Draugas ar prieðas?  

A.L. Austinas ið Naujosios Zelandijos 1877 m. laiðke È. Darvinui paraðë, kad pastebëjo, kad dviejø veidø kompozicija nepaprastai patraukli. Jis du skirtingus portretus ádëjo á stereoskopà ir pamatë, kad jie susilieja á vienà. Jis raðë: „Veidai susilieja neáprasèiausiu bûdu, kartais pagraþindami poniø atvaizdus“. Darvinas perdavë laiðkà giminaièiui F. Galtonui, kuris patvirtino efektà.
Psichologai buvo sudominti ðio reiðkinio ir 20 a. pabaigoje pradëjo formalius veidø poveikio tyrinëjimus. Veido patrauklumo determinanèiø nustatymas tapo svarbiausia tema evoliucinëje psichologijoje. Patrauklumas gali rodyti tam tikrà biologiná polinká iðgyvenimui („geruosius genus“). Simetrija gali rodyti bestresá brendimà, o artimumas vidurkiui – genetinæ ávairovæ, leidþianèià geriau pasiprieðinti ligoms. Tai gali pasitarnauti ir populiacijos stabilumo uþtikrinimui. Kita vertus, iðsiskirianèius veidus lengviau prisiminti, taèiau tipiniai veidai, taèiau jie maþiau koreliuoja su patrauklumu. Ir ið èia galima paaiðkinti, kodël „sudëtiniai“ veidai labiau patrauklûs – kadangi jø formos labiau „suvidurkintos“, arba labiau simetrinës, arba kad turi glotnesnæ odos struktûrà (nors suvidurkinimas yra patrauklesnis net ir tais atvejais kai brëþiami veidø kontûrai be odos tekstûros pavaizdavimo). Daug dëmesio buvo skiriama simetrijos átakos tyrimams kol nustatyta, kad vien ji nëra pakankama patrauklumui sudaryti. Matyt, patrauklumas susidaro ið daugiau veiksniø...

Áeinate á traukinio vagonà, restoranà, nedidelæ parduotuvæ. Áeidami – apþvelgiate ten esanèiuosius. Nepaþástate në vieno jø, taèiau akimirksniu juos ávertinate. Tasai atrodo draugiðkai, toji atrodo esanti sukta, paauglys bauginantis. Ið karto nusprendþiate, su kuriais esate linkæs bendrauti, o kuriø privengsite.

Tai, kad mûsø smegenys gali taip greitai padaryti tokias iðvadas, tiesiog stebina. Bet kartu tai gali sukelti ir nesusipratimø: dël menkos informacijos, turimos pirmosiomis akimirkomis, mûsø susikurtas ávaizdis gali trukdyti vëlesniam bendravimui su juo.

Tokie áverèiai remiasi mûsø per gyvenimà sukauptais stereotipais. Pavyzdþiui, iðvydus asmená, vairuojantá prabangø automobilá, kà mes pirmiausia pamanome: turtingas pasipûtëlis ar doras verslininkas? Kai matome jaunutæ merginà, kuri nesusitvarko su rëkianèiu kûdikiu, kà pamanome: nepasiruoðusi motinystei ar vaikø auklë? Ið galvos traukiame tuntus etikeèiø ir jas klijuojam þmonëms.

Mûsø vertinimas nuolat ájungtas, negalime jo iðjungti. Ir jam skiriame didelæ reikðmæ – jis apsprendþia viskà – nuo to, kà ásimylëti, iki to, kurioje kasoje susimokëti uþ pirkinius. Bet kodël mes taip skirtingai ávertiname þmones?

Groþis palenkia.
Prieð gerus 20 m. S.M. Kalick'as ið Masaèusetso un-to parodë, kad mums mielesni á mus panaðûs veidai, kûno formos ir aprangos stiliai. Ir nors tai skamba pavirðutiniðkai, mus gerokai veikia groþis. Vertinant prieðingà lytá, bent jau, mûsø ðirdis linksta prie tø, kuriø lygesnë oda, banguoti plaukai, tiesûs dantys ir proporcinga figûra. Matyt evoliuciðkai ápratome priimti signalus: „Að sveikas, mano stiprûs genai!“ Likimo ironija, kad mûsø smegenims vertinant kritiðkai, pernelyg didelis tobulumas gali sukelti nepasitikëjimà ar pavydà. Neretai susiëjimuose labai patrauklûs dalyviai susilaukia uþgaulesniø replikø, jei pasirodo, kad iðvaizda viskas ir baigiasi.

