Gnosticizmo srovės

Kainitai ir setitai  

Pasak Irenėjaus ir kt., 2 a. egzistavo gnostikų sekta vadinama kainitais.

Papildomai skaitykite: Puolę angelai ir Nefilimai   

Kainitai, rytinėje Romos imperijos dalyje, pasak Origeno, „visiškai atmetė Jėzų“. Pasak jų, Jahvė buvo ne tik žemesnysis demiurgas (taip tikėjo dauguma gnostikų), bet pats tikriausias blogis, nes jo sukurtasis pasaulis sąmoningai nukreiptas prieš žmogaus dieviškojo elemento susijungimą su nežinomu tobulu Dievu. Jie, taipogi, atstatė tokių Biblijos „atmestų“ asmenų, kaip Kainas, Esau ir sodomitai, svarbą. Visus juos laikė ezoterinių išlaisvinančiųjų žinių turėtojais. Tik juos nubaudė pavydus dievas vadinamas Hystera (gimda). Jie garbino Ievą ir Judą bei turėjų jų vardais pavadintas evangelijas.

Kartais kainitai pavadinami ištvirkusiais gnostikais, nes tikėjo, kad išsilaisvinimas ateina tik sulaužius visus Senojo testamento įsakymus, kurių laikytis buvo religinė pareiga. Bet kadangi tai padaryti neįmanoma vieno gyvenimo metu, jie nesiekė išsilaisvinimo šiame sutvertame pasaulyje, o stengėsi iš jo pabėgti. Jų biblinių pasakojimų perdirbimas leido šv. Raštą panaudoti savo dualistinio gyvenimo pagrindimui.

Irenėjus, 31 sk.
Kainitų doktrinos

1. Dar kiti skelbia, kad Kainas savo būtų gavo iš aukščiau esančios Galios ir kad Esau, Korah, sodomitai ir visi kiti panašūs yra susiję su jais pačiais. Ir jie buvo persekiojami Sutvėrėjo ir ne vienas patyrė žalą... Jie sakė, kad vienintelis Judas išdavikas žinojo tuos dalykus ir todėl išdavė paslaptį. Pagal juos visi dalykai, žemiškieji ir dangiškieji, buvo sumaištyje. Jie sukūrė išgalvotą tokio turinio pasakojimą jį vadindami Judo evangelija.

2. Savo rašiniuose jie išdėstė pasipriešinimą Hystera veiklai. Hystera jie laikė dangaus ir žemės sutvėrėja. Ir kaip Karpokratas, laikė, kad žmonės tol neišsigelbės, kol neišgyvens visų patirčių. Jie tvirtina, kad angelas dalyvauja visuose jų nuodėminguose ir pasibjaurėtinuose veiksmuose ir drąsina juos susitepti. Koks bebūtų veiksmų pobūdis, jie sako tai darą angelo vardu: "O mano angele, aš darau tavo darbą! O manoji galia, aš atlieku tavo veiksmą!" Ir jie tai laikė tobulu pažinimu nesivaržydami tokiems veiksmams, kuriuos neteisėta net ištarti.

3. Buvo būtina aiškiai įrodyti, kad, kaip apie juos parodo jų nuomonės ir nuostatos, esantys iš Valentino mokyklos savo kilme yra iš tokių motinų, tėvų ir protėvių, o taip pat pateikti jų doktrinas su viltimi, kad galbūt kai kurios jų, atgailaudamos ir grįžtamos prie tikrojo Sutvėrėjo ir Visatos Kūrėjo, gaus išgelbėjimą, o kitos nuo šiol negalės daugiau puikautis savo nedororais, nors ir panašiais į tiesą įsitikinimais, įsivaizduodamos, kad iš jų gaus kažkokias aukštesniąsias ir pakylėtas paslaptis. [ ... ]

Tertulianas. Prieš visas erezijas
Sk. II. Ofitai, kainitai, setitai

Prie tų prisijungia tokie eretikai kaip ofitai, iškėlę gyvatę iki tokio lygio, kad teikė pirmenybę net prieš Jėzų Kristų. Ji davė gėrio ir blogio pažinimą. Jo galia ir didybę Mozė perėmė gavęs bronzinę gyvatę ir todėl atgavo sveikatą. Pats Kristus Jono evangelijoje imituoja Mozės gyvatės šventą galią sakydamas: "Kaip Mozė iškėlė gyvatę dykumoje, taip turi būti iškeltas Žmogaus sūnus". Ji paskatino juos šlovinti jų eucharistijas.

Iš to išsirutuliojo visa jų doktrina. Jie sakė, kad iš aukščiausiojo pirmapradžio aeono emanavo keletas žemesniųjų. Prieš visus juos stojo Ialdabaoth aeonas. Jis susitvėrė sumaišius antrąjį aeona su žemesniaisiais. Ir vėliau, kai veržėsi į aukštesniąsias sferas, buvo sulaikytas sumaišius su materijos gravitacija. Jis liko viduryje ir išsitęsė į visas puses - ir taip susikūrė dangus. O pats Iasdabaoth nusileidp žemiau ir turėjo 7-is sūnus, nuo kurių nuslėpė apie aukštesnes sferas ir tie [angelai] manė, jį esant vieninteliu Dievu.

