Daugiaveidis Marsas
Pirmasis žinomas filmas apie Raudonąją planetą iš tikro buvo apie skrydį į Mėnulį. Pavadinimu Kelionė į
Marsą Amerikos kinopiratai 20 a. pradžioje suko neužmirštamą Žoržo Maljeso juostą Kelionė į Mėnulį (1902).
1910 m. filmą nupirko Edisono kino kompanija ir kiek patvarkiusi vėl išleido į pasaulį tuo pačiu
Kelionės į Marsą pavadinimu.
O tikrą filmą apie skrydį į Marsą Dangaus laivas 1917 m. susuko danai. Režisierius Forestas Holger-
Madsenas panaudojo to paties pavadinimo danų rašytojo S. Michaeliso romaną. Nebylus 1,5 val. trukmės
filmas demonstravo visas skrydžio laive peripetijas. Laivą pastatė prof. Planetarijus, o vedė išdidus
kapitonas Avanti. Kelis mėnesius skridę Žemės gyventojai išsilaipino Marse ir ten sutiko draugišką
civilizaciją, jau senai atsisakiusią nuo mėsos vartojimo ir blogų įpročių. Vietinio vado dukra sutinka su
keliautojais skristi į Žemę, kad nuneštų meilės ir taikos žodį.
O po 3 m. toje pačioje Danijoje nupirko minėtą Ž. Maljeso juostą, papildė keliais epizodais ir vėl išleido
senu pavadinimu. Ji pasakojo apie pakvaišusio profesoriaus skrydį, Marse radusį kalbančius medžius ir
milžinų rasę.
Tuo metu filmą Kelionė į Marsą (išradingumu pavadinimuose nepasižymi) sukūrė italai. Jame
vaizduojama Marso bendruomenė, kurios nariai vaikšto apsitaisę baltai, nedirba ir aplamai gyvena vienuose
malonumuose. Tačiau ir joje atsiranda princesė, sutikusi palikti gimtąjį lizdą, kad žmonijai atneštų žinią apie
idealią visuomenę.
1921 m. pagaliau prabudo ir amerikiečiai, pastatydami Į Marsą pasiųstą laivą (rež. R. Grifičas), kurio
siužetas, tiesa, visai neoriginalus pasiruošimas skrydžiui ir pats skrydis. Tuo tarpu ryškiausią tos tematikos
filmą sukūrė Tarybų Sąjungoje 1924 m. Jakovas Protazanovas ekranizavo A. Tolstojaus Aelitą
(apie ją skaitykite
>>>> ).
Tiesa, šis filmas pačiam A. Tolstojui nelabai patiko tikriausiai todėl, kad jis iškraipo
pagrindinę idėją. Romane skrydis iš karo nualintos Rusijos simbolizuoja proveržį į naujų komunizmo
atveriamų galimybių sferą, tuo tarpu filme skrydis vyksta buities problemose susipainiojusio prof. Losio
liguistoje vaizduotėje. Išsisklaidžius iliuzijoms, Losis sudegina laivo brėžinius. Žiūrovas lieka nesupratęs
prie ko čia Marsas ir Aelita (daugiau apie filmą
>>>> ).
Vis tik Marso tema 3-o dešimtm. kine nebuvo aktuali. Čia, Žemėje, vyko gerokai įdomesnis socialinis
eksperimentas.
Tad po Aelitos verta paminėti tik vieną juostą amerikiečių sagą apie komiksų superherojų
Flešą Gordoną, gelbstintį pasaulį nuo įvairiausių blogiečių. 1938 m. pasirodė 5-ių serijų Flešo Gordono
kelionė į Marsą (dar vadinta Flešas Gordonas: Marsas puola Žemę). Siužetas visiškai atitinka Flešo
Gordono dvasią t.y., jokio tikrumo. Imperatorius Mingas Negailestingasis sumanė sunaikinti Žemės
atmosferą, panaudodamas tam tikrą įrangą, sukurtą vadovaujant karalienei Azurai.Flešas Gordonas su
komanda vyksta į Marsą, kur sutrukdo įgyvendinti tuos kėslus. Nepaisant medinių dekoracijų ir pasibaisėtino
aktorių vaidinimo (beje, F. Gordono vaidmuo buvo skirtas olimpiniam plaukimo čempionui Basteriui Krebui
[Larry Buster Crabbe]), serialas buvo populiarus tarp paauglių ir komerciškai pasiteisino. 1966 m. JAV
televizininkai nusprendė jį atgaivinti, išleisdami miniserialą Marso mirties spindulys, tačiau remeikas
nesurinko gausios auditorijos.
