Teisiniai ginčai dėl „didžiausio 20 a. matematiko“ palikimo  

Penki matematiko vaikai sako, kad Nacionalinės bibliotekos 45 tūkst. dolerių įvertinimas už tėvo 30 tūkst. puslapių rankraščių, yra apgailėtinas. A. Grotendikas paskutinius du dešimtmečius gyveno visiškai atsiskyręs. Jo nepublikuoti rašiniai (paties vadinami „skrebalais“) ilgus metus buvo spekuliacijų ir ginčų objektu.

Jo 7-ojo dešimtm. atradimai algebrinėje geometrijoje, nustatant stiprius sąryšius tarp geometrijos ir skaičių, yra esminiai genetikai, robototechnikai ir kriptografijai. Ar tie tankiai priskrebenti puslapiai atskleidžia naujas matematines idėjas, o gal jie išreiškia požiūrį pacifistiniais ir ekologijos klausimais ar „satanistinių įtakų“ apsėdimus? Vienas jo mokinių, matęs kai kuriuos puslapius, sakė, kad kai kuriuose jų pateikiami asmeninės holokausto aukų (kuria buvo ir jo tėvas, beje, anarchistinių pažiūrų, kurias perėmė ir jo motina) biografijos.

Tačiau matematikui mirus prasidėjo teisiniai ginčai dėl jų tarp jo vaikų, Nacionalinės bibliotekos ir Montpellier‘o un-to. Vaikai „sąžiningos“ kainos įvertinimui pateikė dar 5-ias dideles metalines dėžes su dokumentais. Jose tikimasi esant dar apie 30 tūkst. puslapių. Į juos taikosi ir turtingi JAV un-tai. Aleksandras Grotendikas

Biografija

Aleksandras Grotendikas (Alexander Grothendieck, 1928-2014) – prancūzų matematikas, gimęs Vokietijoje, tačiau 1971 m. natūralizuotas Prancūzijoje. Priklausė „Nikolia Burbaki“ pasivadinusiai matematikų grupei. Be algebrinės geometrijos, pasižymėjo skaičių teorijos, kategorijų teorijos, homologinės algebros, o ankstyvuoju laikotarpiu ir funkcinės analizės srityse.
„Pratrūko“ 7-me dešimtmetyje. 1968 m. „Paryžiaus pavasario“ metu pastebėjo, kad profesūra palaiko ne studentus, o „buržuazinę“ vyriausybę. 1969 m. sužinojo, kad IHES dalinai finansuoja kariškiai ir jį paliko. Vėliau atkreipė dėmesį, kad tarp matematikų yra „aristokratai“ ir „baudžiauninkai“, kurių darbus eksploatuoja pirmieji. 1966 m. jam paskirtas Fieldso medalis, kurios atsiimti į Maskvą nevyko protestuodamas prieš kitaminčių persekiojimus TSRS. 1988 m. jis atsisakė kito prestižinio apdovanojimo, Krafordo premijos*), nes mokslas bus sunaikintas „civilizacijos totalios destrukcijos“.
1991 m. nutraukė akademinę veiklą ir užsiėmimus matematika, persikeldamas į Pirėnų rajoną ir tapdamas ūkininku ir pacifistu. Kažkiek užsiėmė biologija, ekologija ir netgi ezoterika (1987 m. parašytas 315 psl. rankraštis atskleidžia, kaip jo susidomėjimas sapnų priežastimi atvedė prie išvados, kad Dievas egzistuoja).


*) Krafordo premija (Crafoord Prize) - Švedijos Karališkosios mokslų akademijos premija, skiriama 4- iose nominacijose: matematika ir astronomija, Žemės mokslai, biologija ir poliartrito gydymui skirti darbai. Skiriama kasmet po vienai nominacijai; poliartrito gydymui skirta premija skiriama tik tada, kai nusprendžiama, kad padrymus žymus postūmis. Premiją 1980 m. įsteigė švedų verslininkas H. Krafordas. Premijos vertė – 6 mln. kronų.
Pirmaisiais laureatais matematikos srityje 1982 m. tapo V. Arnoldas (TSRS) ir L. Nirenbergas (JAV) už darbus netiesinių diferencialinių lygčių srityje.
2016 m. premija matematikos srityje skirta J. Eliašbergui (rusų kilmės JAV matematikas) už kontaktinės ir simpleksinės topologijos vystymą.

Fieldso medalis
Jų begalinė išmintis
Černo medalis matematikams
2018 metai matematikoje
Nobelio premija literatūrai
Šiuolaikiniai iškilūs matematikai
Matematikos šlovė ir garbė
Kai kurios pirminių skaičių formos
Apie Tarskio skritulio kvadratinimą
G. Perelmanas - nesuprasi keistuolio?
J. Tate: Abelio premijos laureatas
Abelio premija 2012-ais - vengrui
Algoritmų pirmeivis laimėjo Kyoto premiją
„Dviejų vokų“ paradoksas
Aslanas R. Kasimovas
Matematikai: Anri Puankarė
Iniciatyva: Matematikos keliu
D. Spielmanas gavo Nevanlinna premiją
Matematikai: Davidas Hilbertas
Abelio premijos laureatas
Matematiniai anekdotai
Moterys matematikoje
Vartiklis