Tos žemesniosios Galios ir angelai sukūrė žmogų, ir kadangi jis buvo sutvertas silpnesniųjų ir viduriniųjų galių, tik šliaužiojo tarsi kirminas. Tas aeonas, iš kurio buvo kilęs Ialdabaoth, pauto užuojautą ir į gulintį žmogų įdėjo ypatingą kibirkštį, kurios dėka jis galėjo įgauti proto ir suprasti aukštesniuosius dalykus.

Bet, vėlgi, pasipiktinęs Ialdabaoth iš savęs sutvėrė galią panašią į gyvatę. Ir toji Galia buvo rojuje - gyvatė, kuria įtikėjo Ieva ja eant Dievo sūnumi. Ji nuskynė medžio vaisių ir taip žmonijai perdavė gėrio ir blogio pažinimą.

O Kristus buvo ne kaip kūniškoji esybė - ir kūniškasis išsigelbėjimas išvis neįmanomas.

Ir dar atskilo viena erezija vadinama kainitais, nes išaukštino Kainą, kaip gavusį pajėgią Galią veikusią jame, kai Abelis buvo gavęs žemesniąją Galią ir tad buvo žemiau. Taip pat jie gynė išdaviką Judą sakydami, kad jis buvo išsiskiriantis ir didingas dėl tų pasiekimų, kuriuos perdavė žmonijai, kaip kad, pastebėjęs, kad Kristus nori suklastoti tiesą, jį išdavė, kad to nenutiktų. Ir kiti ginčijosi su jais sakydami:
Nes šio pasaulio valdžios nenorėjo, kad Kristus kentėtų, nes per jo mirtį žmonijai būtų paruoštas išsigelbėjimas, jis išdavė Kristų vardan Išpirkimo, kurio galėjo nebūti dėl Galių nusistačiusių prieš Kristaus meilę. Ir per Kristaus meilę nebūtų pasiekta išsilaisvinimo.

Ir dar atsirado erezija vadinama setitais. Jos esmė tokia. Žmonės sutverti angelų Kaino ir Abelio. Tarp jų kilo didid nesutarimas, tad Galia esanti virš visų, jų vadinama Motina, kai Abelis buvo nužudytas, tikėjo, kad Setas užims Abelio vietą, ir tie angelai, sutvėrę žmones, turėtų mirti, kad augtų švari sėkla. Jie sakė, kad tų dviejų abiejų angelų prigimtys susimaišė su žmonių. Ir todėl toji Galia vadinta Motina pasiuntė Tvaną, kad sumaišyta sėkla būtų pašalinta. Bet tai buvo bergždžias bandymas: tie, pradėję sėklą, ją slapta nežinant Motinai įnešė į arką kartu su tomis „aštuoniomis sielomis“, kad sėkla kaip Chamo, kad blogio sėkla neišnyktų, o galėtų išlikti ir po Tvano būtų atstatyta žemėje ir išplistų ir apimtų visą žemę.

Dėl Kristaus jų nuostata buvo ta, kad Jį vadino Setu ir sakė, kad jis yra vietoje Seto.

Setitai

Setitų šaka kartais siejama su ofitais,  barbelitais ir kitomis grupėmis. Ji gyvavo Egipte ir Mažojoje Azijoje, o archontikų atšaka buvo Palestinoje. Pagal Epifanijų, šią aplankė armėnas Eutaktas (apie 340 m.), kur susipažino su „nuodingu mokymu“ iš Petro iš Kafarbarikos (gyvenvietės netoli Hebrono). Setitai buvo patyrę platonizmo įtaką.

Jie kadaise sieti su Egipto dievu Setu, Ozyrio broliu ir žudiku, tačiau dabar kilmę aiškina ryšiu su Setu, Ievos ir Adomo 3-ju sūnumi. Anot setitų, Šėtonas, žydų dievo Sabaoto (kitas Jahvės vardas, kareivijų Dievas), sūnus, sugundė Ievą, ir jų vaikais buvo Kainas ir Abelis. Aukščiausias dievas sukėlė Tvaną, kad būtų išnaikinta Kaino sėkla, tačiau į puolę angelai Nojaus arką „prakišo“ Chamą, tad nusidėjimas tebesitesė. Dėl Ievos pražūtingo ryšio su Šėtonu, visa žmonija yra „pragaro išperos“, tačiau dėl šviesos kibirkšties žmoguje, jis kartu ir aukščiausios šviesos vaikas.

