Kai lieka tik pusė pasaulio

Sally patyrė avariją, kurios metu buvo pažeista dešiniojo smegenų pusrutulio žievė nepaveikiant kitų smegenų dalių. Dešiniojo pusrutulio valdoma kairioji kūno pusė buvo suparalyžiuota. Ji liko protiškai normali ir atrodė šnekia, protinga moterimi, kokia buvo prieš avariją.

Tačiau jos tėvas pastebėjo kitus nerimą keliančius simptomus, į kuriuos, kas atrodė gana keista, ji tarytum nekreipė dėmesio. Kai ji bandydavo pavažinėti po kambarį savo vežimėliu, ji kartais atsitrenkdavo į kairėje esančius daiktus. Vėlesni patikrinimai parodė, mažai kreipė dėmesio į tai kas yra ar vyksta kairėje, nors juos pastebėdavo – kai jie patraukdavo jos dėmesį, ji juos matydavo. Jos rega buvo normali, problema buvo dėmesys tam, kas yra kairėje. Pvz., ji valgydavo tik dešinėje lėkštės pusėje esantį maistą. Tačiau, jei maistas kairėje pusėje patraukdavo jos dėmesį, ji jį atpažindavo ir valgydavo. Ji kentėjo nuo vadinamojo vienpusio erdvinio nepastabumo sindromo (angl unilateral spatial neglect arba (hemispatial neglect). Pirmąkart sindromą 1941-ais aprašė G. Holmsas¹⁾ ir R. Breinas²⁾.

Kas sukeldavo tą simptomą? Žmogaus smegenyse yra apie 100 mlrd. neuronų, tačiau vienu metu tebūna aktyvi tik nedidelį jų dalis ir tas ribotumas yra pastabumo silpna vieta. Tai yra, kad piešinuke galime matyti tik arba antį, arba tik triušį, bet niekada abu vienu metu. Štai kodėl jums vairuojant nesuvokiate daugelio aplink vykstančių dalykų, kai dėmesį sutelkiate į prieš jus esantį pėstįjį. Tad pusinio nepastabumo sindromas tėra šios rūšies nepastabumo paaštrėjimas.

Reikia kažkiek suprasti anatomiją. Signalai iš tinklainės pasiunčiami optiniu nervu ir išsiskiria į du skirtingus kelius, vadinamus „senu“ ir „nauju“, atspindint tai, kada jie išsivystė. Pirmasis, kartais vadinamas „kur“ keliu ir pasieninėje smegenų skiautėje nustatoma, kaip daiktai išsidėstę aplik mus. Antrasis atveda į vizualinio suvokimo žievės sritį, iš iš čia vėl išsiskiria į du kelius „kas“ ir „kaip“, vedančius, atitinkamai, į smilkininę ir pasieninę sritis. Jose įvyksta atpažinimas ir identifikavimas. Nuo to, kaip tie keliai funkcionuoja, ir priklauso mūsų judėjimas invalido kėde. Sally kelias pažeistas dešiniajame pusrutulyje, tad ji ignoruoja viską, kas dedasi kairėje pusėje [apie smegenų struktūrą žr. >>>>>].

... Įdomu, kad nepastabumas tarytum susijęs tik dešiniojo pusrutulio pažeidimu. M. Mesulamas³⁾ pasiūlė įdomų paaiškinimą. Dešinysis pusrutulis, kuriame yra daugiau dėmesio apdorojimo resursų ir yra svarbesnis erdviniam matymui, gali vienu metu apžvelgti visą vaizdą, kairės ir dešinės pusės. Tad, pažeidus kairįjį pusrutulį, jo funkcijas gali perimti dešinysis pusrutulis. Tačiau kairysis pusrutulis nėra pajėgus perimti dešiniojo funkcijų.

Nesunku diagnozuoti nepastabumo sindromą. Toks asmuo linkęs dažniau žvelgti į dešinę ir nepažvelgia į kairę net tada, jei iš ten kas artinasi. Sekant objektą, judantį iš dešinės į kairę, jis „pametamas“ pusiaukelėje. Moterys daro tik dešinės pusės makiažą, o vyrai skutasi tik dešinę veido pusę. Jei tokį asmenį paprašysite iš atminties nupiešti gėlę ar namą, jis nupieš tik dešinę jų pusę. Įdomu, kad šis „pusės piešimas“ veikia net tada, kai piešiama užmerktomis akimis.

Paprašius Sally horizontalią liniją padalinti pusiau, ji pusiau padalijo tik tą dalį, kuri buvo jos dešinėje. Reikėjo tikėtis, kad jei visa linija bus vien dešinėje pusėje, ji ją padalins teisingai. Tačiau taip nebuvo. Net jei jos lėkštę padėjus dešinėje, ji vis tiek valgo tik dešinę joje esančio maisto pusę. Ir nėra griežtos linijos, dalijančios dešinę ir kairę pusę. Nepastabumas atsiranda palaipsniui.

