Černo medalis; Maryam Mirzakhani premija moterims. Vartiklis

Černo medalis - tai neseniai (2010 m.) įsteigtas apdovanojimas matematikams už viso gyvenimo pasiekimus (tuo jis skiriasi nuo Fieldso medalio, įteikiamo tik „jauniems“ matematikams (iki 40 m. amžiaus). Jis pavadintas kinų matematiko Šiing Šen Černo^*) (1911-2004) garbei ir kas 4 m. įteikiamas

Tarptautinio matematikos kongreso (ICM) atidarymo metu. Jis įsteigtas Tarptautinės matematikų sąjungos (IMU) ir Černo medalio fondo pastangomis.

Kiekvienas medalistas gauna medalį su Černo atvaizdu, 250 tūkst. JAV dolerių premiją ir teisę 250 tūkst. JAV dolerių labdarą vienai ar kelioms organizacijoms, matematikos tyrimų, mokymo ar propagavimo tikslams.

Pirmuoju medalistu 2010 m. Hyderabade (Indija) buvo paskelbtas kanadietis Louis Nirenberg’as (g.1925 m.), dirbęs tiesinių ir netiesinių diferencialinių lygčių su dalinėmis išvestinėmis srityje bei jų taikyme kompleksinio kintamojo analizėje bei geometrijoje.

2014 m. Seule medalis buvo skirtas amerikiečiui Phillip Augustus Griffiths IV (g. 1938 m.), užsiėmusio geometrija bei kompleksinių daugdarų taikymu algebrinėje geometrijoje. Išvystė Hodge struktūros variacijos teoriją bei modulinę teoriją.

2018 m. medalį gavo japonas Masaki Kashiwara (g. 1947 m.) už „žymų ir svarų indėlį į algebrinę analizę ir atvaizdavimų teoriją per 50 m. laikotarpį“. Medalis įteiktas ICM vykusiame Rio de Žaneire.

2022 m. medalį gavo amerikietis Barry Mazur‘as (g. 1937 m.) už „atradimus topologijos, aritmetinės geometrijos srityje ir pastangas naujos matematikų kartos vystyme“.

Pastaba: Nobelio premija neteikiama matematikams - ir atseit todėl, kad Nobelio mergina turėjo meilės romaną su švedų matematiku Magnus Mittag-Leffler'u, galėjusį gauti pirmąją Nobelio premiją. Tačiau 2004 m. straipsnyje apie Abelio premiją Keith Devlin’as rašė, kad tikėtiniausia priežastis buvo ta, kad Nobelis matematiką telaikė tik įrankiu kitiems mokslams, o ne savarankišku mokslu.

^*) Šing-šen Černas (Shiing-Shen Chern, 1911-2004) – kinų kilmės amerikiečių matematikas, garsus darbais diferencialinės geometrijos ir topologijos srityse. Paskutiniais metais skatino Finslerio geometrijos tyrimus apie tai parašydamas kelias knygas.
Jo garbei pavadintas asteroidas 29552.

Žako Erbrano premija

Tai 1996 m. įsteigta Prancūzijos Mokslų akademijos skiriama kasmetinė 15 tūkst. eurų (vėliau 20 tūkst.) premija, skiriama jauniesiems mokslininkams (iki 35 m. amžiaus) už naudingus pasiekimus nekariniams (taikiems) taikymams matematikos ir fizikos srityse, pavadinta prancūzų logiko Žako Erbrano¹⁾ (Jacques Herbrand, 1908-1931) garbei. Pirmaisiais laureatais 1998 m. tapo matematikas L. Merel‘is ir fizikas F. Ferrari. Nuo 2003 m. premija imta skirta pakaitomis tik vienam laureatui vienoje srityje į metus – tad toje pačioje srityje premija (pvz., matematikoje) skiriama kas antri metai (paskutiniuoju laureatu matematikos srityje buvo 2021 m. O. Benoist‘as). Galime pasidžiaugti, kad 2023 m. laureatu numatytas matematikas Kęstutis Česnavičius²⁾ (beje, redaktoriaus krikšto sūnus), šiuo metu dirbantis Prancūzijoje, Paris-Saclay un-to d‘Orsay matematikos inst-te.

