Fieldso medalis    

Fieldso medalis kas 4 m. skiriamas 2-4 matematikams, jaunesniems nei 40 m. ir laikomas aukščiausiu įvertinimu matematikos srityje. Įsteigtas Kanados matematiko John C. Fields‘o pasiūlymu (išsakytu 1924 m.). 2006 m. piniginis prizas buvo 16 tūkst. Kanados dolerių. Medalį sukūrė Kanados skulptorius R. Tait McKenzie.

Fieldso medalis neretai pavadinamas „Nobelio premija matematikams“, nors dabar labiau ją atitinka vėliau įsteigta Abelio premija. Medalininkai paskelbiami ir apdovanojami IMU kongreso metu.

Medalis pagamintas iš 14 karatų aukso. Medalyje pavaizduotas Archimedo portretas ir užrašas „Transire suum pectus mundoque potiri“ (Pakilk virš savęs ir įveik pasaulį), o kitoje pusėje Archimedo kapo fone užrašas Congregati ex toto orbe mathematici ob scripta insignia tribuere (Matematikai iš viso pasaulio šlovina už iškilius darbus). Medalio briaunoje išgraviruotas medalininko vardas.

Yra raginimų sugrįžti prie nuostatų, vyravusių pradžioje. 1932 m. kanadietis J.Ch. Fields‘as kvietė įsteigti medalį, už „darbų pripažinimą“ ir „padrąsinant būsimiems pasiekimams“. Tais laikas komitetas vengė apdovanoti žinomiausius matematikus ir rinkosi tuos, kurie geriausiai galėjo panaudoti apdovanojimą. Tačiau 1966 m. medalio prasmė radikaliai pasikeitė: buvo įvestas 40 m. apribojimas, leidžiant jį gauti už ankstyvus pasiekimus.

Kiti du prestižiniai apdovanojimai matematikos srityje yra Černo medalis bei Abelio premija. O iš daugelio kitų - Rolf Nevanlinna premija teikiama kas 4 m. už matematinius aspektų plėtojimą informacinių mokslų srityje; Stilo premija daugiausia už matematinę veiklą JAV teritorijoje...

Įdomybės

* Lady Gaga irgi laimėjo Fieldso medalį! Mat 2010 m. medalistas Cedric Villani buvo vadinamas „matematikos Lady Gaga“. Tačiau palyginimas turi trūkumą – Villani aprangos stilius išskirtinis, tačiau puikiai suderintas, tuo tarpu Lady Gaga – perdėm eklektiškas.

*) Lars Ahlfors prarado savo Fieldso medalį per Antrojo pasaulinio karo sumaištį, tačiau jam pavyko jį atgauti.

