Reikšmingi 2018 m. atradimai fizikoje ir astronomijoje
Anksčiau jau peržvelgiau už ką buvo skirtos 2018 m. Nobelio fizikos premijos (skaitykite Manipuliacijos šviesa), kokie pastebėti žymesni įvykiai matematikoje, įvertinti pasiekimai kosmonautikoje, ir dabar eeee, gal kiek vėluojant, užmesta akis ir į praėjusius 2018 metus fizikos ir astronomijos padangėse. Bet geriau vėliau nei niekad
1. Susietų fotonų tripletai
JAV fizikai iš Harvardo un-to, vadovaujami M. Lukino, pirmąkart eksperimentiškai užregistravo trijų susietų fotonų būseną. Dalelės yra susietos, jei jos pakankamą laiko tarpą kartu juda tik ribotoje erdvėje. Atomai, molekulės ir net galaktikos susietų objektų pavyzdžiai. Tačiau fotonai ypatingai silpnai sąveikauja tarpusavyje. Pirmąkart du susietus fotonus pavyko pastebėti tik 2013 m., o 2018 m. tai užfiksuota ir trim fotonams. Tai įvyko rubidžio atomų debesyje juos sužadinant lazerio impulsų seka. http://news.mit.edu/2018/physicists-create-new-form-light-0215 -->
2. Skystas vanduo Marse
ESA orbitinio Marso Mars-Express (startavusio 2003 m.) MARSIS radaro duomenys iš Pietų ašigalio rodo, kad yra didelė tikimybė, kad po 1,5 km ledo sluoksniu randasi skysto vandens ežeras, kurio skersmuo apie 20 km. Ten temperatūra tikriausiai žemesnė už 0oC, tačiau ištirpę magnio, kalcio ir natrio druskos neleidžia vandeniui virsti ledu. Tiesa, labai mažai tikėtina, kad jame gali būti gyvybė, tačiau tai leidžia tikėtis esant požeminio vandens ir kitose vietose.
3. Grafeno superlaidininkas
JAV ir Japonijos fizikai aptiko, kad dviejų grafeno sluoksnių, kai jų storis tėra atomas, darinys gali praleisti
elektronus be varžos, jei sluoksniai vienas kito bus pasukti magišku 1,1o kampu. Tai svarbus proveržis
ieškant aukštoje temperatūroje superlaidumą turinčių medžiagų.
Superlaidininkai sąlyginai skirstomi į įprastinius, kurių elgseną paaiškina teorija, ir neįprastus, kuriems teorija
netinka. Antriesiems priklauso keramikiniai superlaidininkai kupratų, sudėtingų vario oksidų, pagrindu. Įprastiniai
superlaidinkai superlaidumą įgauna temperatūrose, artimose absoliučiam nuliui. Kupratai kažkur -
140oC. Tad paskutiniais dešimtmečiais fizikai dėmesį sutelkė kupratams, bandydami gauti
superlaidumą kambario temperatūroje, tačiau perprasti kupratų superlaidumo mechanizmų jie taip ir nepajėgė.
Superlaidumas grafeno struktūroje turi panašumų į kupratus, - ir nors superlaidumui gauti ją reikia atšaldyti iki -
271CC, tačiau toji struktūra žymiai paprastesnė, tad gali tapti raktu kupratų superlaidumo supratimui.
4. Surasti trūkstami barionai
Buvo neaišku, kur slepiasi 40% Visatos masės. Dabar (pagal išankstinius Harvardo-Smitsono astrofizikos centro ir kitų astrofizikų rezultatus) nustatyta, kad ji randasi barionuose išretintose dujose su pluoštine struktūra. Daugiau apie tai Trūkstamų barionų byla...
5. Vėl paleistas unikalus japonų kolaideris
2018 m. balandžio 26 d. po 7 m. modernizacijos vėl pradėjo veikti SuperKEKB, sudūręs ypatingai siaurus elektronų ir pozitronų srautus. Fokusuojanti sistema sukuria plauko storio dalelių srautus. Jo pagrindinis prietaisas yra Belle II detektorius, įrengtas srautų susidūrimo taške. Jis sveria 10 t ir užima per 1000 m2 plotą. Jo pagrindine posisteme yra 40 t svorio elektromagnetinis kolorimetras, sukurtas joduoto cezio kristalų pagrindu, leidžiantis dideliu tikslumu registruoti ir matuoti fotonų energiją. Modernizuoto kolaiderio jautrumas padidėjo 40 kartų.
