Tėvo veiksnys
Paplitęs įsitikinimas, kad moterys virš 40 m. rizikuoja labiau, kad gims vaikas su trūkumais. Tačiau argi neturi įtakos ir tėvo amžius? Ir tyrimai rodo, kad vyresnių nei 40 m. tėvų kūdikiai turi 6 k. didesnę riziką gimti su autizmu (o virš 50 m. 9 k.); taip pat senyvas tėvo amžius gali būti susijęs su kitais defektais kiškio lūpa, vilko gomuriu, smegenų vandenlige, mažu ūgiu, persileidimu ir sumažėjusia protine veikla, tame tarpe ir šizofrenija. Šis klausimas tampa vis rimtesniu, nes tėvų amžius vis didėja per paskutinius 30 m. tėvų, kurių amžius per 40 m. JAV patrigubėjo.
Mintis, kad tėvo amžius gali daryti įtaką kūdikio sveikatai, kilo maždaug prieš šimtmetį. Štutgarto
gydytojas W. Weinbergas*) rūpinosi neturtingaisiais ir per 40 metų priėmė apie 3500 naujagimių. Taip pat
paskelbė apie 160 mokslinių straipsnių. Jo vokiškai rašyti straipsniai pradžioje nepatraukė visuotinio dėmesio
ir buvo atrasti tik vėliau. Vienas jo straipsnių 1912-ais buvo apie tai, kad mažo ūgio forma, vadinama
achondroplasija, yra dažnesnė tarp šeimose vėliau gimusių kūdikių nei tarp pirmagimių. W. Weinbergas
spėjo, kad tai gali būti susiję su tėvų amžiumi. Po kelių dešimtmečių buvo patvirtinta, kad jis buvo pusiau
teisus dwarfizmo rizika didėja sulig tėvo, bet ne motinos, amžiaus didėjimu. Nuo to laiko su tėvo amžiumi
imta skirti apie 20 paveldimų defektų, įskaitant progeriją arba ankstyvų senėjimą, Marfano sindromą, kurio
požymis yra labai ilgos rankos, kojos ir pirštai, prostatos ir kitus vėžinius susirgimus, o taip pat širdies defektai.
Moterų kiaušinėliai sensta joms senėjant, tuo tarpu vyrų sperma gaminasi nuolat. Tačiau kartu vyksta ir genetinės informacijos kopijavimas. Unikalią medžiagą tyrimams per 7-8 dešimtm. sukaupė Izraelis. Visi gimimai Jeruzalėje ir jos apylinkėse buvo suregistruoti pridedant informaciją apie tėvus, tame tarpe ir jų amžių. Visi šie vaikai paauglystėje praėjo medicininius patikrinimus, reikalaujamus dėl karinės prievolės. Šių duomenų tyrimai rodo. Kad tėvų amžius stipriai koreliuoja su šizofrenijos atvejais. Analogiškos išvados padarytos ir imant kitas populiacijas (Skandinavijoje, JAV, Japonijoje....), o taip pat kitų, prieš tai minėtų, pvz., autizmo, susirgimų atveju.
Tačiau ne visi tyrinėtojai su tokiomis išvadomis besąlygiškai sutinka. Pvz., tai gali būti tik viena iš šizofrenijos priežasčių, be to, lieka neaiškus mechanizmas. Pradžioje spėta, kad tai dėl genų mutacijos kopijuojant genetinę informaciją gaminant spermą. Tačiau pasiūlyta ir kita galimybė. Genetinė informacija koduojama pačioje DNR. Tačiau egzistuoja ir atskiras, antrinis genetinis kodas, vadinamas epigenetiniu. Tai tarsi brūkšninis kodas, įspaustas genų išorėje. Jame esanti informacija gali įjungti ar išjungti geną ir kartais padaro nereikalingą veiksmą, t.y., įjungia ar išjungia ne tą geną ir taip paveikia gimsiančio kūdikio sveikatą. Spėjama, kad vyrams senstant, genų kopijavimo mašinerija dirba ne taip tiksliai ir tokios klaidos pasitaiko dažniau, o kartu padidėja ir šizofrenijos bei kitų susirgimų rizika.
Kai kurie tyrinėtojai sunerimę, kad šie atradimai tėra pirmosios problemos, kurios gali būti susiję su senstelėjusiais tėveliais. Taigi, vyresnio amžiaus asmenys turėtų labiau pamąstyti, ar verta jiems susilaukti kūdikėlio...
Menininkų mėgstamoje Paryžiaus Rotondos kavinėje kino aktorius Fernandas
Fernandelis (1903-1971) pasakojo bičiuliams, kaip Japonijoje nutarė paragauti sakės. Išgėręs
vieną taurelę, ir viskas aplink ėmę judėti ir suktis. Tada pasišaukęs kelnerį ir paklausęs:
- Ar jums neatrodo, kad ši degtinė per stipri?
