Griaustinis, Tobula mintis. Vartiklis

Apie kūrinį

Jis išliko Nag-Hammadi koptų raštų rinkinyje – ir jo tėra tik vienas egzempliorius. Jis yra antruoju VI kodekse. Jis parašytas koptų kalbos sandų dialektu su nuokrypiu į Aukštutinio Egipto tarmes, tačiau pradinė jo kalba buvo graikų. Tikėtina, kad parašytas Egipte, tuo labiau, kad tekste yra užuomina į Egiptą („Aš toji, kurios atvaizdas didingas Egipte“).

Tai išplėtotas mįslingas monologas tiesiogiai kreipiantis į skaitytojus, kuriame imanentinė dieviškoji gelbėtoja (kalbėtojas savęs neįvardija, tačiau daug požymių rodo jį esant moteriškos giminės - ir apibūdintiną kaip „pavėluotai kilusi mintį“, kaip išminties ar Barbelo apraišką (kaip ir gnostikų Zojos)) išsako keletą paradoksalių teiginių, protarpiais su teiginiais apie asmenį nuo pirmojo asmens. Tokie teiginiai buvo paplitusia poetine forma Viduržemio jūros regione. Patricia Cox Miller spėja, kad tai „galingos deivės saviapraiška“. Tačiau tekste stipri ir androginiškumo potekstė.

Jis nebuvo iki šiol išsamiai tirtas – ir tarp svarbesniųjų paminėtini du straipsniai - G. MacRae^*) ir G. Quispel'io. G. MacRae jį priskiria helenistinei literatūrai, pažymi jo unikalumą, nesiima jo datuoti. Anot jo, kūrinyje nėra nieko specifiškai nei krikščioniško, nei judėjiško, nėra ir aiškios priklausomybės gnostiškajai tradicijai (tačiau kiti tyrinėtojai įžvelgia jame užuominas į klasikinį gnostinį mitą). Išsiskiria „aš esu‘ deklaravimu – tiek gėrio, tiek išminties, tiek tapatinant save su priešingais dalykais. Tad „aš“ vardu kalbanti būtybė visiškai anapusinė, nesusijusi su šio pasaulio vertybėmis. Kita vertus, tai užuomina į Karpokrato mokymą (kad iš tikro nėra blogio – o tėra žmonių požiūris į įvairius dalykus).

Dvi frazės pateikia papildomas užuominas apie kalbėtoją: „mano vyras, mane pradėjęs“ – dera su Ievos vaizdiniu iš Biblijos, kai ji kildinta iš Adomo šonkaulio; „Aš tyla, kuri nesuprantama, ir atspindys, prisimenamas dažnai“ – kai tyla ir refleksija (epinoia) yra Barbelo ir Sofijos (abi suprantant kaip dangiškos Ievos projekcijas) žymenys. „Jono apokrife“ Ieva ateina padėti Adomui kaip „spindintis atspindys vadinamas ‚gyvybe‘“. O „Pasaulio sukūrime“ Ieva paminima kaip „pirmoji mergina, pagimdžiusi be vyro“, o vėliau kelis kartus ištarianti „Aš esu...“ – visai kaip „Griaustinyje“.

G. Quispel‘is bandė kūrinį priskirti 1 a. pr.m.e. Aleksandrijai. Jis kūrinį sieja su monistiniu principu.
Mandėjų „Ginza Rabba“ 6-oji knygoje „Dinanuktės knyga“ Dinanuktės kalba panaši į „Griaustinio“ kalbą.

G. MacRae. Discourses of the Gnostic Revealer // Proceedings of the International Colloquium on Gnosticism (Stockholm, August 20-25 1973)

G. Quispel. Jewisch Gnosis and Mandaean Gnosticism. Some Reflection on Writting "Bronte" // Colloque du Centre d'Histoire des Religion (Strasbourg, 23-25 octobre 1974)