Prieš Antrąjį pas. karą astronomai padarė nemalonų atradimą Marsas yra sausa šalta, gyvenimui
netinkama planeta, nors šiokia tokia gyvybė, vis tik, joje galėjo atsirasti. Naują Marso vaizdinį iškart pasigavo
fantastika. Amerikiečių rež. Kurto Noimano Raketa X-M (1950) šiandien kelia šypseną, tačiau tada buvo
tiesiog šedevras. Nenuostabu, kad pelnu jis stipriai aplenkė Paskirties vieta Mėnulis (1950). Siužeto
centre skrydis, bet į Mėnulį. Tačiau dėl klaidos skaičiavimuose jis nuskrenda toliau ir nukrenta į Raudonąją
planetą, kur astronautai randa civilizacijos, žuvusios per branduolinį karą, griuvėsius bei agresyvius laukinius,
iškart nužudančius du ekipažo narius. Likę trys pakyla skrydžiui į Žemę, tačiau pasibaigia kuras ir laivas
sudūžta besileisdamas. Be stilingų kostiumų ir dekoracijų, juodai-baltas filmas pritraukė dėmesį ir originaliu
atradimu scenos Marse nufilmuotos specialioje juostoje, perteikiančioje rausvus tonus, sukuriant ypatingą
svetimo pasaulio atmosferą. Šį triuką režisieriai tebenaudoja iki šiol. Filmas buvo labai populiarus,
periodiškai rodomas per TV, o 8-me dešimtm nufilmuoti papildomi epizodai panaudojant naujausius
vizualius efektus.
Netrukus, 1951 m., JAV pasirodė ir Leslio Selandero Skrydis į Marsą, kur pas kaimynė skrenda kariškių
užsakytas atominis raketoplanas. Ten randami požeminiame mieste gyvenantys marsiečiai. Pasirodo, kad
buvo išeikvoti planetos resursai ir civilizacija ant išnykimo ribos. Paskutinė viltis įsiveržti į Žemę, o tam
būtina užgrobti žemiečių laivą. Tačiau žavi marsietė Elita, įsimylėjusi ekspedicijos vadą, perspėja žemiečius,
kurie paskubomis evakuojasi. Nors buvo ir spalvotas, nusileido Raketai X-M.
Kosminis bumas kinematografe pagimdė eilę prastos kokybės pamėgdžiojimų, tarp kurių ir Čarlio
Lemonto komedija Abotas ir Kostelo vyksta į Marsą (1953). Du komikai-idiotai Lesteris ir Orvilas skrenda į
Marsą, tačiau patenka į karnavalą Naujajame Orleane, o vėliau į Venerą, kur viešpatauja žavios amazonės.
Filmas gana toli nuo mokslinės fantastikos (kaip, deja, ir nuo humoro) ir nufilmuotas tik vyriškos publikos
paklausos erotinėms fantazijoms patenkinti.
Savo žodį apie Marsą tarti nusprendė ir Baironas Haskinas, išgarsėjęs Pasaulių karais (1953), o 1955
m. pateikęs Kosmoso užkariavimą, kurio kūrimui pasitelkė astronautikos specialistus. Filmas skirtas ne tik
skrydžiui į Marsą, bet ir apie būsimą kosmoso užkariavimą: orbitinės stoties statybą, išsilaipinimą Mėnulyje
ir t.t. Į Marsą susiruošiama visai netikėtai žinodamas apie Marso Ir Žemės suartėjimą, generolas Samuelis
Meritas surengia skubią ekspediciją, tačiau pakeliui išprotėja, girdi Dievo balsą, kuris draudžia leistis, ir
visaip kenkia laivui bei įgulai...
1959 m. Eibas Melchioras sukūrė filmą Pikta raudonoji planeta", įtraukdamas pabaisų temą tos pirmos
atskrido į Žemę. Grįžta laivas, su kuriuo buvo prarastas ryšis. Pasirodo, kad Marse žemiečiai susidūrė su
monstru šikšnosparnio ir krabo-voro deriniu. Jis vos nesunaikino laivo, o pirmas sutiktas marsietis jiems
patarė: Žemiečiai, likite namuose.