Medalistai:
1936 m.: Lars Ahlfors (Suomija) ir Jesse Douglas (JAV);
1950 m.: Laurent Schwartz (Prancūzija) ir Atle Selberg (Norvegija);
1954 m.: Kunihiko Kodaira (Japonija) ir Jean-Pierre Serre (Prancūzija). J.-P. Sierre tapo jauniausiu medalininku (27 m.);
1958 m.: Klaus Roth (JK), Rene Thom (Prancūzija);
1962 m.: Lars Hormander (Švedija) ir John Milnor'as (JAV);
1966 m.: Michael Atiyak (JK), Paul J. Cohen (JAV), Alexander Grothendieck (Prancūzija) ir Stephen Smale (JAV). A. Grothendieck atsisakė dalyvauti ceremonijoje Maskvoje protestuodamas prieš TSRS Komunistų partijos kitaminčių persekiojimus (Siniavskio ir Danielio procesas);
1970 m.: Alan Baker (JK), Heisuke Hironaka (Japonija), Sergejus Novikovas (TSRS) ir John G. Thompson (JAV). S. Novikovas dėl valdžios suvaržymų negalėjo atvykti į Nicą atsiimti apdovanojimo;
1974 m.: Enrico Bombieri (Italija) ir David Mumford (JK);
1978 m.: Pierre Deligne (Belgija), Charles Fefferman (JAV), Grigory Margulis (TSRS) ir Daniel Quillen (JAV). G. Margulis dėl valdžios suvaržymų negalėjo atvykti į Helsinkį atsiimti apdovanojimo;
1982 m.: Alain Connes (Prancūzija), William Thurston (JAV) ir Shing-Tung Yau (JAV). Kongresas Lenkijoje dėl politinio nestabilumo buvo perkeltas į 1983 m.;
1986 m.: Simon Donaldson'as (JK), Gerd Faltings (Vokietija) ir Michael Freedman (JAV);
1990 m.: Vladimiras Drinfeldas (TSRS), Vaughan F.R. Jones (Naujoji Zelandija), Shigefumi Mori (Japonija) ir Edward Witten (JAV). E. Witten tėra vienintelis medalį gavęs fizikas;
1994 m.: Jean Bourgain (Belgija), Pierre-Louis Lions (Prancūzija), Jean-Christophe Yoccoz (Prancūzija) ir Efimas Zelmanovas (Rusija);
1998 m.: Richard Borcherds (JK), Timothy Gowers (JK), Maksimas Koncevičius (Rusija), Curtis T. McMullen (JAV);
2002 m.: Laurent Lafforgue (Prancūzija), Vladimiras Vojevodskis (Rusija/ JAV);
2006 m.: Andrejus Okunkovas (Rusija), Grigorijus Perelmanas (Rusija), Terence Tao (Australija), Wendelin Werner (Prancūzija). G. Perelmanas atsisakė medalio ir nedalyvavo ceremonijoje Ispanijoje;
2010 m.: Elon Lindenstrauss (Izraelis), o taip pat Cedric Villani (Prancūzija), Ngo Bao Čau (Vietnamas-Prancūzija) ir Stanislavas Smirnovas (Rusija);
2014 m.: Maryam Mirzakhani (Iranas), Artur Avila (Brazilija), Manjul Bhargava (Kanada) ir Martin Hairer (Austrija) [žr. M. Bhargavos darbų paaiškinimą];
2018 m.: Caucher Birkar (Iranas), Alessio Figalli (Italija), Peter Scholze (Vokietija), Akshay Venkatesh (Australija);
2022 m.: Hugo Duminil-Copin (Prancūzija), June Huh (JAV), James Maynard (JK), Maryna Viazovska (Ukraina)

Antroji moteris – medalistė

Maryna Viazovska (g. 1984 m) ja tapo tėvynėje siaučiant karui, prasidėjusiam praėjus savaitėms, kai ji sužinojo tą naujieną. Ir nors ji pati jau negyveno Ukrainoje, jos šeima tebebuvo ten. Dabar dvi jos seserys ir giminaitės jau Šveicarijoje, kovo 4 d. atvykusios į Luizaną padedant Raudonajam kryžiui. Tėvai ir kiti šeimos nariai pasiliko Kijeve. Ir Maryna prisipažįsta, kad nuo karo pradžios ji negalėjo smarkiai dirbti, nes karas slegia emociškai.
O Fieldso medalį ji gavo už įrodymą, kad E₈ gardelė užtikrina tankiausią sferų pakavimą 8-matėje erdvėje (skaitykite Kaip supakuoti standžiau?).

Kiti trys medalistai:
Hugo Duminil-Copin – už ilgai „užsilaikiusių“ fazių tranzicijos problemų sprendimą statistinėje fizikoje;
June Huh – už Hodge teorijos idėjų perkėlimą į kombinatoriką ir kai kurių teiginių įrodymą;
James Maynard. – už indėlį analitinėje skaičių teorijoje, padėjusį geriau suprasti pirminių skaičių struktūrą.

Apdovanojimo ceremonija buvo surengta per Matematikų kongresą Helsinkyje . Iš pradžių planuota, kad šis renginys vyks Sankt Peterburge, bet jis buvo perkeltas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Sunkiausių „lengvų“ uždavinių sprendėjas

Pakeliui link Fieldso medalio anglų matematikas James Maynard‘as (g. 1987 m.) nusitiesė kelią per paprastus klausimus apie pirminius skaičius, kurie, vis tik, šimtmečius glumino ir paliko aklavietėje garsius matematikus.

2013 m. James Maynard‘ui nutiko vienas geriausių (o kartu ir blogiausių) dalykų, koks gali nutikti matematikui. Ką tik po aspirantūros jis išsprendė vieną seniausių (ir kartu labai svarbų) uždavinį apie pirminių skaičių pasiskirstymą (pasiskaitykite papildomai apie pirminių skaičių pasiskirstymą) – tai įprastai būtų užtikrinę šlovę net už matematikų rato, bet buvo vienas „bet“: prieš 6 mėn. kitas matematikas (praktiškai iki tol nežinomas 58-metis Yitang Zhang) tai įrodė naudodamas visai kitą metodą (žr. apie tai plačiau >>>>>>). Tačiau skaičių teorijos žinovai iškart atpažino Maynard‘ą kaip vertą dėmesio – ir jis „krimto“ vieną rimtą problemą po kitos, kol 2022 m. 35-metis, ir jau Oksfordo un-to profesorius, gavo Fieldso medalį. Jis sakosi, kad medalis nelabai pakeis jo gyvenimą, nes jis tebespręs panašius dalykus.