B. Layton. The Thunder – Perfect Intellect (Th)// The Gnostic Scriptures, 1987.

A. McGuire. Thunder, Perfect Mind// Searching the Scriptures, vol. 2, ed. E.S. Fiorenza, 1994.

Aš pasiųsta galios, ir ateinu pas tuos, kurie atsispindi manyje, ir sutinkama tarp tų, kurie manęs siekia. Pažvelkit į mane, atsispindintys manyje, ir jūs, klausantys, išgirskite mane, laukiantys manęs, priimkite į save. Ir nepameskite manęs iš akiračio. Ir neleiskite balsui nei keikti, nei tai išgirsti. Niekur nelikite nesužinoję apie mane. Būkite atidūs! Nepražiopsokite manęs. Aš pirma ir paskutinė. Aš išaukštinta ir paniekinta. Aš nusidėjėlė ir šventoji. Aš žmona ir nekalta mergelė. Aš [motina] ir dukra. Aš savo motinos dalis. Aš nevaisinga ir daug mano sūnų. Mano vestuvės didingos ir aš nepažinau vyro. Aš pribuvėja ir nepriimanti. Aš paguoda ir mano veiksmai skaudina. Aš nuotaka ir aš jaunikis, ir mano vyras, mane pradėjęs. Aš mano tėvo motina ir mano vyro sesuo, ir jis yra mano pagimdytas. Aš vergauju jam, parengusiam mane. Aš savo palikuonio valdovė. Bet jis pradėjo mane prieš laikui užgimstant. Ir jis mano palikuonis [savo] laiku, o mano galia iš jo. Aš esu jo galios jaunystėje šaltinis, o jis mano senatvės rykštė ir viskas, ką jis nori, nutinka man. Aš tyla, kuri nesuprantama, ir atspindys, prisimenamas dažnai. Aš balsas daugiabalsis ir žodis daugiareikšmis. Aš savo vardo ištartis. Kurie keikiate mane, kurie mylite mane, ir keikiate mane mylinčius? Nepriimantys manęs, prisipažinkite, ir prisipažindami, keikiate mane. Sakantys tiesą apie mane, meluojate, ir meluodami apie mane, sakote tiesą. Žinantys apie mane, pamirškite mane, Ir nežinantys manęs, sužinokite. Nes esu žinojimas ir nežinojimas. Esu gėda ir pasitikėjimas. Esu begėdė ir sugėdintoji. Esu stipri ir bijau. Esu karas ir taika. Būkite dėmesingi man. Aš pažemintoji ir pakylėtoji. Domėkitės manimi mano skurde ir turte. Nesišalinkite manęs, kai esu mesta virš žemės, ir mane rasite tuose, kurie ateis. Ir ieškokite manęs mėšlo krūvoje, ir nepalikite manęs nuošaly, tada rasite mane karalystėse. Neieškokite manęs, kai aš tarp tų, Kurie pažeminti ir netikusiose vietose, ar juokiasi iš manęs. Ir neleiskite manęs tarp tų, kurie apimti žiaurumų. Tačiau aš – užuojauta ir žiaurioji. Būkite dėmesingi man. Nekeikite mano nuolankumo ir nemėkite mano savitvardos. Mano silpnybėje neapleiskite manęs, ir nesibaiminkite mano galios. Nes kodėl niekinate mano baimę ir plūstate mano išdidumą? Aš toji, kuri randasi visose baimėse ir trypiančiose galiose. Aš toji, kuri silpna, ir randuosi malonioje vietoje. Aš bejausmė ir išmintinga. Kodėl plūstate mane savo svarstymuose? Nes būsiu tyli tarp tylių, ir pasireikšiu bei kalbėsiu. Kodėl tada plūstate mane, mano graikai? Nes esu barbaras tarp barbarų? Nes esu graikų išmintis ir barbarų žinojimas. Aš graikų ir barbarų sveikas protas. Aš toji, kurios atvaizdas didingas Egipte ir neturinti atvaizdo tarp barbarų. Aš toji, kuri plūstama visur ir mylima visur. Aš toji, kurią vadina Gyvybe ir kurią vadina Mirtimi. Aš toji, kurią vadina Įstatymu ir kurią vadina Nusikaltimu. Aš toji, kurią persekiojate ir kurią įkalinote. Aš toji, kurią pažeminote ir prie kurios susirinkote. Aš toji, prieš kurią susigėdote ir kurios nesigėdinate. Aš toji, kuri nešvenčia ir kurios šventės gausios. Aš toji, kuri bedievė, ir mano Dievas didis. Aš toji, kurioje jūs atsispindite. ir esu jūsų paniekinta. Aš nemokyta, ir iš manęs mokėsi. Aš toji, kurią niekinate, ir kurioje atsispindite. Aš toji, kuri paslėpta nuo jūsų, ir jūs prieš mane pasirodote. Ir kaip man bepasirodytumėt, aš pati nuo jūsų slepiuosi. Turintys [ ... ] tam [ ... ] bejausmiai [ ... ]. Išlaisvink [ ... supratimą ] iš vargų. Ir išsilaisvinkite ir supratimo ir vargų. Pasiimkite mane iš bjaurių ir sugriautų vietų Ir apiplėškite esančius gerais net bjaurastyje. Be gėdos, paimkite mane nesigėdydami, ir begėdystėje su gėda koliokite mano dalis