Saulė sukelia čiaudulį

Apie 18-35% žmonių, žvelgdami į ryškią šviesą (pvz., Saulę), ima čiaudėti. Tai šviesos refleksas, kuris yra paveldimas. Spėjama, kad tada dirginamas regos nervas, esantis prie pat čiaudulį sukeliančio nervo, - ir tas dirginimas gali persiduoti ir gretimam trišakiui „čiaudulio“ nervui.

Pirmąkart šis reiškinys (angliškai vadinamas photic sneeze reflex, sun sneezing, Achoo syndrome), greičiausiai, buvo paminėtas Aristotelio („Problemos“, 33 kn.). Jis spėjo, kad to priežastis yra nuo Saulės sklindanti šiluma. Maždaug po 2000 m, 17 a. pradžioje, filosofas F. Bacon‘as tai paneigė – atkreipė dėmesį, kad kai akys užmerktos, nečiaudima. Bacon‘ as spėjo, kad saulės šviesa verčia akis sudrėkti, o tada ta drėgme patenką į nosį ir ją sudirgina. Tačiau čiaudulys prasideda pernelyg greitai, kad būtų gana lėtos ašarų latakų veiklos rezultatas.

Ciaudulys Šį simptomą taip pat gali sukelti netikėtai įkvėptas šaltas oras ar stiprūs kvapai. Atrodo, kad jam labiau jautrūs kaukazietiško tipo žmonės, nei afro-amerikiečiai ar Rytų gyventojai. 7-o dešimtmečio tyrimai parodė, kad nors šis refleksas paveldimas, atsakingas genas nėra nei X, nei Y chromosomoje, - ir kad jo tėra viena kopija, nes jei vienas tėvų turi šią savybę, ją paveldi tik pusė vaikų. L. Ptacek mano, kad verta ieškoti už tai atsakingo geno, nes jis gali padėti išsiaiškinti ir jo tiriamus „epizodinius“ negalavimus: epilepsiją bei migreninius skausmus. Mat epilepsijos priepuolius kartais gali sukelti ryškios šviesos blyksniai, o migreną dažnai lydi fotofobija.

Nors reiškinys dar nėra gerai ištirtas, tačiau tyrimai rodo, kad antihistaminai, naudojami rinito (rhinitis, slogos), sukeliamo sezoninių alergijų, gydymui gali sumažinti jautrumą šios rūšies čiaudėjimui. Nors, galbūt, geriausia nešioti akinius nuo saulės. Šiaip, problema nėra visai juokinga, nes ją turi ir karinių naikintuvų pilotai (1993 m. R. Breitenbach straipsnis “Military Medicine” žurnale). Taigi, jis gali būti pavojingas (ar turėti poveikį)kai kurių profesijų darbuotojams, pvz., beisbolininkams (ir kitiems sportininkams), akrobatams ir pan., o taip pat išvažiuojant iš tunelių ir kt. Spėjama, kad dalinai jis gali būti konduktyvaus kurtumo, mediastinorrhexis ir vidinio smegenų kraujavimo priežastimi.

Kas yra čiaudulys? Visi žino, kas tai, tačiau paaiškinti gana sunku! Tai sudėtingas reiškinys, kuriame dalyvauja nemažai smegenų sričių. Čiaudulys yra refleksas, kurį sukelia nosies membranų juslinis sudirginimas ir jis pasireiškia stipriu ir garsiu oro išstūmimu pro burną ir nosį. „Refleksas“ reiškia, kad kažkoks kūno sudirginimas sukėlė reakciją, kurios nevaldote, kitaip sakant, kyla apie tai nepagalvojus ir mintimis sąmoningai nesustabdoma.

Žmogaus kūnas turi daug refleksų, pvz., vienas iš svarbių yra akies vyzdžio susitraukimas reaguojant į ryškią šviesą. Šiuo atveju, šviesa, patekusi į akį, verčia akį siųsti signalus nervais į smegenis, o iš ten grįžta kiti signalai, nurodantys susitraukti vyzdžiui. Panašiai ir čiaudulio atveju, signalai iš nosies eina į smegenis, o iš ten ateina signalai atgal į nosį, o taip pat burną, krūtinės ląstą, raumenis ir kitur, kur reikia, kad būtų nusičiaudėta. Signalai nervais keliauja sudėtingais keliais, tačiau paprastai signalų iš akies ir nosies keliai skiriasi. Tačiau matyt, kai kuriems žmonėms jie susilieja, ir stipri šviesa gali sukelti kutenimo nosyje pojūtį, į kurį žmogus reaguoja čiaudėdamas. Šią parasimpatinio sužadinimo hipotezę išsakė H. Everett‘as, tačiau ji nėra patvirtinta.