Jo darbai apie pirminių skaičių pasiskirstymą išsiliejo per tris straipsnius. Visi didesni pirminiai skaičiai baigiasi 1, 3, 7 arba 9, tad galima paimti 4-ias „statines“ kiekvienam jų ir mesti į atitinkamą kiekvieną naujai rastą pirminį skaičių. Matematikai jau seniai žinojo, kad kiekvienoje statinėje galiausiai bus daugmaž vienodai skaičių – ir tai teisinga ne tik skaičiavimo sistemai, kurios pagrindas 10, bet ir bet kuriai kitai. Tik štai matematikai nežinojo, kaip greitai statinių turinys pradės lygintis – klausimas su pasekmėmis kitiems rimties klausimams apie atstumus tarp pirminių skaičių. Ir J. Maynard‘as įrodė, kad statinės užsipildo net greičiau, nei riba, ties kuria užstrigdavo matematikai.

J. Maynard‘o darbai keistai persipynę kito Fieldso medalisto Terenso Tao darbais. Tai prasidėjo dar minėtais 2013 m. Skaičių teorijoje gana svarbus pirminių dvynių teiginys, teigiantis, kad yra be galo daug pirminių skaičių, tarp kurių skirtumas yra 2 (kaip kad 11 ir 13 ar 101 ir 103). Minėtas Čžanas Ytanas įrodė, kad ir ne pirminių dvynių teiginį, bet jam artimą – kad yra be galo daug pirminių skaičių porų, tarp kurių skirtumas yra 70 mln. ar mažiau. J. Maynard‘as po 6 mėn. gavo gerokai geresnį įvertinimą – kad tasai skirtumas tėra 600. Ir čia J. Maynard‘as ir jo vadovas A. Granville sužinojo, kad T. Tao suorganizavo intensyvią ataką Č. Ytano 70 mln. ribai. T. Tao pripažino, kad J. Maynard‘o rezultatas yra „švaresnis“ ir kiek stipresnis – tad jis kilniai atsisakė skelbti savo darbą, kad juo neužgožtų jaunojo (26 m. amžiaus) matematiko rezultato (ir net jiems paskelbus bendrą straipsnį, daugelis manytų, kad T. Tao indėlis buvo didesnis).

Istorija pasikartojo 2016 m., kai J. Maynard‘as ir T. Tao (su bendraautoriais) beveik tuo pačiu metu gavo tą patį rezultatą dėl didelio tarpo tarp pirminių skaičių (problemai, kurioje 75 m. nebuvo progreso) – abiem paskelbiant po straipsnį „Matematikos analuose“. Tai netgi tapo anekdotu tarp skaičių teorijos žinovų. Ir kai T.Tao po dviejų metų įrodė dar vieną svarbią teoremą, jis prisipažino, kad tapo paranojišku ir paklausė A. Granville , „ar Džeimsas vėl manęs neaplenkė“.

Vėliau J. Maynard‘as parodė, kad jis nėra vien garsaus matematiko „klonas“, pvz., 2019 m. įrodydamas beveik 80 m. senumo Duffin-Schaeffer‘io teiginį apie iracionalius skaičius aproksimuojančias trupmenas. Dar jis įrodė (2019), kad yra be galo daug pirminių skaičių, kurie nesibaigia 7 – mat, jei „maži“ pirminiai skaičiai gana dažnai baigiasi 7, tai dideli (tarkim, turintys virš 1000 skaitmenų) gana retai.

2018 m.: vienoje gretoje - siekęs politinio prieglobsčio ir gainiojęs kamuolį

40-metis kurdų pabėgėlis, tapęs Kembridžo un-to profesoriumi, tapo vienu iš 4 Fieldso medalistų 2018 m. Apie tai paskelbta Rio de Žaneire, pirmajame Lotynų Amerikos mieste, surengusiame tokį renginį. Pirmąkart per 82 m. tarp medalistų nėra JAV ir Prancūzijos atstovų – šios šalys susirinko apie pusę visų apdovanojimų.