Pirmasis Žemės palydovas padidino susidomėjimo kosmine fantastika TSRS ir pasirodė du filmai:
Dangus šaukia (1959) bei Svajonę pasitinkant (1963). Pirmasis, A. Kozyrio ir M. Kariukovo pasakoja apie
dviejų laivų, tarybinio ir amerikiečių, kosmines lenktynes. Amerikiečiai skuba išsilaipinti Marse, tačiau
apsiskaičiuoja ir krenta į Saulę. Tada tenka keisti kursą ir gelbėti juos tarybiniam. Galiausiai, į Marsą niekas
nepatenka, o visiems kartu tenka ieškoti prieglobsčio Ikaro asteroide. Antrą filmą režisavo M. Kariukovas
dalyvaujant Otarui Koberidzei. Šįkart Marse susitinka dviejų civilizacijų atstovai žemiečių ir Centurijos
gyventojai, kurių laivas patiria avariją, o įgula išsigelbsti Fobose, kur ją ir randa tarybiniai kosmonautai. Beje,
šiame filme pirmąkart nuskambėjo E. Dolmatovskio daina su priedainiu: Ir Marse obelys žydės! Abu filmai
neįtikėtinai gerai nufilmuoti (kaip tam laikmečiui) be ideologinių pasapaliojimų. O specialių efektų (šiandien
atrodantis vaikišku) lygį gerai įvertino konkurentai abi juostas nupirko vakarų kompanijos, o Dangus
šaukia įkvėpė F. Kopolą, 1963 m. pateikusį savą kosmoso lenktynių variantą Mūšį po Saule.
Beje, tuo metu Holivudas stipriai griebėsi Marso temos, tačiau režisierių žinios apie Marsą gerokai
skyrėsi nuo astronominių duomenų. 1964 m. iškart pasirodė net trys filmai: B. Haskino Robinzonas Kruzas
Marse (apie avariją patyrusį astronautą), N. Vebsterio Santa Klausas užkariauja marsiečius (žalių marsiečių
pagrobtas Santa Klausas išaiškina, koks gėris yra Kalėdos), B. Haskino Nematomas priešas (vystoma
pabaisų, ryjančių astronautus tema).
1965 m. pasirodė D. Hevito Marso burtininkas ir vėl avarija Marse, paslaptingi griuvėsiai, senoviniai
kanalai ir gudrūs monstrai. 1966 m. žiūrovai galėjo pasimėgauti Deivido Leino Audrošaukliai SKRENDA
(britų pilnametražis lėlių filmas apie Zero-X statybą ir skrydį į Marsą neapsieita be milžiniškų gyvačių) ir
Kurčio Haringtono Kraujo planeta (panaudoti Svajonę pasitinkant siužeto elementai) .
Tačiau zondų duomenys, kad Marsas yra iššalusi negyva planeta, atvėsino fantastikos dėmesį jam.
8-ojo dešimtm.
Pradžioje suskambo jau visai kitokios natos jau R. Levio Astronaute (1972) keliama
falsifikacijos mintis: astronautas žūsta išsilaipindamas Marse, tačiau dėl prioriteto JAV vyriausybė liepia
filmuoti išsilaipinimą Marse paviljone, o į žuvusio astronauto šeimą sugražina antrininką. Temą išvysto P.
Cheimsas Vienaragyje-1 (1978), kuriame falsifikacija globalesnė filmuojama viskas nuo pradžių, o laivui
sudūžtant besileidžiant į Žemę, astronautai, tvarkingai vaidinę pastatyme, supranta, kad yra pasmerkti, ir
surengia pabėgimą.
Laimei, zondai gražino ir viltį rastos išdžiūvusių upių vagos ir patvirtinta galimybė, kad Marse gali
egzistuoti primityvi gyvybė. Ir pamatėme kitokį Marsą jis visiškai priklauso žemiečiams, kurie ją įsisavina ir
tiria. Tokį įvaizdį sustiprino filmai: Raudonoji planeta (1994), Kosmosas 2063 (1995), Projektas Sibiras
(1995), Ketvirtoji planeta (1995), MARSAS 2056 (1996), Specialus reportažas: žurnalistas Marse (1996),
Žmogus-raketa (1997), Svetimas krovinys (1999), Pabėgimas iš Marso (1999), Marso misija (2000),
Marso odisėja (2002). Visi sužinojo, kad ten nėra jokių kanalų, jūrų ir atmosferos. Bet nwet toksai lieka
iššūkiu žmonijai. Tik jį nugalėję, atversim kelią į žvaigždes.
