Tai fantastinis komiksas, pirmąkart 1924 m. išspausdintas Rygos emigrantų laikraštyje Šiandien.
Kaip žinoma, jis pas mus svečiavosi dvi dienas. Jis prasibrovė kažkokiu tarpplanetiniu keliu ir jau
pirmosiomis minutėmis patyrė didelius nemalonumus.
Jis buvo įprastinės marsietiškos išvaizdos, nuogas tarsi naujagimis, smulkiu, tarsi spirite
užkonservuoto gemalo, Marse nenaudingu kūnu ir didele, labai Marse naudinga galva.
Policininkas poste jam tarė:
- Tokia išvaizda jums niekaip negalima, pone. Malonėkite apsirengti. Betvarkė, nes čia Ryga, atleiskite, o ne koks Majorengofas*).
Kad pasiektų artimiausią drabužių parduotuvę, jam teko iki pat pėdų susivynioti į jubiliejinį
Šiandienos numerį, kurį praeiviai puolė godžiai ir nemokamai skaityti.
Parduotuvėje jį aprėdė vaikišku kostiumėliu ir nusiuntė į kirpyklą.
Tačiau pasirodė, kad jį apkirpti yra gana sudėtingas reikalas. Kirpėjas apvažiuodavo jo galvą
savieigiu suolu ir vėliau prisipažino, kad visąlaik jautėsi taip, tarsi jam buvo pavedę apkirpti soboro kupolą.
Bet štai viskas tvarkoje; netgi nupirkta skrybėlė.Tačiau, deja, pati didžiausia skrybėlė Žemėje ant jo galvos kėlė vėtrungė ant stogo įspūdį.
Vis tik, Laisvės bulvare jis buvo iškart pastebėtas ir pasveikintas plačiomis šypsenomis.
- Mes iš draugiškos jums Veneros planetos, - atraportavo jam dvi damos, - štai čia netoli puikus restoranas, kur yra atskiros salės.
- Atleiskite, - mandagiai nusišalino jis ir į burną susikišo Havanos tabako, - su Venera mes jau seniai nutraukėme santykius.
- Ach, kodėl?
- O todėl, kad Venerai, pačios žinote, ponios, reikalingas didelis kūnas ir maža galva, o mūsų didelė galva ir smulkus kūnas... Atleiskite!..
Ir tą pačia akimirką vos nesuriko iš skausmo. Kažkas užmynė jam ant kojos.
- Klausykite, kas tai?
- Ogi, jei jums nuospauda, pirkite Kukirolį**)... O šaukti nereikia! kažkas piktai pasakė.
- O kodėl Kukirolį?
- O todėl, kad nuo Kukirolio dingsta visos nuospaudos!
- Palaukite, o kodėl nuospaudos, o ne nuospauda?
- Ritmui. Be to nežinau, kaip pas jus, tačiau pas mus reklamoje gramatika nebūtina.
Toliau, pats nežinodamas kaip, jis staiga pateko į miesto tarybos posėdį būtent tada, kai ten buvo aptariamas restoranų skaičiaus sumažinimo klausimas.
Atrodė, kad klausimas yra paprastas, tačiau kažkuris Žemės gyventojas klausimo sprendimui laikė būtinu paliesti Amerikos istoriją,
jos gerbūvį, susisiekimo būdus, importą ir eksportą ir taip išsiplėtė, kad jo kalbos metu mūsų svečiui iš Marso spėjo užaugti barzda.
Tą faktą iškart užfiksavo trys liudininkai.
Nejaugi Žemėje visa tiek daug kalba ir taip mažai daro? pagalvojo jis išeidamas.
Vakare jis truputį susipažino su miestu. Parke kažkokie nepažįstami jaunuoliai ėmė barbenti per jo kiaušą guminėmis lazdomis.
- Ką čia jūs darote?? pasidomėjo jis.
- Kaip ką? Juk tu iš kito miesto!..
- Ki-ta-mies-tis? perklausė jis nustebęs ir staiga nusišypsojo, kažką prisiminęs.
