietų, pvz., Matto Grosso Brazilijoje ar Velnio skylės urvas netoli Mirties slėnio, randami keisti „tuneliai“ ar „bedugniai“ urvai (skaitykite Tuneliai po Andais). Ar jie gamtiškos kilmės ar yra kažkokių požeminių architektų kūriniai?

---separator---

Ateiviai iš planetos vardu Žemė

"Fariziejai ir metraštininkai paėmė Išminties raktus ir juos paslėpė. Nei patys įėjo, nei kitiems leido."
Tomo evangelija

Theodore Fitch knygoje „Our Paradise inside the Earth“ sakoma, kad „ateiviai“ tik sakosi esą iš kitų planetų, kad paslėptų savo tikrąją vietą. Tad iš kur jie gali kilti? Ogi, iš Žemės gelmių!

NSO kilmės iš Žemės požemių teorija kilo Brazilijoje (1957-ais išėjusi knyga „From the Subterranean World to the Sky: Flying Saucers“). Sakoma, kad Brazilijoje yra daug įėjimų į požemių pasaulį. Du tyrinėtojai grįžo iš tunelių netoli Ponte Grosse, kur 5-ias dienas praleido po žeme ir sutiko 50 suaugusių ir keletą vaikų. Jiedu rado ir kitą tunelį netoli Rincon'o, iš kurio matė kylančias ir besileidžiančias „lėkštes“ ir girdėjo puikaus choro dainas.

Senolis prie Concepiao sako aplankęs požemių miestą, kur regėjo keistas transporto priemones. O tyrinėtojai tunelyje prie Rio Cardor sutiko nuostabią moterį, atrodančia kaip 20-ies, bet bet besisakančią esant 2500 m. amžiaus.

Vėliau šią hipotezę [jau JAV] ėmė karštai propaguoti „Flying Saucers“ redaktorius Ray Palmer. 1959 m. gruodžio mėn. straipsnyje "Saucers from Earth: A Challenge to Secret" jis rašė „“.

Šis straipsnis buvo sensacija ir JAV saugumo tarnybos konfiskavo numerį ir nutraukė jo platinimą 5000-iems prenumeratorių. KODĖL?

Gray Barker 1960 m. sausio 15 d. savo "The Saucerian Bulletin" rašė, kad Palmer rėmėsi spaudos ir radijo pranešimais apie admirolo Richard E. Byrd'o skrydį į Šiaurės polių 1947-ais, kai, jo žodžiais, už Poliaus atrado žemynus be ledų, su ežerais ir kalnais, keistais gyvūnais. Virš tos sausumos jis nuskrido 1700 mylių. Sako, kad yra atrastas keistas palydovas, besisukantis virš abiejų polių, kurio į kosmosą nesiuntė jokia vyriausybė. O Barker knygoje "They knew too much about flying saucers" minimas neįprastai didelis NSO kiekis prie Pietų poliaus.

Prof. Henrique J.de Souza, Brazilijos teosofų bendrijos prezidentas savo žurnale straipsnyje "Does Shangli-la exist?" rašo:

"Visos tautos nuo senų laikų turėjo legendą apie šv.Žemę ar Žemės rojų... Apie jį tegali sužinoti tik to verti asmenys... Šios žemės paieškos yra visų mistinių mokymų pagrindas... Senieji rosekreiceriai tai įvardino senuoju prancūzų kalbos žodžiu VITRIOL (Vista Interiora Terrae Restificando Inyenes Omnia Lapidem), pažyminčiu, kad "žemės gelmėse randasi tikroji paslaptis". Kelias į ten - įšventinimas.

Senovės Graikijoje Delfų ir Eliziejų misterijose ta Žemė įvardijama kaip Olimpo kalnas ir Eliziejaus laukai. Vedose ji vadinama keliais vardais - Ratnasanu (brangakmenių viršūne), Hermadri (aukso kalnas), Meru kalnu (dievų buveine). Šio kalno viršukalnė yra danguje, vidurinė dalis žemėje, o pagrindas požemyje.

Skandinavų Edos mini dangaus miestą požemių Asar žemėje. Mesopotamijoje - Amenti žemė, Egipto "Mirusiųjų knygoje'" - 7-ių žiedlapių, Višnu ir Edomo (ar Edeno) kanalų miestas judaizme...