Caucher Birkar’as gimė 1978 m. Kurdistano Marivano provincijos kaime, esančiame netoli Irano-Irako sienos. Jis pripažįsta, kad Kurdistanas yra nelabai tinkama vieta vaikams domėtis matematika. Tačiau jis mokėsi Teherano un-te, o 2001–2004 m. – Notingemo un-to daktarantūroje, gaudamas politinį prieglobstį ir UK pilietybę. Jo pagrindinė domėjimosi sritis yra algebrinė geometrija, o konkrečiau – aukštesnių matavimų biracionali geometrija (joje analizė suvedama racionaliomis funkcijomis išreiškiamais atvaizdavimais), o visai neseniai – Fano daugdaros ir tiesinių sistemų singuliarumai.

Nedaug žadanti pradžia buvo ir kito medalisto, 34 m. amžiaus italo Alessio Figalli (g. 1984 m.). Iki universiteto jo vienintelis dėmesys tebuvo futbolui. Viskas pasikeitė, kai jis sudalyvavo Tarptautinėje matematikos olimpiadoje. Dabar jis yra variacijų skaičiavimo ir diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis žinovas.

Kiti du – tai vokietis Peter Scholze (g. 1987 m.) už darbus aritmetinėje algebrinėje geometrijoje. Kai kurie abejojo, ar P. Scholze vertas medalio šiais metais, o kiti manė, kad jį gaus tik jis vienas („Kas dar galėtų būti vertas?!“). Jis išgarsėjo būdamas vos 22 m., kai pateikė knygos ilgio įrodymą aritmetinės geometrijos srityje.
O taip pat indų kilmės australas Akshay Venkatesh’as (g. 1981 m.) - už analitinės skaičių teorijos, homogeninės dinamikos, topologijos ir\ atvaizdavimų teorijos sintezę. Jo domėjimosi sritys: baigtinės aibės elemetų paskaičiavimas, automorfinės formos ir skaičių teorija, o atskiru atveju atvaizdavimų teorija, lokaliai simetrinės erdvės ir ergodinė teorija.

2014 m.: pirmąkart – moteris!

Fieldso medalį pirmąkart per 78 m. istoriją 2014-ais gavo moteris – 37-metė Maryam Mirzakhani (1977-2017), matematikė iš Irano. Nuo 2008 m. ji dėsto Standfordo un-te (JAV). Ją pagerbė už „svarbų indėlį į Rymano paviršių dinamiką bei geometriją, o taip pat erdvinius modulius“.

M. Mirzakhani gimė 1977 metais Teherane; studijas baigė ir daktarinę disertaciją 2004 m. apsigynė Harvarde (DB). 40% Didžiojoje Britanijoje baigusių matematikos specialybę yra moterys, tačiau santykis dramatiškai krenta mokslų daktarų lygyje.

Visuomenė puolė aptarinėti dvi prezidento Hassan Rouhani pateiktas laureates nuotraukas, ir abi Irano vėliavos fone – vieną su hedžaba, o kitą – neuždengta galva. Ir tai tapo išbandymu Irano “spaudos laisvei” – jei prezidentas ir gali paskelbti viešai moters nuotrauką be hedžabos, tai nėra taip paprasta žiniasklaidai, ir daugelis leidinių turėjo tenkintis kelių metų senumo nuotrauka, o kiti ėmėsi išradingų gudrybių, - pvz., pateikdami moterį tarsi išnyrančią iš tamsos, kai galva vis dar lieka tamsoje... Tad Irano spauda dar negali parodyti moters taip, kaip ji atrodo realiame gyvenime, net jei ji yra ir nacionalinė vertybė... Kaip šimtai Irano moterų, ji yra ištekėjusi už užsieniečio, tad jos trimetė dukra nėra laikoma iraniete – ir Maryam nepavyksta gauti jai Irano paso.
2014 m. lapkričio 2 d., sekmadienį, Irano Išeivijos reikalų ministerijos Aukščiausioji taryba įteikė garbės raštą M. Mirzakhani, kurį priėmė jos tėvas Achmedas, inžinierius ir Raad labdaros organizacijos tarybos narys.

M. Mirzakhani matematikos pasaulyje išgarsėjo dar būdama paauglė. Ji baigė Frazangano aukštesniąją mokyklą, dalyvaudama gabių mokinių programoje ir tapusi Irano matematikos komandos nare. Su ja laimėjo aukso medalius 1994 ir 1995 m. Tarptautinėse matematikos olimpiadose, o vėlesniame konkurse surinko didžiausią įmanomą balų skaičių.

