Šiltnamio efektas

Mes susirūpinę dėl automobilių, šiluminių elektrinių ir net cemento gamyklų poveikiu aplinkai. Tačiau visai neužsimindavome apie maistą. Tačiau 2006 m. FAO ataskaita parodė, kad būtent maistas, o ypač mėsa yra didžiausias anglies dvideginio (CO2), metano, azoto oksido ir panašių dujų, skatinančių šiltnamio efektą, šaltinis. Mat tos dujos sugeria Saulės energiją ir taip padidina Žemės paviršiaus šilimą. Kadangi skirtingų dujų poveikis skirtingas, jos perskaičiuojamos atitinkamu CO2 kiekiu. Taigi FAO ataskaita rodo, kad mėsos gamyba atsakinga net už 14-22% bendro CO2 ekvivalento (kuris yra 36 mlrd. t. per metus). Taigi, 200 g sumuštinio gamyba tiek pat veikia aplinką kaip 30 km kelio automobiliu.

Kaip bebūtų, bet kuris maistas, įskaitant daržoves bei vaisius, slepia poveikį aplinkai: transportavimas, atvėsinimas ir apšiltinimas auginant, o taipogi ir augalų ir gyvulių skleidžiamas metanas. Visa tai susiveda į šiltnamio efektą skatinančias dujas. Štai 200 g Peru šparaginių pupelių užauginimas aplinkai kainuoja 1,2 uncijas CO2 ekvivalento (o jei tai suvartojama JAV - tai pasiekia ir 3,2 uncijas). Farting Cow

Tačiau tai niekas, palyginus su jautiena, kurios 200 g atsakinga už 1,8-3.4 uncijų CO2 ekvivalento (priklausomai nuo auginimo būdo). Tačiau gyvuliams reikia dar ir daug maisto. Paskaičiuota, kad 200 g gyvulinio proteino pagaminimui reikia per 2 kg augalinio proteino - o tai vėl papildoma dujų emisija. Tad viską susumavus, kad turėtume 200 g fermose užaugintos jautienos, į aplinką išleidžiama apie 3 kg CO2 ekvivalento. Kita mėsa gerokai nuo jos atsilieka: 200 kiaulienos atsakinga už 750 g, o vištiena - 220 g CO2 ekvivalento.

Tai ką daryti? Pagerinti mėšlo tvarkymą, auginimo organizavimą. Metano surinktuvai galėtų būti panaudoti net elektros gamybai. Tačiau visai tai pernelyg brangu, kad komerciškai apsimokėtų. Na, tada sąmoningi planetos gyventojai galėtų pakoreguoti savo maitinimąsi. Mažiau jautienos, daugiau vietinių produktų (sumažinant transportavimo veiksnį - nors neefektyvūs vietiniai pervežimai duoda gana mažą efektą).

Faktai

Daugiausia jautienos vartoja abi Amerikos bei Australija (per 30 kg vienam žmogui per metus).

CO2 ekvivalento pasiskirstymas:
Energijos gamyba 21%
Įvairi mėsa 18%
Transportas 14%
Fosilinio kuro gavyba (nafta, anglis) 12%
Žemdirbystė 12%
Gyvenamųjų namų išlaikymas 10%
Gamyba 7%
Kita 6%
 


Atšilimas prieš Bilą Geitsą

Bilo ir Melindos Geitsų fondas, turtingiausias pasaulyje, prisiėmė kilnų tikslą padėti milijardams žmonių, kurie niekada neturėjo galimybės sveikai ir produktyviai gyventi. 2008 m. liepą Bilas Geitsas paliko "Microsoft", kad su žmona Melinda visą laiką galėtų skirti fondui. Fondo dėmesys nukreiptas JAV mokymo, vaikų mirtingumo, maliarijos, užterštumo, AIDS ir žemdirbystės sritis atsilikusiose šalyse. Kasmet fondas skiria 3 mlrd. dolerių, o 2100-aisiais baigs savo veiklą.

Urine Shower Dabar pasaulis labiausiai susirūpinęs visuotiniu atšilimu; pagal prognozes 2100-aisiais gyvenimo sąlygos gali tapti nepakenčiamos. Analizės teigia, kad besivystantis pasaulis kentės baisiai. Ypač Afrika, kuriai Geitsai skiria daugiausia dėmesio, - žemynas, kurio šiaurę ir pietus glemžiasi dykumos, o pakrantėse didelis gyventojų tankis. Tačiau Geitsų fondas nenumato programos, skirtos visuotinam atšilimui. 2006-ais Bilas pasakė interviu "Newsweek" tuo klausimu, kad jam svarbiau klausimas: o kaip su 4 mlrd. vargšų, su energijos ir aplinkos reikalais jiems?