Šambala (Šamb-allah), dievų šventykla ir Erdamf Tibete bei Mongolijoje. Persai ją vadino Alberdi arba Aryana, jų protėvių žeme. Žydai - Canaan, o meksikiečiai Tula ar Tolan, actekai Maya-pan. Ispanai, atvykę į Ameriką, ieškojo El Dorado, aukso miesto, apie kurį, tikriausiai, išgirdo iš čiabuvių, jį vadinusių Manoa arba Karalių aukso drabužiais miestu.

Keltams ji Duat arba Dazanda, Paslapčių miestas, kinai kalba apie Chivin (tuzino gyvačių) miestą, esančio požemiuose, ant kurių laikosi dangaus pagrindai. Tai Calcas [Calcis ar Kalki] žemė, garsioji Kolchidė, kurios ieškojo argonautai dėl aukso vilnos. Viduramžiais kalbėta apie Apvaliojo stalo riterių (vadovaujamų karaliaus Artūro, kuriam padėjo burtininkas Merlinas) Avalono salą, šv. Gralio paiešką. Sunkiai sužeistas karalius Artūras paliepė bendražygiui Belvedere sėsti į laivą ir vykti į žemę pakraštyje palydėdamas tokiais žodžiais: "... kur niekad nelyja, kur nėra ligų ir niekas nemiršta".

Tai ir vikingų Walhalla, Salvat kalnas šv. Gralio riteriams, Thomas More Utopija ar T. Campanella Saulės miestas, Šangri-la tibetiečiams ir budistų Agharta".

de Souza mokiniai buvo O.C. Huguenin ir karininkas Paulo Justino Strauss, savo knygą paskyrę mokytojui ir jo žmonai D. Helena Jefferson de Souza. Jiedu sakė, kad NSO pakyla iš požemių.

O.C. Huguenin'as pateikia ir Žemės vidaus diagramą, parodančią didelėse ertmėse esančius požeminius miestus įvairiame gylyje. Žemės centre yra Šambala. Ir "toji žmonija" pasiekė aukštesnį civilizacijos lygį [rozekreiceris Bulwer Lytton, "The Coming Race"]. Juose rado išsigelbėjimą išsigelbėję iš žemynų, buvusių Atlanto ir Ramiojo vandenynų vietose.

Požeminė ertmė apšviečiama ne lempomis, o oro įelektrinimu. Šios šviesos dėka auga augalai ir gyventojai užsiaugina maisto, nes Utopijos gyventojai yra vegetarai.

Garsiausi iš atsiveriančių tunelių yra Roncador kalnuose į šiaurės rytus nuo Matto Grosso [Brazilija], kur paskutinįsyk buvo matytas pulkininkas P. Fawcett su sūnumi Jack'u. Pasirodė, kad jo ieškomas miestas nėra griuvėsiai paviršiuje, o požeminis atlantų miestas. Taip mano profesorius de Souza, karininkas Strauss ir O.C. Huguenin.

Tą tunelį saugo Chavantes ir Murago indėnai, žudantys visus, kurie įžengia nekviesti. Carl Huni, daug metų gyvenęs Matto Grosso rašo:

"Murcego indėnų uoslė išlavėjusi labiau nei kitų gyvūnų. Ir jie yra nepaprastai stiprūs. Ir net jei jie leidžia įžengti į urvus, gali būti, kad tapsite prarasti šiam pasauliui, nes jie atidžiai saugo paslaptis. Jie gyvena olose ur tik naktimis išeina į aplinkines džiungles. Tačiau jie neturi kontaktų su požemių gyventojais, kurių miestus pastatė atlantai. Jų nepasiekė radioaktyvūs krituliai...

Taip pat girdėjau apie daugybę požeminių urvų esančių toli į šiaurės rytus nuo Cuiaba, netoli Rio Araguaya, link Amazonijos..."

Tai, kad nemažai [atlantų?] miestų rasta šiauriau Matto Grosso ir Amazonijoje, rodo, kad kadaise [atlantai?] buvo apgyvendinę šią šalį. Bet kam tada jiems reikėjo statyti požemių miestus?

Vienas atlantiečių, kilus susinaikinimo grėsmei, išsaugojo geriausią gyventojų dalį nuvedęs į Brazilijos plynaukštę, kur jie persikėlę į požemius išsigelbėjo nuo radioaktyvių nuosėdų, iškritusių po atominio karo, sukėlusio tvaną. Dabartinė požemio civilizacija yra Atlantidos, nuskendusios prieš 11500 m., išvystymas (paskaitykite apie Naska linijas). O gal ir Lemūrijos ar Hiperborėjos, dievų tautos, palikuonys.