Alternatyvi hipotezė tvirtina, kad tokius keistus čiaudulius sukelia pailgosios smegenys (medulla oblongata), smegenų pagrindo dalis, reguliuojanti daugelį nevalingų procesų, tokių, kaip kvėpavimas, širdies plakimas, vyzdžių susitraukimas ir, matyt, čiaudėjimas. Juk tikrai yra žmonių, kurie čiaudi po sočių pietų, o kiti čiaudi orgazmo metu. Matyt, būtent pailgųjų smegenų dalyje tie signalai kažkaip susimaišo.

Neseniai Ciuricho Psichologijos institutas atliko tyrimą (jis detaliau aprašytas N. Langet et al. When the Sun Prickles Your Nose: An EEG Dtudy Identifying Neural Bases of Photic Sneesing // Plos ONE 5(2), 2010, kopija www.plosone.org svetainėje, su gausia bibliografija), kurio metu nustatyta, kad stipriausi blyksniai nebūtinai sukelia stipriausią kutenimo jutimą nosyje. Nustatyta laiko intervalai (56-68 ms ir 200-212 ms), kada čiaudėtojams padidėja smegenų aktyvumas saloje (insula) ir antrinėje somatosensorinėje žievės ( postcentral gyrus) srityje.

Bet ar šis čiaudulys turi kokią naudą? Kai kurie samprotauja, kad jis išsivystė kaip žmogaus evoliucijos pasekmė. Atseit, kai mūsų olose gyvenę tolimi protėviai išlįsdavo į dienos šviesą ilgai buvę purvinoje patalpoje, jiems buvo pravartu prasivalyti nosį ir burną. Tai padėdavo čiaudulys. Deja, tai tik tarytum senų bobučių pasakėlė, - niekuo nepagrįsta.

Neseniai šis reiškinys patraukė „23andMe”, kompanijos, analizuojančios DNR seilėse, siekiant nustatyti tam tikrus polinkius bei tendenciją susirgti tam tikromis paveldimomis ligomis, dėmesį. O tema pasirodė ir „Berenstain Beers“ knygų vaikams serijoje. Yra netgi tam skirta Interneto grupė (žr. >>>> ).

Literatūra

  1. E.W. Benbow. Practical hazards of photic sneezing// Brit. J. Opthal., 75, 1991
  2. H.C. Everett. Sneezing in response to light// Neurology, 14, 1964
  3. H.H. Morris. ACHOO syndrome: prevalence and inheritance// Clev .Clin. J. Med, 54, 1987
  4. L.P. Semes et al. The photic sneeze response: descriptive report of a clinic population// J. Am. Optom. Assoc., 66(6), 1995
  5. R. A. Breitenbach. The photic sneeze reflex as a risk factor to combat pilots// Mi. Med., Dec 1993
  6. B.W. Whitman. R.J. Packer. The photic sneeze reflex: literature review and discussion// Neurology, 43(5), 1993
  7. K. Schrock. Looking at the Sun can trigger a sneeze// Sci.Am., Jan. 2008
  8. M. Songa, C. Cingi. Sneeze reflex:facts and fiction// Therapeutic Advances in Respiratory Disease, 3, 2009

Lietimo iliuzijos
Pakeisti draugai
Šokio neurologija
Kodėl dangus žydras?
Naglumas – sėkmės garantas
Tingios akies įdarbinimas
Atsiradimai ir paaiškinimai
Kas blogai su tuo piešiniu?
Robertas Kochas ir Lietuva
Vilniaus Universiteto chemikai
Nanomedicina nusitaiko į vėžį
Atvertas kelias į amžinos jaunystės fontaną
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
K. Jaspersas. Filosofinis gyvenimo būdas
Tarp aristokratiško gyvenimo ir socialinės kritikos
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Kamieninės ląstelės sukelia vėžį
Žmonių rasės tyrinėjimas
Vadovauk savo smegenims
Mozarto muzikos galia
Senasis mano kūnas
Placebo - tikrai veikia!
Tik pusė pasaulio
Algebra akimirksniu
Žudantys smegenys
Om Simrikė
Draugas ar priešas?
Froidas grįžta
Vartiklis