Emocijos ima virðø
Be jokiø abejoniø, kiekvienas mûsø turi slogiø prisiminimø dël patraukliø þmoniø. Tai atskleidþia pagrindiná socialinio ávertinimo silpnàjà vietà – paskubomis padaromi klaidingi sprendimai. Kai þmogui rodomi skirtingi veidai, vieni jø nedelsiant sukelia pavojaus signalus migdole (amygdale), migdolo formos struktûroje

Groþis yra subjektyvus dalykas. Ir vis tik psichologai nustatë, kad þmonës palankiau priima kai kuriuos pirmàkart matomø þmoniø bruoþus. Tarkim, labai nesimetriðki veidai turi tendencijà atstumti. Bet, ið kitos pusës, pernelyg tiksli simetrija veidà daro nuobodø – tad traukia ir veidà pagyvina nedideli nukrypimai. Ir vis tik patraukliais pripaþástami tokie bruo-ai kaip aukðti skruostikauliai, maþa nosis ir ausys, tam tikros proporcijos atstumuose tarp akiø, nosies ir burnos... Tvirtas smakras geidþiamas vyrams, o moterys þavesnës su didelëmis akimis ir putniomis lûpomis. Vaikiðko veido hipotezë: atseit, vyrus labiau traukia moterys (kaip Klaudija Ðifer) su maþa nosimi ir aukðta kakta – vaikiðkumo bruoþai, skatinantis apgynimo instinktus. Beje, tyrinëtojai 2001 m. nustatë sàryðá (koreliacijà) tarp veido skirtumø ir (dabartinës) moterø sveikatos bei tarp veido skirtumø ir sveikatos vaikystëje (vyrams). Kai veidai þymiai skiriasi nuo vidutinio, atsiranda poveikis sveikatai.

arti smegenø centro, kuri laikoma emocijø centru, parodant, kad tie „nekelia pasitikëjimo“. Ir net kai vëliau papasakojama apie tø þmoniø puikias savybes, tik nedaugelis pakeièia savo nuomonæ.

Socialinë neurologija yra jaunas mokslas, taèiau ji gali padëti nustatyti, kas nusprendþia mus vertinti kità asmená kaip draugà ar prieðà. Pvz., signalai ið akies optinio nervo keliauja á dvi smegenø sritis: kaktos sritá, kurioje kyla mintys ir migdolà. Abu regionai ávertina, kà matome, taèiau visai skirtingais bûdais. Migdolas pirmiausia nusprendþia, tai draugas ar prieðas – per milisekundes, automatiðkai ir nepriklausomai. Kaktos sritis ásijungia tik po ðio nuosprendþio ir remiasi sàmoningu vizualios informacijos ávertinimu. Ðá dvilypá procesà patikrino W.A. Cunningham'as^*) su kolegomis. Buvo pastebëta, kad emocinis vertinimas ima virðø prieð màstymà.

Be kitø pareigø, migdolas veikia kaip galimo pavojaus nustatytojas. Jo staigi reakcija nulemia, reikia kautis ar sprukti. 10-ojo deðimtm. J. LeDoux parodë, kad pikti þmoniø veidai sukelia stipresnes reakcijas migdole, nei patys realûs pavojai (pvz., gyvatës). Panaðius rezultatus prieð 5 m. gavo ir A.R. Hariri (piktø ar iðsigandusiø veidø nuotraukos sukëlë didesnæ reakcijà nei nuotraukos su gyvatëmis, rykliais ar ginklais).