Atlantidos centre buvusio šv. kalno prisiminimui vėliau buvo statomos piramidės - Egipte ir Meksikoje. Atlantų persikėlimas į požemius prieš nugrimstant Atlantidai teutonų įvardintas kaip "Gotterdamerung", Dievų prieblandos metas. Vienas vokiečių naujakurys Brazilijoje, St. Catarina parašė knygą senąja vokiečių kalba turinčią sąsajų su požemių pasauliu - ir teigia tą informaciją gavęs iš indėnų.

Priešistorinė civilizacija

7-uoju žemynu, kuriame klestėjo aukšto lygio civilizacija, tikėjo ir markizas Sent-Yvas de Alveidras**), žinomas knygomis, kurių pavadinime sutinkamas žodis „misija“: „Europos misija“, „Indijos misija“, „Darbininkų misija“ ir t.t. Jis palaikė ryšius su daugybe vakarų ir rytų ezoterinių draugijų, iš kur ir sėmėsi duomenis savajai doktrinai.

Pradžioje Žemėje valdė Juodoji rasė, kurios centras buvo pietinėse srityse. Jie buvo okupavę šiaurines sritis su Baltąja rase. Jų valdžią nuvertė arijus Ramas, pasirodęs maždaug 6-8 tūkst. m. pr.m.e. Štai tada ir prasideda nuslėptoji žmonių rasės istorija. Dieviškas Ramas įkūrė milžinišką teokratinę Avino imperiją (senąja sakraline kalba Ramas ir reiškė Aviną), apėmusią visus ankstesnius sakralinius centrus. Jos valdymą organizavo pagal Triados principą. Į tris lygius buvo suskirstyta ir Didžioji šventoji kolegija, aukščiausias Imperijos organas. Aukščiausias lygis buvo Pranašiškasis, grynai Metafizinis ir Transcendentinis. Tai betarpiško Dieviškumo, Pasaulio valdovo lygis, kurio atvaizdu buvo pats baltasis avataras Ramas. Antrasis lygis – Žynių, Saulės, Vyriškasis. Tai Būties, Šviesos sfera. Jis priima nematomų Pranašiškojo plano įtakas ir jas adaptuoja žemesnėms Apreikštojo pasaulio lygmenims. Jis siejamas su antrąja Trejybės hipostaze, Sūnumi. Ir pagaliau trečiasis lygis – Karališkasis, Mėnulio sfera, nes žemės Valdovai yra žynių Šviesos gavėjai ir visuomeninės tvarkos palaikytojai, - jis atitinka Šv. NSO prie kalno Dvasios hipostazę. De Alveidras tokią struktūrą pavadino sinarchija, t.y. „bendru valdymu“ – ir ją laikė idealu religinėje ir visuomenėje srityse.

Praėjus keliems amžiams po Ramo valdymo Indijoje įvyko politinė katastrofa, tapusi impulsu visos Imperijos destrukcijai. Tai buvo Iršu princo sukilimas, įvykdęs ir religinę revoliuciją. Sukilimo simboliu tapo Raudona spalva, Jautis, Raudonoji balandė ir Mėnulio pjautuvas. Indijoje Iršu su sąjungininkais pralaimėjo, tačiau sukilimo banga nusirito per žemynus, naikindama senovės civilizaciją.

Vėliau visa civilizacija yra tarsi dviejų religinių-politinių paradigmų priešprieša: sinarchijos ir anarchijos. Anarchistinės tendencijos pasireiškia ne vien tik kaip savarankiškos religijos ar valstybinės ideologijos, bet labiau kaip socialinės-religinės struktūros, galinčios, susiklosčius aplinkybės, arba iškilti į paviršių ir skelbti ir Anarchiją, arba slapta klibinti Sinarchijos valdymo pamatus per Žemės Motinos kultus.

Taip krikščioniškoji civilizacija, tam tikrais aspektais atstačiusi Ramo imperiją, ne tik dvasiškai, bet ir geografiškai, buvo veikiama vidinių ir išorinių „neoiršų“, kas galutinai išryškėjo per Prancūzijos revoliuciją, Raudonojoje vėliavoje, materializme ir socializme, Vakarų desakralizacijoje. Paskutinėmis Rama imperijos skeveldromis De Alveidras laikė Austro-Vengriją ir stačiatikių Rusiją...