- Gerbiamas pone, - mandagiai atsakė kelneris, - tai visai ne degtinė. Tai paprasčiausias žemės drebėjimas.
*) Vilhelmas Veinbergas (Wilhelm Weinberg, 1862-1937) žydų kilmės vokiečių gydytojas, akušeris-ginekologas, dirbęs Štutgarte, 1908 m. (nepriklausomai nuo anglų matematiko G. Hardžio) paskelbęs straipsnį, kuriame išdėstė genetinės pusiausvyros koncepciją, vėliau pavadintą Hardžio-Veinbergo principu. Didesnė gyvenimo dalį praleido nagrinėdamas medicininę statistiką ir žmogaus genetiką, tyrinėdamas dvynių, mutacijų ir paveldėjimo dėsnių klausimus. Jam priskiriamas ir pirmasis sisteminės paklaidos efekto paaiškinimas genetiniuose stebėjimuose.
Išlikti blaiviam
Buvusieji alkoholikai ypač sunkiai priešinasi potraukiui svaigalams dviem atvejais. Vieną jų tyrinėtojai vadina sąlyginiu potraukiu. Jei asmuo dažnai gėrė tam tikroje aplinkoje (tarkim, bare), patekęs į tą pačią aplinką jis jaučia stimulą išgerti. Kita sąlyginis susilaikymas. Atsidūrus sunkioje situacijoje, žmogaus smegenys laukia atpalaiduojančio alkoholio poveikio, o jo negavę sukelia prakaitavimą, traukulius ir blogos savijautos pojūtį. Abiem atvejais smegenyse suveikia skirtingi mechanizmai.
Ilgus amžius visuomenė laikė alkoholikus silpnavaliais. Įprotis išgerti gali nesunkiai virsti priklausomybe. To tada valios pastangų jau gali neužtekti pasipriešinimui kabliui, nes pasikeičia pačių smegenų cheminė būsena.
Asmeninis neuronų jautrumas alkoholiui gali stipriai įtakoti asmens polinkį į priklausomybę. Anot gydytojų, viena geriausių priemonių prieš alkoholizmą yra šleikštulys; tie žmonės, kurie išgėrę pasijunta blogiau, retai
|
Viena svarbiausių transmisijose medžiagų smegenyse yra amino rūgštis gliutamatas. Signalai smegenyse keliauja didele dalimi todėl, kad gliutamatas gali pereiti iš vieno neurono į kitą. Gaunančio neurono membrana turi NMDA receptorius (rudas taškas viršuje), kuris pagauna atėjusį gliutamatą. Tai sukelia natrio ir kalcio jonų srautą neurone. Alkoholis blokuoja gliutamato pagavimą ir taip sulėtindamas ar sutrukdydamas signalų sklidimą. Kad tai kompensuotų, nuolat alkoholį vartojančių žmonių smegenyse padidėja receptorių kiekis ir jų jautrumas, kad padidėtų tikimybė pagauti gliutamatą. Jei nustojama gerti, receptoriai išlieka jautrūs, nes smegenys negali keistis greitai. Tad neuronai stipriau reaguoja į gliutomatą. Nuo per dilelio sužadinimo prasideda lomkės, sutrinka kraujo cirkuliavimas ir kyla nerimas. Netgi gali žūti nemažas neuronų kiekis dėl jų apsinuodijimo padidėjusiais įvairių cheminių medžiagų kiekiais ir atsirasti silpnaprotystė ar ilgalaikis smegenų veiklos sutrikimas. Alkoholio liūne Stalino tėvas buvo alkoholikas, Stalino sūnus Vasilijus irgi. O pats Stalinas buvo paranojikas. A. Aliochinas, juristas, pasaulio šachmatų čempionas 1927-35 ir 1937-46 m., RTFSR čempionas 1920 m., nuo 1921 m. gyvenęs Prancūzijoje. Parašė dvi knygas apie šachmatus. Vienu žodžiu, genijus. Tačiau kentėjo nuo alkoholizmo ir proto pasimaišymų. Jo motina Agnesė Prochorovna-Aliochina, alkoholikė, išprotėjo, kaip ir brolis Aleksejus alkoholikas, kuris išprotėjo. Kartą šachmatų mačo metu, pasimaišius protui, Aliochinas šachmatų salę supainiojo su tualetu, ir, pasitraukęs nuo šachmatų stalelio, publikos akivaizdoje ėmė šlapintis ant grindų. Buvo vedęs 5 kartus, žmonos nuo jo pabėgdavo. Gaila, kad tokių neima į kosmosą bent pavartėse nedvoktų. |
Smegenų chemija buvo patikrinta su beždžionėmis, augusiomis be savo motinų kai kuriomis laboratorijose, kai kuriomis gamtoje. Nustatyta, kad šios beždžionės mažiau jautrios alkoholiui nei normalios. Jos buvo mažiau jautrios ir medžiagoms, veikiančioms neurotransmiterį GABA (gama aminobutirinę rūgštį), kuris slopina tarp neuronų perduodamus signalus, kad ląstelės nebūtų perdaug sužadinamos. Todėl be motinos augę beždžionės galėjo suvartoti gana didelį alkoholio kiekį ir gerdavo ir tada, kai joms buvo nedraudžiamas priėjimas prie svaigalų.