6. Gravitacinis raudonasis poslinkis
ESO (Europinės Pietinės observatorijos Čilėje) astronomai VLT teleskopu aptiko
S2 žvaigždės raudonąjį poslinkį
stipriame gravitaciniame lauke, sukurtame supermasyvios juodosios skylės mūsų galaktikos centre (Sgr A*),
esančios Šaulio žvaigždyne. Žvaigždei artėjant prie juodosios skylės, jos spektro linijos pasislenka į raudonąją pusę, o
tolstant jos sugrįžta. Tai ir numato Einšteino bendroji reliatyvumo teorija.
S2 stebima nuo 1992 m. Ji kas 16 m. priartėja prie Sgr A* iki 120 a.v. Paskutinį kartą tai įvyko 2002 m., bet astronomai
tuoet dar neturėjo pakantamai tikslių instrumentų tų efektų aptikimui. 2018 m. gegužę įvykusiam suartėjimui jau buvo gerai pasiruošta.
7. Atrasta seniausia galaktikos žvaigždė
Dž. Hopkinso un-to (JAV) astronomai aptiko žvaigždę J1808-5104, kurios amžius 13,5 mlrd. m. Joje metalų kiekis
labai mažas, o tai būdinga pačioms pirmosioms žvaigždėms, susidarusioms po Didžiojo sprogimo. Jos buvo
sudarytos iš vandenilio, helio ir trupučio ličio. Vėliau jos savo branduoliuose susintetino ir sunkesnius elementus, kuriuos, sprogdamos kaip
supernovos, paskleidė po Visatą. Minėta žvaigždė randasi ploname diske (kaip ir mūsų
Saulė). Kas gali reikšti, kad mūsiškė galaktikos sritis yra 3 mlrd. m. senesnė nei manyta anksčiau.
8. Diodinio lazerio atgimimas
Rusijos Kvantinio centro ir kitų mokslo įstaigų fizikai sukūrė diodinių lazerių spektro stipraus suspaudimo metodą. skleidžiamų bangų ilgių juostos susiaurinimui iki atometrų (10-18) buvo panaudoti mikrorezonatoriai: skaidrių medžiagų žiedai arba diskai, lazerio spinduliavimą pakeičiantys dažninėmis šukomis. Taip gautas pigus lazeris praktiškai tik vienam dažniui, kurį galima panaudoti sensoriuose, lidaruose (tolimų objektų tyrimo prietaisuose) ir cheminiuose analizatoriuose.
9. Juodųjų bedugnių sankaupa galaktikos centre
Analizuojant NASA orbitinės rentgeno observatorijos Čandros duomenis padaryta išvada, kad mūsų galaktikos centre randasi didelis kiekis juodųjų skylių, net keli šimtai. Bent jau dabar aptikta kelios dešimtys dvinarių žvaigždžių, kurių vienas narys panašus į juodąją skylę. Tokias poras galima pastebėti, nes joms jungiantis susidaro būdingas rentgeno spindulių pliūpsnis. Tai argumentas hipotezei, kad galaktikų centre esančią masyvią juodąją skylę supa mažesnės masės kolegių debesis.
Planeta su skyle
Galileo Galilėjus
Garo tramdytojas
Langų stiklas Lietuvoje
2018 metai matematikoje
2018: Manipuliacijos šviesa
Genijaus keliai ir klystkeliai
Apie laiko klausimą filosofijoje
Dž. Bruno mirtis ir nemirtingumas
8-i alternatyvūs energijos šaltiniai
Ankstyvoji Visata ir ekzoplanetos
El. dalelių simetrija persmelkia viską
Artileristas, atradęs sustingusio laiko sferą
2018 metai matematikoje
Už ką Nobelio premijos negavo Virginijus Šikšnys
Už ką suteiktos 2021 m. Nobelio fizikos premijos?
Kaip vyko didysis perėjimas iš nieko į būtį?
Kas padėjo tamsiosios materijos supratimui
Kelionė po cheminių elementų lentelę
Amžinas judėjimas laiko kristaluose
Celuloidas: plastmasių prosenelis
Lemtingasis Rentgeno atradimas
Elektra, kol dar nebuvo vartotojų
Sunkusis ir metalinis vandenilis
Mitologija Visatos masteliu
Galvaninės teorijos pradžia
Žemės magnetinis laukas
Robotai - dirbtiniai žmonės
Hadronų koliderio kūrėjas
Nekritinė stygų teorija
Daisonas prieš Daisoną
Mažosios saulės mįslės
Ginčas apie tuštumą
Stikliniai laidai
Vartiklis