Kai kurias De Alveidro idėjas panaudoja Trečiajame reiche, o kai kurias idėjas perėmė ir carinė, o vėliau ir Tarybinė Rusija. Rusų okultistai domėjosi S.-Yvo de Alveidro darbais ir palaikė ryšį su juo per rusų kilmės jo žmoną grafienę Keler bei jos sūnų grafą Aleksandrą Kelerą. Su sinarchijos idėjomis emigracijoje susipažino ir rusų kairiosios socialdemokratijos lyderiai. Konspirologas Aleksandras Duginas, išnagrinėjęs De Alveidro kūrybą, net spėja, kad bolševikai iš jo perėmė terminą „Tarybos“ (le Conseil), buvusio trijų aukščiausių Ramos imperijos institutų pavadinimuose. O kitas jo terminas „Socialinė valstybė“ (l‘Etat Social) netikėtai pasirodė Rusijos Federacijos naujojoje Konstitucijoje (7 straipsnis).


*) Tommaso Garzoni (tikr. Ottaviano Garzoni, 1549-1589) – italų rašytojas. Feraroje studijavo teisę, o vėliau Sienoje – logiką. Svarbiausius kūrinius parašė per paskutinius 6-is savo trumpo gyvenimo metus. Tie jo eklektiški enciklopediniai kūriniai plačiai pasklido po Europą.

**) Sent Ivas d‘Alvėdra (Alexandre Saint-Yves d’Alveydre, 1842- 1909) – prancūzų okultistas, A. Olivjė pasekėjas, pats įtaką padaręs Papiusui ir jaunajam R. Guenonui. Išvystė mokymą apie sinarchiją (visa ko sąryšį – knygoje „La France vraie“, 1887), Agartą (kai, atseit, aplankė Rytų išminčius, - aprašydamas „Mission de l'Inde en Europe“, 1886). Bet, laikydamas, kad pasakė per daug, jis abi minėtas knygas sunaikino, tačiau vieną jų saugojo Papiusas, ją paskelbęs 1910-ais. Anot Alvėdro, apie 3200 m. pr.m.e. sinarchinė pasaulio vyriausybė pasitraukė į Agartą, esančia po žeme. Vėliau šią koncepciją pasigriebė nacionalistinė Thule-Gesellschaft organizacija.
Po Alvėdros mirties, jo pasekėjai parengė ir išleido jo užrašus pavadinimu „L'Archeometre“ – tai pavadinimas Alvėdros parengtos spalvotos diagramos, rodančios atitikmenis tarp astrologijos, muzikos, abėcėlės, gematrijos ir kitų sričių elementų.

---separator---

Taip pat siūlome paskaityti:
Nežinoma žemė
Paslaptingosios ertmės
Vidinė Žemė: skrebutės
Admirolo Ričardo E. Byrd'o dienoraštis
Požemių pasaulis ir Pasaulio valdovas
Šeiveris ir „Slėpiniai“
Ištrauka iš 70-71 skyriaus apie Rosenkreicerius ir alchemiją su komentarais apie kryžių.
Tamplieriai - Kristaus kariai (7-12 skyriai)
Tamplierių ordino istorija (12 skyrius ir oficiali istorija)
Tamplieriai ir Bafometas (14 skyrius)
Asasinai ir Kalnų Senis (102-104 skyriai)
Tamplieriai, asasinai ir mokslai (103 skyrius)
Slaptasis Petro Atsiskyrėlio tikslas
Gralio taurė – Kaukaze?
apie kryžiaus simbolį,
Ratas ir kryžius,
apie svastiką,
E.P.Blavatskajos "Slaptoji doktrina" apie milžinus,
ir Magiją, Thelemą ir Alisterį Kraulį.


Tai komentarai Umberto Eco knygai 'Fuko švytuoklė'.
Taip pat siūlome paskaityti:
Rodanti kelią
Paslaptingosios ertmės
Atsiliepimas apie knygą,
Ištrauka iš "Fuko švytuoklės" pradžios,
Ištrauka apie kompiuterius,
Ištrauka 81 skyriaus apie telūrines sroves bei
Austrų ekonominė teorija ir plokščios žemės teorija
Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
E.P. Blavatskaja "Slaptoji doktrina"
apie tikrąją Fuko švytuoklę,
ir kas yra Ayers Rock uola,
E.P.Blavatskaja apie milžinus ir
Stounhendžas - Anglijos mistinis statinys. Hyper-erdvė: Eco ir amerikiečiai,