Moterys matematikoje
Taip pat skaitykite: Hipatija pirmoji matematikė
Tamsiaodės NASA skaičiuotojos
Fieldso medalis pirmajai moteriai
Išgarsėję astronomai brolis ir sesuo
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
5-o dešimtm. moterys: Evelina Granville
Evelyn Boyd Granville gimė 1924 m. gegužės 1 d. Vašingtone. Ją užaugino motina ir jos dvynė sesuo; abi jos dirbo JAV "Engraving ir Printing" biure1).
Durbaro aukštesniąją mokyklą baigė valediktoriane2), kas buvo gana įspūdinga tų metų afro-amerikietei. Laimei, nemaža dalis dėstytojų turėjo aukštus mokslinius laipsnius, tarp jų Jeilio ir Pensilvanijos un-tų. Tuo metu JAV vyriausybė ir daugelis įtakingų organizacijų darė viską, kad trukdytų afro-amerikiečių pažangai. Tad bet kurio jų gautas daktaro laipsnis buvo visų jų bendruomenės pasiekimu [pirmąja matematikos srityje daktaro laipsnį gavusia afro-amerikiete buvo Euphemia Lofton Haynes].
Matematikos dėstytojai ją paskatino ir remiama savo šeimos ji gavo Phi Delta juodaodžių moterų seserijos Kappa dalinę stipendiją studijoms Smitho koledže. Ten ji mokėsi ne tik matematikos, bet ir fizikos bei astronomijos. Ji netgi ketino būti astronome, tačiau nenorėjo gyventi nuošaliai kaip tekdavo to meto astronomams.
1985-88 dėstė matematiką ir informatiką Tailerio Teksaso koledže. 1990 m. priėmė pasiūlymą užimti Tailerio Teksaso un-to Sam A. Lindsey vardo katedros vadovo postą ir nuo tada mokė studentus kaip vizituojanti profesorė. Vėliau, 1989 m., Smito koledžas jai suteikė garbės daktaro vardą, - tai buvo pirmoji juodaodė Amerikos moteris gavusi tokį vardą.
Per savo karjerą Evelina dalyvavo daugelio organizacijų ir draugijų veikloje: Nacionalinėje matematikos mokytojų taryboje, Amerikos Universitetų moterų asociacijoje (dėmesį akcentavusioje edukacijai ir matematikai) ir kt.
Daugiau skaitykite čia >>>>>
Marija-Sofija Žermen
Marie-Sophie Germain (1776-1831) prancūzų matematikė, fizikė, filosofė, prisidėjusi vystant
diferencialinę matematiką, skaičių teoriją ir mechaniką. Savarankiškai mokėsi savo tėvo juvelyro bibliotekoje ir nuo
vaikystės ją traukė matematiniai skaitiniai, ypač J.E. Monticla 3)Matematikos istorija. 1794 m., kai jai buvo 18-a,
atsidarė Politechnikos mokykla. Moterims buvo draudžiama lankyti užsiėmimus, tačiau jų konspektai buvo prieinami
visiems, kurie jų prašė. Taip pat naujoji sistema reikalavo, kad studentai pateiktų raštiškus pastebėjimus tad
Sofija gaudavo paskaitų konspektus ir ėmė savo darbus siuntinėti Ž. Lagranžui...
Susirašinėjo su dAlamberu,
Lagranžu, Furjė ir kt., dažnai slėpdamasi
vyrišku vardu (dažniausiai Monsieur LeBlanc). Paveikta Gauso Aritmetinių tyrinėjimų įspūdžio, jis (įprastu slapyvardžiu) ėmė susirašinėti su
K. Gausu, su juo aptarinėdama skaičių teorijos klausimus. Kai 1806 m. Napoleono armija užėmė
Giotingeną, ji susijaudinusi parašė generolui Ž.M. Pernečiui,
melsdama pasirūpinti, kad Gauso neištiktų Archimedo likimas. Generolas perdavė Gausui, kad
jis turi gerbėją ir taip Sofijos paslaptis buvo atskleista. Gausas buvo giliai sukrėstas:
Moteris dėl savo lyties ir mūsų išankstinių nusistatymų susiduria su gerokai sunkesnėmis kliūtimis nei vyras,
spręsdama sunkias mokslines problemas. Tačiau kai ji įveikia tuos barjerus ir praninka į pasaulio paslaptis, ji neabejotinai
parodo kilnią drąsą, išskirtinį talentą ir genialumą.
