Algoritmų pirmeivis gavo Kyoto premiją. Vartiklis

Vengrų matematikui Laszlo Lovasz, kurio matematiniai metodai leido realizuoti daugybę informacinių technologijų sprendimų, nuo RSA šifravimų iki 4G kanalo pralaidumo padidinimo, buvo skirta 550 tūkst. dolerių vertės Kyoto premija, kuri, kaip kurie mano, svarba varžosi su Nobelio premija. Kiti 2010 m. laureatai: Laszlo Lovasz is getting Kyoto Prize

japonas Shinya Yamanaka už atradimą, kad odos ląstelės gali būti pakeisti gaunamas iš embrionų; PAR menininkas William Kentridge už dabar paplitusios „piešimo judesyje“ technologijos animacijoje išradimą.

JAV prezidentas B. Obama nedalyvavo premijos įteikimo ceremonijoje, tačiau atsiuntė sveikinimą: „Esu labai patenkintas sveikindamas šiais metais premiją gavusį Dr. Laszlo Lovasz. Amerikiečiai myli jį už miriadus patobulinimų matematiniuose moksluose ir kitose srityse. Tos pastangos padeda visai žmonijai žengti į priekį ir kurti šviesesnę ateitį visoms tautoms“.

L. Lovasz išsprendė kelias „užsigulėjusias“ IT problemas panaudodamas grafų teoriją. Jam priskiriamas grafų panaudojimas išplečiant Claude Shannon „taškas-į-tašką“ IT sprendimą (už kurį 1985 m. skirta pirmoji Kyoto premija) šiuolaikinių bevielio ryšių bokštų topologijai.

Tačiau tikriausiai labiausiai žinomas „Lovasz lokaliąja lema“ bei „LLL-algoritmu“, šiuo metu plačiai taikomais kriptografijoje bei daugelių įvedimų-išvedimų bevielio ryšio schemose, kurias naudoja WiFi, 4G, WiMAX ir LTE. L. Lovasz išsprendė ir „silpnąjį tobulo grafo teiginį“ ¹⁾ panaudodamas naują paradigmą, išreiškiančią diskrečias reikšmes tiesinių nelygybių sistemomis. L. Lovasz dirbo tyrinėtoju „Microsoft“ kompanijoje, tačiau dabar dirba Budapešto un-te, kur taiko grafų teoriją labai dideliems tinklams. Jis laiko, kad grafų teorija leidžia kitaip, panaudojant geometrinius principus, spręsti optimizavimo problemas išvengiant diferencialinių lygčių sprendimo. Tarkim, elipsoidų metodas²⁾ puikiai tinka spręsti tinklų uždaviniams.

¹⁾ Silpnasis tobulo grafo teiginys, 1971-ais suformuluota D. Fulkerson’o, dabar vadinama Tobulo grafo teorema, buvo įrodyta L. Lovasz‘o 1972-ais. Ji skelbia:
Tobulo grafo papildinys yra tobulas grafas.

²⁾ Elipsoidų metodas - iteratyvinis taško, esančio iškilų aibių susikirtime, suradimo algoritmas. Šio algoritmo metu generuojama elipsoidų seka, kurių tūris eksponentiškai mažėja kiekvieno žingsnio metu. Preliminarią metodo versiją 1972-ais pasiūlė Naum Z. Shor'as.

Laszlo Lovasz (g. 1948 m. kovo 9 d.) – vengrų matematikas, geriausiai žinomais savo darbais kombinatorikoje, už kuriuos gavo Wolf‘o premiją ir Knuth‘o premiją (1999); Vengrijos MA prezidentas (2014-20). Kyoto Madal

Besimokydamas aukštojoje mokykloje laimėjo aukso medalius tarptautinėse matematikos olimpiadose (1964, 1965, 1966), o 2008-ais tą patį padarė jo sūnus. Paskutinį 20 a. dešimtm. buvo Jeilio un-to profesoriumi; iki 2006 m. dirbo „Microsoft“ tyrimų centre, o tada grįžo į Vengriją.

