Vilniaus televizijos bokštas
Pirmasis televizijos centras Vilniuje pradėtas eksploatuoti 1957 m. gegužės 1 d. išvakarėse. Tada jis galėjo transliuoti tik vieną programą, nors buvo galingiausias TSRS. Maskvos, Leningrado, Kijevo centrai turėjo tik 5 kW siųstuvus, Vilniaus 3 kartus galingesnį. 180 m bokštas irgi atrodė gana aukštas. Kartu su TV antena jame buvo sumontuotos dviejų programų ultratrumpųjų bangų antenos radijo siųstuvams.
Didesniam programų kiekiui bokštas nebuvo numatytas, tuomet nebuvo ir radiorelinių linijų. Vėliau imta kurti ištisas TV stočių tinklas. Pastatytos galingos TV stotys Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Anykščiuose. Tačiau to nepakako, kad visos Lietuvos gyventojai gerai matytų TV programas. Tad buvo pastatyti mažo galingumo retransliatoriai Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Tauragėje, Jurbarke, Nidoje, Raseiniuose.
Sukūrus radiorelinių linijų tinklą, TSRS jau buvo galima transliuoti kelias TV programas. Centrinės programos transliavimui pastatyti galingi siųstuvai Vilniuje, Anykščiuose, Klaipėdoje ir mažo galingumo retransliatoriai Kaune, Panevėžyje, Alytuje ir Šiauliuose. Tuo metu respublikinę programą be trukdymų galėjo matyti 85% gyventojų.
Ėmus TSRS transliuoti spalvoto vaizdo programas, prireikė statyti naują televizijos transliavimo stotį. Naują bokštą suprojektavo Maskvos Sąjunginis Ryšių projektavimo institutas. Buvo pasirinkta panaši į Berlyno TV bokšto neįtempto gelžbetonio konstrukcija betono reiks kiek daugiau, bet kitos išlaidos bus mažesnės. Bokšto pamatai į žemę įleidžiami 8,25 m. Bokšto pagrindas - 1,5 m storio gelžbetoninė plokštė.
Jis randasi Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, 613 m atstumu nuo Neries upės. Tai Aukščiausias statinys Lietuvoje (aukštis 326,5 m), tarp tokios konstrukcijos ir paskirties statinių Europoje pagal aukštį yra 8-as. 165 m aukštyje įrengta kavinė Paukščių takas. Bokšto dalis, kurioje įrengta kavinė, yra sukama aplink savo ašį, kuri apsukama maždaug per 45 min. 180 m aukštyje 2020 m. gegužės 5 d. atidaryta atvira apžvalgos aikštelė. 200013 m. ant bokšto imta įžiebinėti vienos iš didžiausių pasaulyje kalėdinės eglės, sukonstruotos iš elektrinių girliandų.
Vilniaus televizijos bokštas pradėtas statyti 1974 m. balandį ir baigtas 1980 m. gale. Oficialiai bokštas veikti pradėjo 1981-ųjų sausio 31 d. Projekto autoriais buvo gruzinų architektas Davidas Besiladzė, kuris suprojektavo ir Talino TV bokštą bei radijo centrą Gvinėjoje 1961 m., bei rusų inžinierius ir architektas Vladimiras Obydovas ir Davidas Dortmanas. Administracinį pastatą ir inžinerinius tinklus projektavo Miestų statybos projektavimo instituto architektas Kazimieras Rimantas Balėnas. 1985-ųjų rugsėjį demontuotas senasis bokštas.
1991 m. sausio 13 d. sovietų tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė. Jį gynė tūkstančiai beginklių žmonių, kurių 14 žuvo. Pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2016 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti, o bokšto papėdėje gynėjų atminimui įrengtas paminklas. Sausio 13 d. imta vadinti Laisvės gynėjų diena ir yra Lietuvos valstybinė šventė.
Trakų pilis
Dzūkijos kopos
Latgalos lietuviai
Miltinio teatro fenomenas
Kuršiai vikingų epochoje
Šiaulių (Saulės) mūšis
Heroika prie žilojo Nemuno
Mažo miestelio didelė istorija
Alytus: balta rožė raudonam fone
Aldonos Gediminaitės muzikantai
Ar skaudėjo dantis mūsų senoliams?
Padavimas apie nepradingusį Kaliaziną
Žydai Lietuvoje: laikų ir įvykių apybraiža
Seniausias lietuviškas žemėlapis
Barboros Radvilaitės portretas
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Stakliškių versmės
Palemono sūnūs
Lietuvos gotika
Žemaičių epas
Vartiklis