savyje. Ir ateikite pas mane, kurie mane žino ir kurie žino mano dalis, ir įkurdinkite didžiuosius tarp mažųjų pirmųjų tvarinių. Ateikite į vaikystę ir jos neniekinkite, nes ji maža ir ji nedidelė. Ir nenusišalinkite didelių dalykų kai kuriose mažumų dalyse; ir mažumų žinomų iš didelių dalykų. Kodėl plūstate ir garbinate mane? Aš sužeista ir jūs manęs pasigailėjote. Neatskirkite manęs nuo pirmųjų, kuriuos žinote. Ir atsisakykite bet kurio bei nenusisukite [ ... ] nusisukite ir [ ... nepažinokite] jo. Kas mano [ ... ]. Aš žinojau pirmuosius ir tuos, kurie po jų žinojo mane. Tačiau aš esu [ ... ] mąstymas ir [ ... ] ramybė. Aš esu savo paklausimo žinotoja ir suradusi ieškojusius po manęs, ir vadovavusi klaususiems manęs, ir mano pažinimo bei mano žodžiu siųstų angelų galių jėga, bei dievų, susirinkusių mano patarimu, bei visų žmonių, gyvavusių su manimi, dvasių, bei moterų, įsikūrusių manyje. Aš pašlovintoji ir pagarbinta, bei niekinamai pažeminta. Aš taika ir karas kyla iš manęs. Ir aš esu svetima ir miesto gyventoja. Aš substancijos ir tai, kas neturi substancijos. Su manini nesusiję nepažįsta manęs, esantys mano substancijoje, mane pažįsta. Esantys arti manęs nepažįsta manęs; o esantys labai toli, mane pažįsta. Tą dieną, kai esu arti jūsų, jūs toli nuo manęs; ir tą dieną, kai esu toli nuo jūsų, jūs greta. [Aš esu ...] viduje. [Aš esu ... ] prigimčių. Aš esu [ ... ] dvasių sutvėrimo. [ ... ] sielų pareikalavimo. Aš valdau ir nevaldomas. Aš susiliejimas ir išsiskaidymas. Aš įsikūrusi ir išsikrausčiusi. Aš esu apačioje ir jie pakyla pas mane. Aš teisėja ir išteisinimas. Aš be nuodėmės ir nuodėmė kyla iš manęs. (Išoriškai) aš geismas ir viduje susilaikymas. Aš klausytoja to, kas pasiekiama visiems, ir kalba, kuri negali būti suprasta. Aš tylėjimas, kuris nekalba ir didelė mano žodžių gausa. Išgirskit mane švelnume ir pažinkite mane grubume. Aš toji, kuri rėkia, ir aš išmesta virš žemės veido. Aš ruošiu duoną ir mintis viduje. Aš savo vardo žinovė. Ir aš ta, kuri rėkia, ir klausosi. Aš pasirodau ir [ ... ] vaikštau [ ... ] antspaude savo [ ... ] Aš esu [ ... ] gynėja [ ... ] Ir aš toji, kuri vadinama Tiesa ir blogis [ ... ] Jūs šlovinate mane [ ... ] ir šnabždatės prieš mane. Jūs, kurie nugalėti, teiskite juos, kol jie neteisia jūsų, nes jumyse yra teisėjas ir šališkumas. Jei esate nuteisti, kas išteisins jus? Arba, jei esate išteisinti, kas gali jus suimti? Nes kas jūsų viduje, tas jūsų išorėje, ir kas dengia jus iš išorės, formuoja vidų. Ką matote išorėje, matote savęs viduje; Tai regima ir tai jūsų apranga. Išgirskite mane, klausytojai, ir pasimokykite iš mano žodžių, pažinę mane. Aš klausytojas to, kas pasiekiama visiems; Aš kalba, kuri negali būti suprasta. Aš garso pavadinimas ir vardo garsas. Aš esu raidės ženklas ir padalijimo žymuo. Ir aš [ ... ] (praleistos trys eilutės) [ ... ] šviesa [ ... ] [ ... ] klausytojai [ ... ] jums. [ ... ] didele galia. Ir [ ... ] nepajudins vardo. [ ... ] sutvėrusiam mane. ir aš ištarsiu jo vardą. Tada pažvelk į jo žodžius ir visus užbaigtus raštus. Tada atkreipkit dėmesį, klausytojai ir jūs taip pat, angelai ir pasiųstieji, ir jūs, dvasios, pakilusios iš mirusiųjų. Nes aš tas, kuris vienintelis egzistuoja, Ir nėra, kas teistų mane. Nes yra malonių formų daugelyje nuodėmių, ir nesusivaldymų, ir nepadorių troškimų, ir trumpalaikių malonumų, į kuriuos [žmogus] panyra, kol nesurimtėja ir kol išeina į savo poilsio vietą. Ir jos suras mane ten, ir gyvuos, ir nemirs vėlei.

^*) Džordžas Makrėjus (George Winsor MacRae, 1928-1985) – amerikiečių teologas. Tyrinėjo Naująjį testamentą religijų istoriją. 1945 m. atradus Nag Hammadi rinkinį, susidomėjo gnosticizmu; 1977 m. dalyvavo jų vertime ir aiškinime. Skaitė kursus ir vedė seminarus apie gnosticizmą, Jono Evangeliją, Laiškus žydams ir biblines katalikų ištakas. Įsteigė ir redagavo „New Testament Abstracts“ (nuo 1956 m.), kuris išeidavo 3 kartus į metus.