Tačiau 2100-aisiais, pagal "Science" žurnalo analizę, per 5 mlrd. žmonių, gyvensiančių tropikuose ir subtropikuose, patirs alinantį karštį. Pusė žmonijos susidurs su maisto problema, sukelta klimato pokyčių. Mokslininkų nuomone, didelės sritys pietų Azijoje, rytinėje Pietų Amerikoje, vakarų Australijoje, pietų ir šiaurės Afrikoje virs dykumomis. Apie trečdalis sausumos patirs sausrą.

Tuo tarpu Bilas Geitsas su partneriu W. Buffet'u aplankė Kanadą, "mastydami apie investicijas" į degiuosius skalūnus. Šie, kad būtų panaudoti kurui, reikalauja didelių gamtinių dujų kiekių, ir tai gerokai viršija šiltnamio efektą skatinančią emisiją, nei kurui naudojant naftą. "Greenpeace" neveltai jų naudojimą vadina "didžiausiu nusikaltimu gamtai".

Atrodo, kad B. Geitsas nepilnai supranta globalaus atšilimo esmę. Fondas daug investavo į šiaurės ir pietų Afrikos žemdirbystę, siekdamas patrigubinti vietinių fermerių pajamas iki 2025-ųjų. Bet jo atvirame laiške tėra tik šie komentarai, liečiantys atšilimą:
"Didelė šio tikslo [pajamų patrigubinimo] pasiekimo nauda yra ta, kad klimato pasikeitimas sąlygas padarys dar atšiauresnes - tiek sukeltų sausrų, tiek potvynių - tropikuose, kur gyvena daugiausia vargšų. Neigiamus poveikius patirs beveik vien vargšai, nors net ne jie sukėlė problemą. Tikiuosi, kad padidėjęs visuomenės dėmesys klimato pokyčių mažinimui taip pat padidins politinę valią padėti vargšams, panaikinant jų neigiamus poveikius. Įdomu, kaip dažnai klimato pasikeitimo poveikis yra iliustruojamas kalbant apie problemas, su kuriomis susidurs poliariniai lokiai, o ne daug didesnis žmonių kiekis, kurie mirs, nei nebus jų pagalbai skirta žymių investicijų".

Bet ar nebus taip, kad nebus galima verstis žemdirbyste dėl pasikeitusių gamtinių sąlygų. Nobelio premijos laureatas S. Ču "Los Angeles Times" įrodinėjo, kad net Kalifornijoje (duodančioje 20% JAV žemės ūkio produktų) bus liautasi užsiimti žemės ūkiu, nes neliks drėgmę tiekiančio sniego.

Ar sulauksim atšalimo?

Vienu pasaulio pabaigos variantų gali būti globalus atšilimas: poliariniai letai ištirps ir paskandins visus stambiausius pakrančių miestus. Tačiau rusų mokslininkai mano, kad gali būti atvirkščiai – pasaulis žus nuo šalčio. Ir gali būti, kad tai nutiks jau po dviejų metų. Naujas ledynmetis truks ne trumpiau nei du šimtmečius, o jo pikas bus 2055-ais, t.y., tais pačiais, kuriais, anot globalaus atšilimo šalininkų, planeta „užvirs tarsi virdulys, kurio laiku nenuėmė nuo ugnies“. Planeta, atseit, jau vėsta pamažu pora dešimtmečių, nors per ankstesnius šimtmečius ir sukaupė nemažai Saulės šilumos.

Ir šis prognozuojamas atšalimas bus jau penktuoju „mažuoju ledynmečiu“ per paskutinius 900 m. Panašūs klimato pokyčiai buvo fiksuoti 13, 15, 17 ir 19 a.
Skaitykite Paskutinį ledynmetį sukėlė meteorito ar kometos smūgis

Musė cėcė
Būk laimingas!
Ugnies ekologija
Žvejybos matematika
Ar sulauksime apokalipsės?
Narcisizmas psichoanalizėje
Apylankos į naudą
Tamsioji vunderkindų pusė
Siurbkite tiesiai į smegenis
Ar vasaros laikas taupo?
Mirtino susiliejimo teorija
Žėruojančios šokių aikštelės
Nanomedicina nusitaiko į vėžį
Dž. Bruno mirtis ir nemirtingumas
Semantinės derybos: Dviprasmybių modeliavimas
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia skoniui?
Kodėl vėjo turbinos turi tris siauras mentes?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Chaosas linksta link sinergetikos
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Kodėl taip šalta Antarktidoje?
S. Lemas. Cave Internetum
Linksmi nutikimai mokslininkams
Kiekvienas savaip eina iš proto
Delikatesai: Argano aliejus
Nepaprastos vandens savybės
Naujausias kreacionizmo veidas
Pirmasis Einšteino įrodymas
Placebas: kas tai?
Ar mąsto žmogus?
Skurdo kultūra
Vartiklis