Daugiausia dirbo diskrečiosios matematikos, tame tarpe grafų teorijos ir kombinatorinės optimizacijos, o taip pat teorinės informatikos srityse. Žinomumą jam suteikė teoremos apie tobulus grafus įrodymas. Žymiausiais jo pasiekimais yra Kneserio teiginio įrodymas bei Lovaso lokalioji lema, o pat pat Erdoes-Faber-Lovaso teiginio suformulavimas. Žinomas kaip daugelio LLL algoritmo taikymų bendraautorius. Be to, nustatė penkiakampio Šenono talpą (dabar vadinamą Lovaso skaičiumi). Suformulavo hipotezę apie Hamiltono ciklą. Populiarino elipsoidų metodą.
Parašė kelias knygas apie diskrečiąją matematiką. 2021 m., kartu su Avi Wigderson‘u, gavo Abelio premiją už fundamentalų indėlį į teorinę informatiką ir diskretinę matematiką, o taip pat už jų vaidmenį jas įtvirtinant šiuolaikinėje matematikoje.

Kyoto premiją 1984 m. įsteigė „Kyocera“ vadovas Kazuo Inamori ir pirmuoju laureatu 1985 m. tapo Claude Shannon'as. Premija teikiama už iškilius darbus filosofijos, menų, mokslo ir technologijų srityse. Prizų kategorijos yra: 1) Pažangios technologijos; 2) Pagrindiniai mokslai; 3) Menai ir filosofija. Kiekvienos kategorijos viduje išskiriamos kelios sritys „rotacijai“, pvz., technologijų srityje premija skiriama elektronikos, biotechnologijų, medžiagų mokslų ir inžinerijos, informacijos mokslo srityse. Premijos prestižas vis kyla, nes ji apima ir sritis, kurioms neskiriama Nobelio premija.

Kai kurie laureatai:
Andžejus Vaida (1987) – lenkų režisierius; Karlas Poperis (1992) – austrų-britų filosofas; Viljamas Hamiltonas (1993) – britų evoliucionistas-biologas; Rojus Lichtenšteinas (1995) – JAV pop-meno atstovas; Eugene N. Parker (2003) – JAV astrofizikas; Hiroo Kanamori (2007) – japonų seismologas ir kt.

Matematikos ir informatikos srityje premiją gavo:
Claude E. Shannon'as (1985) – JAV matematikas ir elektronikas; Izraelis M. Gelfandas (1989) – rusų matematikas; André Weil (1994) – prancūzų matematikas; Kiyoshi Itō (1998) – japonų matematikas; Michailas L. Gromovas (2002) – rusų-prancūzų matematikas; Hirotugu Akaike (2006) – japonų statistikas; Laszló Lovasz (2010) – vengrų matematikas;
2014 m. Edward Witten‘as (g. 1951 m.) už indėlį vystant matematinę superstygų teorijos dalį;
2018 m. Masaki Kashiwara (g. 1947 m.) už indėlį į platų šiuolaikinės matematikos spektrą: D-modulio teorijos vystymą;
2021 m. Andrew Chi-Chih Yao (g. 1946 m.) už indėlį į naują skaičiavimų ir komunikacijos teoriją bei saugumą;
2022 m. Carver Mead (g. 1934 m.) už indėlį į VLSI sistemų esminių principų nustatymą.
2023 m. Elliott H. Lieb (g. 1932 m.) už matematinius tyrinėjimus fizikos, chemijos ir kvantinės informatikos moksluose, pagrįstus kelių kūnų fizika

Eudženijus Kalabis paliko šį pasaulį 2023 m. rugsėjo 25 m.
Jį kolegos žinojo kaip „transformatyviai originalų“. Dar 1953 m. jis pradėjo apmąstyti naują formų klasę, kai kiti manė, kad jų egzistavimas tiesiog neįmanomas. Tačiau po poros dešimtmečių jos tapo nepaprastai svarbios tiek matematikoje, tiek fizikoje.
Plačiau apie jas skaitykite Paslėpti matavimai Pierre de Fermat

Tad ir yra labiausiai žinomas, nors daug prisidėjo prie įvairių geometrijos sričių vystymo, 1953 m. teiginiu apie specialią daugdarų klasę. Daugdara yra paviršius bet kokiame matavime, turintis išskirtinę savybę: kiekvieno jos taško aplinka atrodo „plokščia“. Pvz., Žemė yra apvali žiūrint iš toli, tačiau paėmus mažą jos plotą, jis atrodo esąs plokščiu.