- Hm... Taip, taip... Suprantu. Prieš 40 tūkstančius metų! (Kiekvienas miestietis prisimena savo planetos istoriją nuo jos jaunystės.)
Toliau jis pateko į kažkokią salę, kurioje grojo orkestras. Jis klausė, ilgai klausė ir ašaros nusirito jo veidu.
- Patinka? ėmė jį klausinėti aplink, šypsodamiesi.
- Ne tame reikalas, - sumurmėjo jis, nusišluostydamas ašaras, - prisiminiau senus laikus... Juk pas mus lygiai taip grojo prieš 50 tūkstančių metų.
Tai visus varė į neviltį.
- Kokia ligota šių žemiečių savimeilė! pamanė jis, išlėkdamas iš salės kažkieno kojos paspirtas.
Kitą diena jis panoro patekti į parlamentą, apie kurį jau buvo girdėjęs. Tačiau šveicorius jam
paaiškino, kad parlamento dar nėra, o kad keli parlamentarai jau suvažiavo, ir parodė tris asmenis, besibūriuojančius prie įėjimo.
Tie, kai tik pamatė marsietį su jo galva, iškart įsikibo į jo barzdą ir kiekvienas ėmė tempti į save.
Tai buvo skirtingų partijų atstovai ir kiekvienam, aišku, norėjosi tokią galvą turėti savo partijoje.
- Mums trūksta būtent tokios galvos! šaukė jie visi kartu,- prašome pas mus... Pas mus geriausia!
Jam vos pavyko išsilaisvinti.
- Nu-taip, - vyptelėjo jis, - ar ne taip pas mus buvo prieš 60 tūkstančių metų?..
Vakare jo garbei miestas surengė banketą.
Atsistojo pirmininkas ir rėžė kalbą, trukusią dvi valandas su ketvirčiu.
Jis stovėjo apsipylęs prakaitu lyg vandeniu.
- Klausykite, - nedrąsiai jis paklausė, - ar pas jus visada taip ilgai kalba?
- Pas mus ilgai kalba?! pasipiktino visi.
Ir kad įrodytų, kad jie visai nekalba, visi prakalbo vienu metu ir įsijautę į darbą paleido rankas, kojas ir indus...
Jis išbėgo iš baimės ir iškart nusprendė, kad ilgiau likti Žemėje neverta.
Tiesa sakant, tą akimirką, kai jis nurijo kažkokią piliulę, palengvėjo oras ir žvaigždžių spinduliu ėmė
ropštis į Marsą, buvo nuostabiausiu jo istorijoje. Tačiau, gaila, to momento dailininkas nesugebėjo pavaizduoti.
*) Majorengofas (nuo 1919-ųjų - Majori) - geležinkelio stotis Jurmaloje, greta
pagrindinės gyvenvietės gatvės (veikianti nuo 1877 m.). Pavadinta netoliese esančio dvaro vardu. Ji buvo
skirta sanatorijos Marienbadas lankytojų, vasarnamių ir pan. patogumui. Vietovė dėl patogaus
susisiekimo greitai tapo braškių tiekėju į Peterburgą.
**) Kukirolis - Kukirol fabriko Berlyne, gaminančio gydomuosius ir kosmetinius gaminius, produktas.
Papildomai skaitykite:
Žuvys į Venerą
Į kur pakvietė Aelita?
Kosmoso musės ir musytės
Iki pasimatymo, Marsieti!
Dž. Sviftas. Guliverio kelionės
Kai kurios nenaudingos pastabos
Didžioji Marso revoliucija
Mitologija Visatos masteliu
A. Platonovas. Saulės įpėdiniai
Vl. Berezinas. Riugeno aukštas dangus
Ž. A. Roni-vyresnysis. Žvaigždžių klajūnai
Strugackiai. Antrasis marsiečių antplūdis
Lao Še. Užrašai apie kačių miestą
J. Nikitinas. Baisusis pasaulis
Ar Marsietis nuves į Marsą?
Dž. Blišas. Menki juokai
Fantastikos skiltis
Vartiklis