Dar 9-me dešimtm. Mokslininkai prakalbo, kad Marsas gali būti teraformuotas, t.y. transformuotas į antrąją
Žemę. Ir tikrai, ten yra pakankamai vandens ledo ir oksidų pavidalu. Atšildžius planetą ir išlaisvinus deguonį,
per kokius 200-300 m. Raudonoji planeta gali sužaliuoti. Ir atsiras reali galimybė ją apgyvendinti. Ta idėja
fantastams patiko ir jau 1990-ais pasirodė puikus Pauliaus Verchuveno filmas Viską prisiminti pagal
klasikinį F. Diko apsakymą Prisiminimų pardavimas didmenine kaina (1966). Kalnietis Duglas Kuveitas, kurį
vaidina A. Švarcnegeris, ne tik vyksta į Marsą, kad primintų praeitį, bet ir ateivių įrenginio pagalba
teraformuoja jį per rekordinį laiką 5 min.
Vienu ar kitu lygiu teraformuotas Marsas parodomas animaciniuose filmuose, skirtuose ateities
konfliktams: Ermitaže III (1994), Didžiajame kare" (1997),. Kaubojus Bibopas (1998). O parodijoje
Futurama (1999) Marsas tiesiog primena milžinišką Teksaso fermą. O dar pastatytas ir universitetas
žmonėms bei robotams,
Tačiau Marso teraformavimas gali būti susijęs su sunkumais ir pavojais. Rimtos problemos iškyla
žemiečiams Entoni Hofmano filme Raudonoji problema (2000) progresas kertasi su planais, o delsimas
gresia žmonijos išmirimu. Baisius padariniu Marso perdarymas sukelia Džono Karpenterio filme Marso
vaiduokliai (2001) į laisvę išsiveržia senosios marsiečių dvasios, naikinančios via, kas gyva.
Marso kolonizacija Andžėjaus Bartkoviako filme Žūtis (2005) pagal kultinį kompiuterinį žaidimą Doom
irgi sukelia liūdnas pasekmes Raudonoji planeta virsta tikru pragaru, apgyvendintu vaikščiojančiais
negyvėliais ir siaubingais monstrais.
Neabejotinai Marso tema nėra išsemiama ir pirmiausia todėl, kad tai mūsų pokalbis su jumis: apie
mūsų svajas, problemas, baimes.... Mėnulis, Marsas, Venera - kol kas tik jo įsivaizdavimai. Tai, kas
svarbiausia, žmogui visada lieka Žemėje. Kad tik neužmiršus grįžti!
Filmografija:
- Kelionė į Marsą (A Trip to Mars, 1903, 1910, 1920 [dan.])
- Dangaus laivas (dan., Himmelskibet, 1917)
- Kelionė į Marsą (ital., 1920)
- Į Marsą pasiųstas laivas (The Ship that was sent off to Mars, 1921)
- Aelita, 1924
- Kelionė į Marsą (anim, 1924)
- Iki Marso (Up to Mars, anim., 1930)
- Flešo Gordono kelionė į Marsą / Flešas Gordonas: Marsas puola Žemę (Flash Gordons Trip to Mars / Flash
Gordon: Mars attacks the World, 1938)
- Skrepio kelionė į Marsą (Scrappys Tip to Mars, anim., 1938)
- Raketa X-M (Rocketship X-M, 1950)
- Skrydis į Marsą (Flight to Mars, 1951)
- Abotas ir Kostelo vyksta į Marsą (Abott & Costello go to Mars, 1953)
- Kosmoso užkariavimas (Conquest of Space, 1955)
- Skrydis į Marsą (Die Fahrtzum Mars, 1957)
- Marsas ir toliau (Mars and Beyond, anim., 1957)
- Pikta raudonoji planeta (The angry Red Planet, 1959)
- Dangus šaukia (TSRS, 1959)
- Paskirtis kosmosas (ital, 1960)
- Kosmoso patrulis (Space patrol, 1962)
- Svajonę pasitinkant (TSRS, 1963).