Ji studijavo Šarifo technologijų universitete, laikome labiausiai prestižiniu Irane. Jau jame ji paskelbė savo pirmąjį straipsnį. Tačiau čia jos kelias į šlovė vos nesibaigė tragiškai. 1997 m. kovą, kelios dienos pries Irano Naujuosius metus, mokymo įstaigos užsidarinėjo pries prasidedančias atostogas. Autobusas, vežęs ir studentus iš Ahvazo universiteto, kur vyko visos šalies matematikos konkursas, patyrė avariją. Žuvo 6 studentai. Autobusu važiavo ir Mirzakhani, tačiau jau pasisekė, ji tebuvo tik sužeista – ir atostogas turėo praleisti ligoninėje.

Vėliau studijas tęsė Harvarde. Čia ji su Kurt McMullen’u, taip pat esančiu Fieldso medalistu, ėmėsi tirti geometrinius paviršius. Jos daktarinė disertacija buvo tiesiog stulbinanti..

Mirzakhani rado naujus būdus netaisyklingų iškreiptų paviršių ribojamo tūrio paskaičiavimui. Tai matematiniai objektai, kurie gali būti analizuojami panaudojant kompleksinius skaičius. Matematikė sujungė metodus iš skirtingų sričių – algebrinės geometrijos, topologijos ir tikimybių teorijos. Taip pat ji tyrinėjo tų formų „modulines erdves“, kurios visas galimas Rymano paviršių erdves atvaizduoja į savą, naują erdvę. Hiberbolinėje geometrijoje Mirzakhani nustatė asimptotines formules bei statistikas grupei paprastai uždarų geodezinių linijų Rymano paviršiuje. Tada šiuos rezultatus panaudojo naujam ir visiškai netikėtam Witten‘o teiginio įrodymui, formulei būdingoms modulinių erdvių klasėms Rymano paviršiuose su pažymėtais taškais.
Dinamikoje ji rado naują konstrukciją, kuri sujungia holomorfinius ir simpleksinius modulinių erdvių aspektus ir tai panaudojo įrodymui, kad Thurstono žemės drebėjimas buvo ergodinis.

Ji mirė nuo krūties vėžio 2017 m. liepos 15 d. (plačiau apie tai >>>>> ).
2019 m. lapkritį „Proveržio“ fondas įsteigė ir jos vardo premiją, kuri bus įteikiama moterims, žr. >>>>>.

Kiti trys 2014 m. medalistai yra Artur Avila iš Brazilijos, Manjul Bhargava iš Kanados (Prinstono un-tas, JAV), Martin Hairer iš Austrijos (Varviko untas, DB). Apie tai 2014 m. rugpjūčio 13 d. paskelbta Tarptautiniame matematikų kongrese Seule. Medalius laureatams įteikė pirmoji Pietų Korėjos prezidento postą užėmusi moteris Park Geun-hye.

[ Detaliau apie kitus 2014 m. medalistus bus aprašyta vėliau ...]

Matematinis apsėdimas

Šis Maryam pasiekimas turi duoti tai, ką astronautė Sally Ride davė astronautikai – duoti pavyzdį jaunoms mergaitėms.
[ Tiesa, yra dar viena priežastis, kodėl matematika dabar tampa patrauklia. Tai atlyginimų didėjimas – mat visos pagrindinės technologijų sritys, nuo „didelių duomenų“ (big data) iki paieškų algoritmų, sutelkė dėmesį į matematiką. ]

Pažvelkime į Maryam darbų sritį – pasiekimai joje gal būti panaudoti nuo kriptografijos iki inžinerijos. Kitas medalistas, Martin Hairer‘is dirba su tuo, kad gali leisti sukurti naujus klimatologijos modelius. Taigi, matematika jau nėra izoliuota sritis, o tapusi integralia kitų moksų dalimi.

Ir tarsi paranoikas matematikas 1998 m. filme „p“, Amerika tapo apsėsta matematikos. Vaikai internete žiūri matematinius klipus (tokios „plėktelėjusios“ temos kaip „fraktalai“ gali pritraukti milijonus žiūrėtojų), užsirašinėja į vasaros matematikos stovyklas ir t.t. Taigi, visai neteisingu virto teiginys, kad „Amerikai matematika nereikalinga“ – tai tik kiek tikrovės aktualijose nesusigaudančių politikų (ar teisininkų) nuostata.