Prinstono un-te jis susidomėjo Kahlerio daugdaromis, kurios yra glotnios, t.y. neturi aštrių kampų ar panašių struktūrų ir egzistuoja tik lyginiuose matavimuose (2, 4, 6, ...). Sfera yra pastovaus kreivumo, tačiau bendrai imant daugdaros kreivumas gali kisti kiekviename taške. Matematikai turi kelis būdus išmatuoti kreivumui. Vienu santykinai paprastu būdu yra Riči kreivumas (arba tenzorius), kuris ypač sudomino E. Kalabį. Jis spėjo, kad Kahlerio daugdaros turi nulinį Riči kreivumą, net jei jos tenkina dvi topologines sąlygas, globaliai ribojančiomis jų formą. Kiti geometrai laikė, kad tai skamba per gerai, kad būtų tiesa.

Šing-Tung Yau iš pradžių buvo tarp abejojančių. Jis pirmąkart su Kalabio teiginiu susipažino 1970-ais dar būdamas Kalifornijos un-to Berklyje studentu. Įrodyti teiginio teisingumą reiškė, kad reikia surasti labai „besibadančios“ lygties sprendinį. Niekas iki tol dar nebuvo sprendęs tokio tipo lygties. Po kelių metų 1973 m. konferencijoje Yau paskelbė, kad surado kontrpavyzdžius, rodančius, kad teiginys klaidingas. Konferencijoje dalyvavęs Kalabis pradžioje dėl nieko neprieštaravo, bet po kelių mėnesių, geriau viską apmąstęs, paprašė Yau paaiškinti. Yau peržiūrėjo skaičiavimus ir pastebėjo, kad padarė klaidą ir tie kontrpavyzdžiai netinka.

Yau dirbo dar 3 m., kol per 1976 m. Kalėdas susitiko su E. Kalabiu ir dar vienu matematiku, patvirtindamas teiginio teisingumą, t.y. kad daugdaros, dabar vadinamos Kalabio-Yau, matematiškai egzistuoja. Už tai 1982 m. Yau gavo Fieldso medalį.

Maždaug tuo pat metu fizikai, bandantys apjungti gamtos jėgas, ėmė eksperimentuoti su idėja, kad fundamentaliosios dalelės, tokios kaip elektronai, iš tikro sudaryti iš smulkučių vibruojančių stygelių. Skirtingoms el. dalelėms susidaro skirtingi vibruojantys modeliai, tačiau tos vibracijos korektiškai tevyksta tik 10-ame matavime.

Tačiau realus pasaulis neatrodo esąs 10-ies matavimų – jis atrodo esąs trijų matavimų su laiku. 9-me dešimtm. fizikai ėmė spėti, kad 6-i papildomi matavimai gali „slėptis“ smulkutėje Kalabio-Yau daugdaroje (mažesnėje nei 10^-17 cm). Be to stygų teorija teigia, kad el. dalelės ir gamtos jėgos apibrėžiamos Kalabi-Jau daugdaros forma. Ši teorija priklauso nuo supersimetrijos, jau besančios Kahlerio daugdaroje – tai dar viena priežastis, kodėl Kabali-Yau daugdaros tiko stygų teorijai.

1984 m. Yau jau žinojo, kad galima sukonstruoti bent 10 tūkst. skirtingų 6-ių matavimų Kalabio-Yau daugdarų. Ir nors išlieka neaišku, ar mūsų pasaulis užpildytas paslėptomis jomis, tačiau kasmet tiek fizikai, tiek matematikai skelbia jas tyrinėjančius straipsnius.

„Kalabi-Yau“ taip dažnai naudojamas kartu, kad Yau sako, kad kartais ima galvoti, kad tai jo vardas. Iš kitos pusės, Kalabis 2007-ais dėl dėmesio jam dėl stygų teorijas sakė, kad „Nieko nedariau su tuo. Pirmąkart iškėlus teiginį, jis nieko bendra neturėjo su fizika. Jis buvo griežtai vien geometrija“.

Tačiau iš tikro E. Kalabis ne visąlaik buvo pasiruošęs tapti matematiku. 1939 m., būdamas 16 m., kai jo šeima pabėgo iš Italijos, įstojęs į MTI jis nusprendė specializuotis chemijos mašinų inžinerijoje. Karo metu jis vertėjavo Prancūzijoje ir Vokietijoje – ir grįžęs į JAV kelis metus dirbo chemiku, kol nusprendė atsiduoti matematikai. 1950 m. Prinstone apsigynęs daktarinę disertaciją Prinstone, keliose vietose profesoriavo, kol 1964 m. apsistojo Pensilvanijos un-te. Matematikos jis nepaliko iki gyvenimo pabaigos.