- Robinzonas Kruzas Marse (Robinsin Crusoe on Mars, 1964)
- Santa Klausas užkariauja marsiečius (Santa Claus conquers the Martians, 1964)
- Nematomas priešas (Invisible Enemy, 1964)
- Kraujo planeta (Queen of Blood, 1966)
- Audrošaukliai SKRENDA (JK, Thunderbirs Are GO, anim., 1966)
- Marso mirties spindulys (Deadly Ray from Mars, 1966)
- Marsas (TSRS, 1968)
- Marso misija (Mission Mars, 1968)
- Astronautas (The Astronaut, 1972)
- Marso kronikos pranc., (Les Chroniques Martiennes, 1974)
- Devyni katino Frico gyvenimai (The Nine Lives of Fritz the Cat, anim., 1974)
- Vienaragis-1 (Capricorn One, 1978)
- Marso kronikos (The martian Chronicles, )
- Marso gyventojai (taivan., Mars Men, 1980)
- Nepaprasta Makroso tvirtovė (The Super Dimiension Fortress Macross, 1982)
- Mirtis kosmose (JAV-Kanada, Meurtres dans lespace, 198)
- Žvaigždžių kristalas (Star Crystal, 1986)
- Prisiminti viską (Total Recall, 1990)
- Ekzo-būrys (Exosquad, anim., 1993-95)
- Raudonoji planeta (Red Planet, 1994)
- Gyveno kartą... Ateities pirmeiviai (pranc., Il etait une fois... Les sescouvreurs/////// Demain est deja la, 1994)
- Ermitažas III (jap., Armitage III, anim., 1995)
- Kosmosas 2063 (Space 2063, 1995)
- Projektas Sibiras (Project Siberia, 1995)
- Ketvirtoji planeta (TSRS, 1995)
- MARSAS 2065 (MARS 2056, 1996)
- Specialus reportažas: žurnalistas Marse (Special Report: Journey to Mars, 1996)
- Įpėdinis Nedesiko Marse (jap., Martian Successor Nadesico, anim., 1996)
- Žmogus-raketa (Rocketman, 1997)
- Marsas vilioja (Mars attracts, 1997)
- Didysis karas (jap., Big Wars, anim., 1997)
- Rūšis 2 (Species II, 1998)
- Drasus mažasis tosteris vyksta į Marsą (The Brave Little Toaster Goes to Mars, anim., 1998)
- Kaubojus Bibopas (jap., Cowboy Bebop, anim., 1998)
- Marsietis Nedesiko: tamsos princas (jap., Martian Nadesico; The prince of darkness, 1998)
- Svetimas krovinys (austral., Alien Cargo, 1999)
- Pabėgimas iš Marso (JAV-Kanada, Escape from Mars, 1999)
- Prisiminti viską , 2070 (Total Recall, 2070, 1999)
- Futurama: Marso universitetas (Futurama: Mars university, anim., 1999)
- Marso misija (Mission to Mars, 2000)
- Raudonoji planeta (Red Planet, 2000)
- Marsas ir toliau (Mars and Beyond, 2000)
- Marso vaiduokliai (Ghosts of Mars, 2001)
- Fantastiniai Herberto Velso pasauliai (The Infinite Worlds of H.G. Wells, 2001)
- Marso odisėja (ispan., Strand ..., 2002)
- Paskutinis Marse (Lost on Mars, 2002)
- Projektas Angis (Project Viper, 2002)
- Grėsmės imperija (Empire of Danger, 2003)
- Kalėdos Marse (Christmas on Mars, 2003)
- Nuostabos dvasia (jap., Spirit of Wonder, anim., 2003)
- BBC: Kosminė odisėja: kelionė po planetas (JK, BBC: Space Odyssey Voyage to the Planets, 2004)
- Žūtis (Doom, 2005)
- Į Marsą! (Taivan., Go Mars!, 2005)
- Tomas ir Džeris: Skrydis į Marsą (Tom et Jerry: Blast off to Mars, anim., 2005)
Papildomai skaitykite:
Šambalos paieškos
Mėnulio kronikos
Kino ufologija
Bėgimas į kosmosą
Tarpplanetinė komunikacija
Kosminės operos bangomis
Planetų judėjimo pakeitimai
Marsiečio nuotykiai Rygoje
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Mitologija Visatos masteliu
Ar Marsietis nuves į Marsą?
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Ateitis nebus tokia kaip buvo...
Kosminė opera ir Marsas
Lao Še. Užrašai apie kačių miestą
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
Spindulinė energija rašytojų akimis
Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa
Ž. A. Roni-vyresnysis. Nepažintasis pasaulis
Ar pametėsit į visatos pakraštį?
Bendra kosmoso ir muzikos istorija
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar
Ž. A. Roni-vyresnysis. Žvaigždžių klajūnai
Atgalinė kelionė prie pasakų
Į žvaigždes pas kitus protus
Mokslininkų indėlis fantastikai
Rusų fantastai apie Marsą
Žvaigždžių karų belaukiant
Apie ufologiją kine
Lenino marsiečiai
Požemių pasaulis
Vartiklis
|