Šiame puslapyje pateikiami keli paaiškinimai,. kodėl yra taip su įvairiais dalykais. Puslapis galės būti praplėstas. Taip pat skaitykite Atsiradimai ir paaiškinimai.
Kodėl vėjo turbinos turi tris siauras mentes?
Tai jau įprastas vaizdas mūsų akiai, tačiau namuose ventiliatoriai dažniausiai turi penkias plačias mentes. Kodėl? Tas skirtumas yra dėl panaudojimo: vėjo turbinos skirtos smarkiai pučiančiam vėjui pagauti, kad galėtų efektyviai generuoti elektros energiją, o namų ventiliatoriai turi priversti mažu greitu cirkuliuoti patalpos orą.
Kad būtų efektyvios, vėjo turbinos turi suktis greitai bei nekelti didelio triukšmo (lėtas sukimasis padidintų sukimosi momentą ir reiktų ir reikėtų naudoti sunkesnes bei brangesnes dalis). Todėl naudojamos mentės, panašios į lėktuvo propelerį, persisukančios ir smailėjančios. Tai sukuria skirtingą slėgį didesnį vienoje pusėje ir mažesnį kitoje mentės pusėje, kad verčia mentes suktis. Dėl ekonominių sumetimų naudojamos trys mentės (jei jų būtų mažiau, tada reikėtų užtikrinti sudėtingesnę dinamiką, o jei jų būtų daugiau, tai padidėtų kaina dėl pačių menčių ir jų tvirtinimų).
Namų ventiliatorius suprojektavo taip, kad jie keltų mažiau triukšmo, kai šie sukasi lėtai (iš saugumo sumetimų), o taip pat būtų pigūs. Energijos taupymas nebuvo pagrindinis veiksnys, nes jie sunaudoja santykinai nedaug energijos (veikdami visą laiką per mėnesį apie 60 kWh). Tad dauguma namų ventiliatorių menčių stumia orą vertikaliai nuo savęs. Plačios ir plokščios mentės santykinai pigios ir gana gerai stumia orą. O kuo jų daugiau, tuo geriau.
Tiesa, 2001 m. buvo paskelbta, kad D. Parker sukūrė efektyvesnį ventiliatorių, kurio galutinis variantas yra tarytum abiejų variantų hibridas.
Popieriaus paslaptys
Sausas popierius tvirtas (A4 lapas išlaiko 60 kg svorį), o sudrėkęs ištįžta. Kodėl?
Mat popieriaus pagrindas yra celiuliozė pagrindinis augalų ląstelių sienelių elementas. Ji sudaryta iš ilgų grandinių iš cukrų, kurios grandimis yra gliukozės molekulių liekanos. Tai, kas gaunama iš medienos, atrodo tarsi mikroskopinių spagečių porcija. Norint iš jos pagaminti popierių, tereikia masę suploti ir išdžiovinti. Jokių klijų, jokių sutvirtinimų... tik molekulių persipynimas.
Tvirtumą popieriui suteikia toks pat reiškinys, koks jungia vandens molekules vadinamasis vandenilinis ryšys. Iš celiuliozės molekulės kyšo daugybė uodegyčių, kurių kiekvieną sudaro vienas vandenilio ir vienas deguonies atomas. Deguonies pusė turi neigiamą krūvį, o vandenilio teigiamą. Susiliečiant celiuliozės molekulėms, šie skirtingo ženklo krūviai vienas kitą traukia, ir molekules laiko tvirtai sujungtas.
Tačiau vanduo šią idiliją greitai suardo. Mat vandens molekulės sudarytos iš vandenilio ir deguonies, sujungtų tokiu pat principu kaip ir celiuliozėje. Tai leidžia vandens molekulėms prasiskverbti tarp celiuliozės grandinių. Jos aplimpa grandines ir jas nustumia viena nuo kitos, celiuliozės skaidulos išbrinksta 15-20%. Kai tik celiuliozės grandys nutolsta viena nuo kitos, jos liaujasi liestis. Tvirti ryšiai trūkinėja, grandinės slysta viena kita neužsikabindamos... ir popierius tįžta ir plyšta...
Papildomai skaitykite: Popierius civilizacijos atrama
Kaip veikia Saulės baterijos?
Kai Saulės spinduliai (fotonai) atsitrenkia į saulės panelę, saulės energija išlaisvina joje elektronus ir taip sukuria elektros srovę.
Tradicinėse silicio baterijose atomai silicio kristaluose turi bendrus elektronus. Absorbavus Saulės šviesą, kai kurie tų elektronų pakula į aukštesnį energijos lygį. Jie gali kristale judėti laisviau ir taip sukurti elektros srovę. Silicio saulės baterijų efektyvumas yra apie 22-23%. Palydovuose įrengiamos ypač efektyvios baterijos, kurių efektyvumas pasiekia iki 50%. Ant stogų ir pan. įrengiamos saulės baterijos ne tokios efektyvios 15-18%. Tad mokslininkai ieško būdų efektyviau panaudoti Saulės energiją, mat silicio baterijos netinka masiniam naudojimui dėl savo brangumo.
Kodėl įrašytas mano balsas skamba kitaip?
Garsas vidinę ausį gali pasiekti dviem skirtingais būdais. Oru perduotas garsas praeina
išoriniu ausies kanalu, pro ausies būgnelį bei viduriniąją ausį iki sraigės (cochlea),
skysčiu užpildytos spiralės vidinėje ausyje. Kaulais sklindantis garsas sraigės pasiekia
tiesiogiai per kaukolės audinius.
Kalbant, jūsų balsas sklinda oru, tačiau kartu nuo balso stygų ir kt. balsą generuojančių organų keliauja ir tiesiai prie sraigės. Mechaninės galvos charakteristikos padidina jo žemo dažnio vibracijas. Garsas, kurį girdite kalbėdami, yra garsų, perduotų abiem būdais, derinys.
Kai klauso įrašyto savo balso, lieka tik oru perduodamo garso suvokimas. Dar kitokį efektą patiriate, kai kalbate užsikišę ausis tokiu atveju girdite" tik audiniais perduotą savo balsą. Kai kurie žmonės tokie jautrūs šiam būdui, kad juos trikdo net jų kvėpavimo garsai ar akių obuolio sukiojimasis.
Tėvo veiksnys
Stikliniai laidai
Žudantys smegenys
Garo tramdytojas
Mechaninis žvėrynas
Šiltnamio efektas
Apylankos į naudą
Loterijų matematika
Kas išrado telefoną?
Mėnulis ir jo ypatybės
Žygiuojam į Saulės amžių
Atsiradimai ir paaiškinimai
Žarnyno bakterijų perspektyva
Ar vasaros laikas taupo?
Tokios tad buvo lenktynės
Lemtingasis Rentgeno atradimas
Degtukai trumpas, bet svarbus gyvenimas
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
P. Fejerabendas prieš mokslą
Vilniaus televizijos bokštas
Neversti: tylioji revoliucija
Kodėl dangus žydras?
Laikrodžiai mūsų kūne
Tas saldus saldus cukrus
Langų stiklas Lietuvoje
Lilita: bjaurumų motina
Naglumas sėkmės garantas
Transportas fantastikoje
Robotų iškilimas
Žvejybos matematika
Kanaano karalienė?
Senovės mechanika
Geodinamika
Triukšmai
Vartiklis