Socializuoti smegenys

Moterys daþnai geriau nei vyrai sprendþia apie kitø þmoniø charakterá, o taip pat parodo jiems empatijà. Mat, aiðkina S. Baron-Cohen'as^**), mergaitës nuo vaikystës mokomos bûti jautrioms kitiems ir paguosti juos, kai reikia. Tai paaðtrina pajautà, intuicijà ir pastabumà. Be to, moterys labiau naudojasi savo kalbos centrais, tad jos neretai yra ðnekesnës ir taip lengviau pajauèia emocinæ kitø þmoniø bûsenà. Tad spëjama, kad kairysis smegenø pusrutulis ið tikro turi „socialinius centrus“, leidþianèius neblogai perprasti kitus þmones. Moteriðkos lyties embrionø bei kûdikiø kairysis pusrutulis vystosi greièiau ir taip sudaro pagrindà kalbiniam ir socialinio bendravimo pranaðumui.

Manoma, kad lyginant su vyrais, moterys, spræsdamos apie kitus, kvapø pojûèiu remiasi labiau. 2002-ais Pamela Dalton parodë, kad moterø nosis gerokai jautresnë. Ir vëlgi, migdolas turi lemiamà vaidmená ávertinant kvapus. Tad uoslë glaudþiai susijusi su emocine reakcija. N. Sobe nustatë, kad migdolas stipriai reaguoja ne tik á dvokà, bet ir á malonius kvapus.

Taigi, gamta sukûrë sistemà, leidþianèia greitai nustatyti ar asmuo draugiðkas, ar prieðiðkas. Ir toji sistema nereikalauja proto ásikiðimo. Trûkumas tik tas, kad mes negalime jos iðjungti.

---

^*) Viljamas Kaningemas (William A. Cunningham) – psichologijos profesorius Toronto ir Ohajo un-tuose. Jo domëjimosi sritys: neuromokslai, dëmesys ir ávertinimas, socialinis pripaþinimas. Bando suprasti, kokie motyvaciniai procesai slypi emocinëse þmoniø reakcijose, visø pirma, ávertinant þmones ir daiktus, paveikianèius mintis ir elgesá.

^**) Simonas Baronas-Kohenas (Simon Baron-Cohen, g. 1958 m.) – anglø psichologas, psichopatologijos prof. Kembridþo un-te, universito Autizmo tyrimø centro direktorius. 1985 m. paskelbë minèiø aklumo autizmo teorijà (kai negali „álásti á kito kailá“). Taip pat prisidëjo tyrimais lyèiø skirtumø ir sinestezija srityse. Jo teorijos gali bûti apibûdinamos kaip „neuroseksizmas“.

Literatûra:

1. F. Galton. Composite portraits// J. of the Anthropological Institute of Great Britain & Ireland, 8, 1878
2. W. Cunningham et al. Neural Components of Social Evaluation// J. of Personality and Social Psychology, vol.85, no 4, 2003
3. M. Gladwell. Blink: The Power of Thinking without Thinking, 2005
4. T. Valentine, S. Darling, M. Donnelly. Why are average faces attractive? The effect of view and averageness on the attractiveness of female faces// Psychonomic Bulletin & Review, 11(3), 2004, pp. 482-487
5. R. Thornhill, S. W.Gangestad. Facial attractiveness// Trends in Cognitive Science, 3, 1999

Pakeisti draugai
Tik pusë pasaulio
Saulë sukelia èiaudulá
Kalimas – mokytumo motina
Tingios akies ádarbinimas
Tamsioji vunderkindø pusë
Stomatologijos istorija
Hitleris: gyvas ar miræs?
Þmoniø rasës tyrinëjimas
Nanomedicina nusitaiko á vëþá
Smegenys ir sprendimø priëmimas
Akis-smegenys: Uþsipildanti spraga
K. Jaspersas. Filosofinis gyvenimo bûdas
Dvi màstymo strategijos: kairysis ir deðinysis
Tarp aristokratiðko gyvenimo ir socialinës kritikos
6 bûdai paspartinti smegenø veiklà
Naujausias kreacionizmo veidas
Ar vasaros laikas taupo?
Mozarto muzikos galia
Kodël kraujas raudonas?
Senasis mano kûnas
Ðokio neurologija
Lietimo iliuzijos
Þudantys smegenys
Kelio suradimas
Protingi ðunys
Skurdo kultûra
Froidas gráþta
Minèiø schema
Vartiklis