1808 m. Sofi Žermen parašo disertaciją apie plonų plokštelių svyravimus, už kurią gauna MA premiją. Ji tęsia darbus apie kietų kūnų tamprumą (elastingumą), tampa pirmąja moterimi, gavusia teisę dalyvauti Paryžiaus MA posėdžiuose. Užsiima ir skaičių teorija, įrodydama Didžiosios Ferma teoremos vadinamąjį Pirmąjį atvejį Sofi Žermen pirminių skaičių atvejui.
Prieš mirtį, pradėjo (nebaigtą) filosofinį esė, išspausdintą po mirties (Samprotavimai apie mokslus ir literatūrą); o 1807 m. buvo išleisti jos Filosofiniai darbai, kuriuose išsakė mintį, kad nėra skirtumo tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Vėliau jos filosofinius darbus labai vertino O. Kontas.
Mirė nuo krūtų vėžio; jos garbei pavadintas krateris Veneroje. A. Klarko Paskutinėje teoremoje ji įkvepia pagrindinį veikėją Randžitą Ferma teoremos sprendimui. Apie jos gyvenimą pasakoja miuziklas Riba (2019). 2003 m. įsteigta Sofi Žermen premija, suteikiama už tyrimus matematikos pagrindų srityje.
Paaiškinimai:
1) Graviravimo ir spaudos biuras (Bureau of Engraving and Printing) - stambiausias JAV blankų finansiniams dokumentams (visų pirma, dolerių) gamintojas prie Finansų ministerijos, įsteigtas 1862 m. Jis spausdina banknotus, tačiau nekala monetų. 1894 m. pradėjo spausdinti ir pašto ženklus ir bevek šimtmetį buvo vieninteliu šioje srityje. Turi du ofisus: Vašingtone ir Fortvorte (Teksaso valst.)
2) Valediktorianas - JAV, Kanadoje, Centrinėje Amerikoje ir Filipinuose studijų pabaigimas pasakant padėkos kalbą diplomų įteigimo ceremonijos metu.
3) Žanas Etjenas Montiukla (Jean-Etienne Montucla, 1725-1799) prancūzų matematikas ir matematikos istorikas, pirmosios monografijos apie matematikos istoriją (1758) autorius. Nuo 1765 m. cenzūravo matematikos knygas; prižiūrėjo Versalio statybą (1766-91). 1754 m. paskelbė Skritulio kvadratūros tyrinėjimų istoriją. Per Prancūzijos istoriją pateko į skurdą, iš kurio išsikrapštė tik su pakartotinu Matematikos istorijos leidimu (1798). Po jo mirties dvitomį iki 4 tomų papildė ir išleido (1799-1802) Ž. Lalandas.
Meilės sinusoidė
Jų begalinė išmintis
Moters kelias į akademiją
Hipatija pirmoji matematikė
Matematikos pradžia Lietuvoje
Fieldso medalis pirmajai moteriai
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Tūkstantmečio matematikos problemos
Naujas pirminių skaičių dėsningumas
Tamsiaodės NASA skaičiuotojos
Nepaprasti skaičiai: skaičius 42
Meilės ir matematikos ritualai
Gausas iškirstas langas į 19 a.
Atsidaro matematikos muziejus
Iniciatyva: Matematikos keliu
Nauji picos pjaustymo būdai
Indijos matematikos istorija
Matematinis dydis ir patirtis
Aritmetikos pagrindai
Matematika ir muzika
Vartiklis