Įdomu ir tai, kad pats pacientas nepastebi savo tokio nepastabumo kairei pusei. Kartais jam kyla neaiški mintis, kad kažkas ne taip, kurią jis išreiškia: „Reikia akinių“. Sally „kairė“ tiesiog liovėsi egzistuoti. Gali būti, kad ji netgi urėjo problemų su abstrakčiomis idėjomis ir frazėmis, kuriuose reikėjo naudoti žodį „kairė“. Tokie pacientai gali netgi nežinoti, kad jų kairė pusė paralyžuota. Kai Sally paklausė, ar ji gali paliesti nosį kaire ranka, ji atsakė „Taip“. Paprašyta tai padaryti, ji dešine ranka paėmė neveiklią kairę ranką ir ją panaudojo, tarsi įrankį, nosies palietimui. Taigi, nei jei „ji“ nežinojo apie paralyžių, kai kurios jo smegenų dalys „žinojo“, kad kairė ranka yra paralyžiuota.

Ypač gyvai nepastabumo sindromas pasireiškė su veidrodžiu, pakabintu jos dešinėje pusėje. Jame ji matė savo veido, aišku ir jo kairę pusę, kurios „nepastebėdavo“ Ji „žinojo“, kad žiūri į savo veidą veidrodyje. Tada paprašėme asistentą atsistoti jos kairėje ir laikyti rašiklį taip, kad Sally matytų jį veidrodyje (ir Sally patvirtino, kad mato). Tada Sally paprašėme paimti rašiklį ir bloknote užrašyti savo vardą. Nuostabai, ji ištiesė ranką prie veidrodžio ir rašiklį pabandė paimti iš ten. Paklausta, kur yra rašiklis, ji atsakė, kad jis yra „veidrodžio viduje“. Kitais kartais, ji tvirtindavo, kad rašiklis yra „už veidrodžio“. Buvo taip, tarsi jos smegenys sakė: „Tai atspindys veidrodyje, tad rašiklis yra mano kairėje. Tačiau kairės pusės mano Visatoje nėra, tad rašiklis privalo būti veidrodyje. Tai vienintelis problemos sprendimas“. Nuostabi iliuzijos prie protavimą pergalės iliustracija!

Daugelio smegenų sričių pažeidimai gali sukelti vienpusio nepastabumo sindromą, tačiau sunkiausius ir ilgalaikius sutrikimus sukelia vienos, būtent jungties tarp smilkininės ir momens (pakaušio) skiltimis, esančios vos aukščiau tiesiai virš ausies (TPJ). Šis mazgas susijęs su kognityviniais, dėmesio ir atminties tinklais, pažeidimas.

Be to, 2014 m. „Nature“ paskelbtas straipsnis leidžia spėti, kad kažkas panašaus gali įvykti ir miegant. Savanorius tamsiame kambaryje pasodindavo į patogią kėdę ir prašydavo atsipalaiduoti. Prieš pat jiems imant snausti, kairėje ar dešinėje pasigirsdavo garsas ir savanoriai buvo prašomi pasakyti, iš kurios pusės jis sklido. Kaip taisyklė, visi, nepriklausomai nuo to, iš kur atsklido garsas, sakydavo jį buvus dešinėje. Tai rodo, kad dešiniojo pusrutulio mechanizmai yra esminiai nustatant erdvę aplink mūsų kūnus.

---

¹⁾ Gordonas Holmsas (Gordon Morgan Holmes, 1876-1965) – airių neurologas, žinomas smegenėlių ir žievės srities, apdorojančios vizualinę informaciją, tyrimais. Smegenėlių tyrimus paskatino Pirmojo pasaulinio karo metu stebėtos šautinės žaizdos. Labai nemėgo medicininės politikos ir dalyvavimo komitetuose. Daugelį metų buvo žurnalo „Brain“ redaktoriumi.

²⁾ Raselas Breinas (Walter Russell Brain, 1895-1966) – britų neurologas. Pažymėtinas jo veikalas „Nervų sistemos smegenų susirgimai“ (). Ilgą laiką buvo žurnalo „Brain“ redaktoriumi. „Breino refleksu“ vadinamas refleksas, žmogui patekus į keturpėsčią padėtį. 1931 m. priėmė kvakerių tikėjimą. 1954 m. gavo baroneto titulą. Rūpinosi V. Čerčilio sveikata paskutinėmis jo dienomis.

³⁾ Marselis Mesulamas (Marek Marsel Mesulam, g. 1945 m.) – turkų kilmės amerikiečių neurologas, užsiimantis neuroniniais tinklais, funkciniu vaizdų atpažinimu, silpnaprotyste (demencija), smegenų žievės tyrimais, cholino sklidimu. Dirba Čikagoje.

Lietimo iliuzijos
Kelio suradimas
Pakeisti draugai
Akys išduoda mintis...
Faktas ar frenologija
Kas sukelia šizofreniją?
Tingios akies įdarbinimas
Autizmas: iškilūs ir keisti
Kas blogai su tuo piešiniu?
Kalimas – mokytumo motina
Smegenys ir sprendimų priėmimas
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Smegenys ir sprendimų priėmimas
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Narcisizmas psichoanalizėje
Objektyvizmas (Ayn Rand)
Taip, aš mirštu iš bado
Mokslas apie garbanas
Saulė sukelia čiaudulį
Smegenys yra tampomi
Įgimta ar paveldėta?
Draugas ar priešas?
Šis tas apie balsą
Laiko dvelksmas
Tėvo veiksnys
Vartiklis