Tačiau tai priklauso ir nuo genų. Paveldimumas sumažintam jautrumui alkoholiui sudaro apie 50%. Atrodytų, kad sumažintas alkoholio poveikis tokiems žmonėms juos saugo nuo alkoholizmo, tačiau jiems reguliariai naudojant svaigalus, jų kūnas ir smegenys pamažu prisiderina prie alkoholio ir gali atsirasti priklausomybė.
Tačiau alkoholio poveikis smegenims neapsiriboja GABA - jis blokuoja neuronų NMDA (N-metil_D-aspartitų) receptorius, kurie priima gliutamatą (žr. įskiepyje šone --->>>>).
Abstinencijos simptomus galima įveikti tokiais agentais kaip chlormiatazolis ar benzodiazepinas, atstatančių GABA jautrumą ir nuraminančių pacientą. Akamprosatas slopina NMDA receptorius ir klinikiniai tyrimai rodo, kad 30-40% pacientų vartodami jį po detoksikacijos metus susilaiko nuo svaigalų. Jis ypač efektyvus pirmaisiais blaivybės mėnesiais. Tačiau procentas, kai jis nepadeda, yra labai didelis.
Tokio neveiklumo priežastis gali būti dėl to, kad alkoholis paveikia ir dopaminą, neurotransmiterį, valdantį motyvaciją ir pasitenkinimą. Paprastai stimulai, kurie svarbūs išlikimui, kaip maistas ar seksas, skatina dopamino išskyrimą. Jis sukelia malonumo pojūtį ir verčia norėti tų dalykų. Narkotikai irgi išlaisvina tą patį mechanizmą.
Alkoholis veikia ir kitus motyvacijos sistemos aspektus. Kai alkoholikas žiūri į alaus ar vyno nuotrauką, jo smegenų sritys, valdančios dėmesį, sužadinamos labiau nei nevartojančių alkoholio. Dėl šios priežasties sunku juos sudominti kažkuo kitu hobiais ar net skaniu maistu. Tuo labiau paveikta dopatamino sistema, tuo labiau dėmesį patraukia alkoholio vaizdai.
Nors dopataminas valdo norus, tikras malonumo pojūtis atsiranda dėl endorfinų mūsų kūno opiatų. Nuolatinis svaigalų vartojimas pakeičia ir šią sistemą. Alkoholikams geriant jų neuronai priima daugiau endorfinų ir taip sukelia didesnį pasitenkinimo pojūtį. Šioje vietoje padeda naltreksonas, kuris blokuoja receptorius. Jį vartojantys alkoholikai sako, kad svaigalų skonis tampa kitoks. Tačiau vien šio vaisto nepakanka, nes ėmus gerti reguliariai, skonis sugrįžta.
Geresnis smegenų chemijos supratimas gali padėti rasti naujus vaistus. Tačiau labiausiai alkoholikams padėtų asmenys,
norintys juos išklausyti ir padėti mesti.
Pakeisti draugai
Draugas ar priešas?
Laikrodžiai mūsų kūne
Vadovauk savo smegenims
Nenormalumai kaip norma
Kas sukelia šizofreniją?
Tingios akies įdarbinimas
Tamsioji vunderkindų pusė
Dzeniškoji gama sinchronija
Blaivumas ir intoksikacija religijose
Kamieninės ląstelės sukelia vėžį
Smegenys ir sprendimų priėmimas
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Išsėtinė sklerozė - labiau apie sėją nei apie išsiblaškymą
Ar skaudėjo dantis mūsų senoliams?
Tamsioji ir saulėtoji abejonės pusė
Šiltų prisiglaudimų paslaptis
Robertas Kochas ir Lietuva
Kas blogai su tuo piešiniu?
Finn Skarderud. Nerimas
Tas saldus saldus cukrus
Smegenys yra tampomi
Placebo - tikrai veikia!
Mozarto muzikos galia
Saulė sukelia čiaudulį
Žudantys smegenys
Šis tas apie balsą
Lietimo iliuzijos
Vartiklis