Ir kuo labiau matematika tampa pop-kultūros dalimi, tuo geriau. Nauja vaikų karta galės tikrai pamėgti matematiką ir stengsis ją pritaikyti praktinėms reikmėms. O ar tai prigis Lietuvoje? Štai kodėl ir buvo pradėta Matematikos kelio skiltis.

---

Sally Ride (1951-2012) – pirmoji į kosmosą pakilusi JAV moteris (1983, antrąkart – 1984). NASA paliko 1987 m. ir 1989 m. tapo fizikos profesore Kalifornijos un-te.

Apie 2010 m. laureatus

Cedric Villani

Cedric Villani (g. 1973) – prancūzų matematikas, daugiausia dirbantis diferencialinių lygčių ir matematinės fizikos srityse.

Gimė 1973 m. spalio 5 d. Brive-la-Gaillarde. 1992-96 m. mokėsi Ecole Normale Superieure. Daktaro laipsnį gavo 1998 m. Paryžiaus Dauphine un-te. 2000 m. tapo Ecole Normale Superieure profesoriumi. Nuo 2009 m. H. Puankarė ins-to direktorius.

Dirbo dalinių išvestinių diferencialinių lygčių srityje, - atskiru atveju, su kinetinėmis Bolcmano lygtimis. Čia, kartu su L. Desvillettes, įrodė, kaip greitai konverguojama, kai pradinės reikšmės nėra artimos pusiausvyrai. Su C. Mouhot dirbo netiesinio Landau nuslopimo srityje. Dirbo optimalaus transporto ir jo taikymo diferencialinėje geometrijoje srityje. Su J. Lott'u apibrėžė Riči tenzoriaus riboto kreivumo sąvoką.

Gavo premijas: Jacques Herbrand'o (2007), Europos matematikos draugijos (2008), Ferma (2009), Fieldso medalį (2010).

Savo dienoraščio formato knygoje „Teoremos gimimas: matematinis nuotykis“ (2015) C. Villani aprašo kelis savo veiklos metus prieš gaunant Fieldso medalį. Knyga prasideda tarsi detektyvas – C. Villani savo kabinete sėdi su matematikos profesoriumi C. Mouhot‘u. Jiedu aiškinasi painų dalyką – bet ne žmogžudystę, o Bolcmano lygties, aprašančias dalelių judėjimą dujose, savybes. Pokalbio metu ištaria frazes, kurios visiškai nesuprantamos paprastam skaitytojui.

Toliau aprašomos C. Villani kelionės po pasaulį skaitant paskaitas ir atliekant tyrinėjimus protarpiais su el. laiškais, kuriuose jie bando įveikti Landau nuslopimo problemą, susijusia su bangų sklidimu dujose, tenkinančiose Bolcmano sąlygas. Įdomu stebėti juos dirbančius, tačiau tekstas prišiukšlintas TeX (kalbos, kurią matematikai naudoja formulių formatavimui) komandų, tad knygą kartais tenka skaityti tarsi senovinį kompiuterinės programos tekstą. Ir nors formulių nėra labai gausu, tačiau darbo logiką sunku sekti neturint tinkamo matematinio pasiruošimo. Asmeninės C. Villani gyvenimo detalės (kaip prancūziškos bandelės ir sūrio neturėjimas Prinstone) yra lengviau visuotinai suprantamos, tačiau nėra kažkuo išsiskiriančios.

Knygą lydi eilėraščių, dainų ir Nylo Geimano kūrinių citatos, tačiau nėra visiškai aišku, kaip jos skatino C. Villani darbus.

Ngo Bao Chau

Ngo Bao Chau (g. 1972) – vietnamietis matematikas, turintis Prancūzijos pilietybę, šiuo metu dirbantis JAV.

2004 m. gavo Clay Research premiją už R. Langlands'o ir ir Diana Shelstad pasiūlytos pagrindinės lemos unitarinių grupių teorijoje įrodymą. Už tai „Time“ žurnalo 2009-ais įtrauktas į 10 didžiausių mokslinių atradimų sąrašą. 2010 m. gavo Fieldso medalį.
Jis panaudojo specialų geometrinės atvaizdavimų teorijos sritį, „netaisyklingus pėdus“ (perverse sheaves) ir įrodymą Li algebrų atveju baigė 2008 m.