¹⁾ Žakas Erbranas (Jacques Herbrand, 1908-1931) – prancūzų matematikas, logikas, dirbęs matematinės logikos ir klasių laukų teorijoje. Įvedė rekursyviąsias funkcijas (1931). Plačiausiai žinomos jo įrodytos dvi teoremos: 1) pavadinta jo vardu iš įrodymu teorijos srities tapusi daktarinės disertacijos pagrindu; 2) Erbrano-Ribeto teorema. Erbrano dalmuo kaip Eulerio charakteristika naudojamas homologinėje algebroje ir yra svarbus klasių laukų teorijoje. Žuvo nelaimingo atsitikimo Alpių (Ekreno masyvo) kalnuose metu.

²⁾ Kęstutis Česnavičius - lietuvių matematikas. 2007 m. yra laimėjęs aukso medalį 48-ojoje tarptautinėje matematikų olimpiadoje Hanojuje (Vietnamas). Užsiima algebrine geometrija ir skaičių teorija, domisi algebrinių daugdarų geometrija ir aritmetika, ką tiria kohomologiniais metodais. Atskiru atveju jis įvedė perfektoidinį būdą kohomologinių grynumo klausimų tyrimui aritmetinėje geometrijoje, kurį panaudojo įrodinėjant Auslander–Goldman'o, de Grothendieck'o ir de Gabber'io grynumo hipotezes.
Į LMO (Paris-Saclay un-to Matematikos laboratorija) atvyko 2017 m. ir netrukus įvedė Poitou-Tate dualumo teoremos apibendrinimą atvejui, kai nėra jokių apribojimų nagrinėjamo Galua modulio tvarkai. Vystė bendrą projektą su P. Scholze apie Gabber'io teiginius apie grynumą pilnų sankirtų bazėse. Taip pat turi bendrą projektą su Naoki Imai apie Manino konstantą atskiru atveju. 2018 m. gavo Lietuvos Matematikos draugijos premiją.

„Proveržio“ fondas (Breakthrough Prize Foundation) 2019 m. lapkričio 4-ąją paskelbė apie Maryam Mirzakhani vardo naujų horizontų 50 tūkst. dolerių premiją moterims matematikėms, gavusioms daktaro laipsnį per paskutinius dvejus metus (žr. apie „Breakthrough“ premijas). apšvietimo uždavinys

Maryam Mirzakhani (iš Irano) buvo pirmąja matematike, gavusia Fieldso medalį. Ji dirbo labai sudėtingoje ir abstrakčioje matematikos srityje, vadinamoje Rymano geometrija ir modulių erdvėmis (moduli space). Ir šioje srityje įrodymai taip pat išreiškia gamtos dėsnius, kuriuos vėliau galima panaudoti taikomuosiuose moksluose.
Tarkim, ar žvakė apšvies visą kambarį, ar jame liks tamsių kerčių? Tokio tipo problemos neduoda ramybės matematikams nuo 6-o dešimtm. – ir jos leidžia geriau suprasti matematikos sritį, kurioje darbavosi M. Mirzakhani. Jus gali nustebinti, bet „apšvietimo uždavinys“ yra labai iššaukiantis, kadangi abstrakčias geometrijas erdvėje yra sunku suprasti matematiškai ir jas vizualizuoti. Savo garsiajame 2013 m. darbe ji pateikė sprendimą šiai problemai, paaiškinantį, kad šviesa apšviečia visas kambario kertes, išskyrus tas, kurios yra kambaryje su kampais lygiais sveikų skaičių dalims, ir kad tik baigtinis kiekis kerčių gali likti neapšviestos.

„Proveržio“ premiją matematikos srityje 2014 m. įsteigė M. Cukerbergas ir _J. Milneris.
„Proveržio” fondo tarybą sudaro: Cornelia I. Bargmann^**) (pirmininkė), Anne Wojcicki, M. Cukerbergas, _J. Milneris.

Pirmosiomis Maryam Mirzakhani vardo premijos laureatėmis 2021 m. tapo Nina Holden („už darbą atsitiktinės geometrijos srityje“), Urmila Mahadev („už darbą susijusį su kvantinių skaičiavimų rezultato patikrinimu“) ir Lisa Piccirillo („už ilgus metus neatsakyto klausimo mazgų teorijoje išsprendimą“; plačiau žr. >>>>>).

^**) Kornelija Bargman (Cornelia Isabella "Cori" Bargmann, g. 1961 m.) – amerikiečių neurobiologė ir biochemikė. Žinoma tyrinėjimais naudojant nematodą Caenorhabditis elegans kaip modelį. Buvo žurnalų „Cell“, „Genes & Development“, „Current Biology“ redkolegijos nare. 2004-16 m. dirbo Rokfelerrio un-te, o tada sutiko užimti „Chan Zuckerberg Initiative“ (CZI) prezidentės pareigas.