Gimė 1972 m. birželio 28 d. Hanojuje fizikos profesoriaus šeimoje. Tapo pirmuoju vietnamiečiu, laimėjusiu Tarptautines matematikos olimpiadas (1988 ir 1989 m.). Baigęs specializuotas matematikos klases prie Hanojaus un-to, baigė Paryžiaus Ecole Normale Superieure. Daktaro laipsnį gavo 1997 m. 2005-ais tapo Paris-Sud un-te. Paris-Sud un-to , o taip pat Vietnamo profesoriumi.

Stanislavas Smirnovas

Stanislavas Smirnovas (g. 1970) – rusų matematikas.

Gimė 1970 m. rugsėjo 3 d. Leningrade. Užsiiminėjo matematika Pionierių rūmų būrelyje, tame pačiame, kur prieš 4 m. užsiminėjo ir G. Perelmanas. 1986 ir 1987 m. tarptautinėje matematikų olimpiadoje laimėjo aukso medalius. 1992 m. įstojo į St. Peterburgo un-to matematikos-mechanikos fakultetą. 1996 m. apsigynė daktaro laipsnį Caltech’e. Nuo 2003 m. yra Ženevos un-to Šveicarijoje profesorius. Jo žmona Tatjana irgi matematikė, profesorė Ženevos un-te.

Labiausiai žinomas dvimačių tinklelių modelių ribinės elgsenos (perkoliacijų ir Izingo modelio) srityse. Joje įrodė Cardy formulę trikampiame tinklelyje, o taip pat konformalaus invariantiškumą įvairiems dvimačiams modeliams, apie šešiakampio tinklelio rišlumo konstantą.

Gavo daugelį premijų, tarp jų ir Fieldso medalį (2010).

Elonas Lindenstrauss‘as

Elon Lindenstrauss (g. 1970) – žydų matematikas, dirbantis dinaminių sistemų srityje.

Gimė 1970 m. rugpjūčio 1 d. Jeruzalėje žinomo matematiko (kurio vardu pavadinta Johnson- Lindenstrauss lema) šeimoje. 1988 m. Tarptautinėje matematikos olimpiadoje laimėjo bronzos medalį. Derino karinę tarnybą su mokslu pagal Talpioto programą. 1995 m. baigė Hebrajų un-tą ir 1999 m. apsigynė daktaro laipsnį. Dirbo JAV universitetuose, o nuo 2009 m. – Jeruzalės Hebrajų un-to profesorius.

Lindenstrauss‘as dirba dinaminių sistemų srityje, o atskiru atveju, ergodinės teorijos ir jos taikymo skaičių teorijoje. Kartu su A Katoku ir M. Einiedleriu pasistūmėjo įrodinėjant Littlewood‘o teiginį. Kartu su J. Bourgain‘u įrodė P. Sarnako aritmetinio kvantinio unikalaus ergodiškumo teiginį.

Kartu su kitais tyrė toro periodines orbitas kai kuriose aritmetinėse erdvėse, apibendrindamas H. Minkovskio ir J. Liniko teoremas.

Černo medalis
Jų begalinė išmintis
Moterys matematikoje
Tūkstantmečio problemos
2018 metai matematikoje
Matematikos atgimimas Lietuvoje
Šiuolaikiniai iškilūs matematikai
Ar nepabandysite išpręsti uždavinį?
Littlewood teiginys apie aproksimaciją
Apie Tarskio skritulio kvadratinimą
J. Tate: Abelio premijos laureatas
Abelio premija 2012-ais - vengrui
Iš Antikos ateinantis klausimas: kiek jų?
Algoritmų pirmeivis laimėjo Kyoto premiją
Naujos skaičių sistemos siekia atgauti pirminius skaičius
George Sugihara-biologas-teoretikas ir opologas
Martin John Dunwoody - nepavyko bandymas
Apie reliatyvumo teorijos prioriteto nustatymą
Šokis aplink kontinuumo kardinalumą...
Rymano hipotezės paaiškinimas
Ar įrodytas abc teiginys?
Matematikai: Anri Puankarė
Iniciatyva: Matematikos keliu
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
D. Spielmanas gavo Nevanlinna premiją
Matematikai: Davidas Hilbertas
„Dviejų vokų“ paradoksas
Matematiniai anekdotai
Smeilo paradoksas
Krafordo premija
Landau nuslopimas
Vartiklis