Žmonių giminės nuodėmingumas Kas yra „Dievo sūnūs“, „žmonių dukros“ ir „nefilimai“ (Pr. 6:1-8)? (Tas) žmogus yra Šėtono įsikūnijimas, veikiantis „požemyje“, kas reiškia pasąmonę. Ir šėtonas labiau išreiškia priešingą galią, o ne blogį. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kaip reali būtybė. (Blavatskaja, Ze 3) Teiginys. Tai kainitų-setitų priešprieša Šis požiūris laikėsi nuostatos, kad „Dievo sūnūs“ buvo dori Seto linijos vyrai, o „žmonių dukros“ - Kaino linijos moterys. Nefilimai - mišrių santuokų palikuonys. Už: 4-5 sk. šios dvi linijos yra priešpastatomos. Izraelio istorijoje dievui palankių atskyrimas buvo būdingas. Dievo prisakymas atskirti buvo sulaužytas - tai buvo Tvano priežastis, Nojaus išgelbėjimas, iš kurios šakos turėjo kilti mesijus. Tokiu būdu galėjo būti įvykdytas Dievo pažadas (Pr 3:15). Prieš:Iš kur žinome, kad setitai buvo palankūs Dievui? Ir jei taip, kodėl „nuplauta“ visa dora linija (išskyrus Nojaus šeimą)? Kodėl „žemės dukros“ turėjo priklausyti Kaino linijai? Iš 5 sk. žinome, kad kiekvienas Seto linijos patriarchas turėjo dukterų. Jei nebuvo vedybų su Kaino linija, tai turėjo būti daugybė „švarių“ šeimų. Tai kodėl iš jų išsaugota tik Nojaus šeima? Ir kodėl iš tos sąjungos turėjo gimti milžinai?

Anot setitų, Tamsa nėra be proto, tačiau ji klastinga visais aspektais – ji žino, kad jei šviesa bus visiškai pašalinta iš tamsos, tamsa liks be galios, inertiška ir gležna.

Nužudžius Abelį, Ieva suėjo su Atomu ir pagimdė Setą, „kitą sėklą“ vietoj Abelio. Todėl Setas laikomas kaip Alogenų, „kitos rasės“, svetimos pasauliui, pradininku. Per savo seserį-žmoną Norėją jis tapo išrinktosios rasės protėviu.

Adomas, prieš mirdamas, kai kurias paslaptis perdavė Setui, kurias šis išrašė ant dviejų stelų, vieną iš plytų ir kitą iš akmens, kad išsaugotų jas per nuo ugnies ir tvano, ir paslėpė Charaksio (galimai esančio Armėnijoje) viršūnėje, „vertųjų kalne“, kad atėjus laikui būtų rastos.

Nag Hamadi rinkinyje setitams priskiriama: „Trys Seto stelos“, „Zostrianas“, „Antrasis didžiojo Seto traktatas“, „Šemo parafrazė“, „Alogenai“, „Trejopa Protenoja“ ir „Melchizedekas“.

Setitai tikėjo kartkartėms įvykstančiais apreiškimais, nuolatiniu „Adomo paslapčių“ perdavimu per Fosterį (Nušvietėją), pasirodantį laikas nuo laiko: Melchizedekas, Zoroastras, Jėzus. Manoma, kad „Zostrianas“ kilęs nuo Zoroastro, o Melchizedekas yra už Saulės slypinti galia – ilgi sąsaja su zoroastrizmu. [Melchizedeko, Salemo [senasis Jeruzalės pavadinimas] karaliaus, garbintojai kartais laikomi atskira atšaka]. Jėzus laikomas tiesioginiu „grynos“ Seto linijos palikuoniu.

Anot setitų, buvo Nežinomasis dievas, kuris per keletą emanacijų sukūrė daugiau vyrų-moterų porų, vadinamų aeonais (pirmuoju buvo Barbelo). Kartu Dievas su aeonais sudarė dvasinę visatą, Pleromą. Kai kuriose versijose, aeonas vardu Sofija, negavusi kitų Pleromos aeonų leidimo, pati imituoja Dievo emanacijas, kas sukelia pasaulyje netvarką bei Demiurgo, Yaldabaotho, pasirodymą. Šis, panaudodamas pagrobtą galią, tveria materialųjį pasaulį, imituodamas Pleromą. Pagalbininkais jis susitveria esybes, vadinamas archonais (kurie, kaip ir jis, liūtaveidis, yra theriomorfinaii, t.y. su gyvūnų galvomis) - ir šioje vietoje setitų mokymas ima sietis su Biblijos Pradžios knyga

Demiurgas sutveria Adomą, dalį iš Sofijos pavogtos galios perduodamas jam, bei Ievą iš Adomo šonkaulio, kad kompensuotų netektos galios dalį. Tada jis bando išprievartauti Ievą, gavusią Sofijos galios, tačiau jam tai nepasiseka, nes Sofijos galia pasislepia Pažinimo medyje, dėl ko pirmoji pora vėliau ir gundoma ragauti jo vaisių. Priešingai Biblijai, setitai pirmosios poros išvarymą iš Edeno laiko pirmu išsivadavimo iš archonų valdžios žingsniu, o gundantis žaltys – pirmasis žmonijos gelbėtojas-patarėjas.

Kainitų-setitų priešprieša

Šis požiūris laikėsi nuostatos, kad "Dievo sūnūs" buvo dori Seto linijos vyrai, o "žmonių dukros" - Kaino linijos moterys. Nefilimai - mišrių santuokų palikuonys.

Už:
4-5 sk. šios dvi linijos yra priešpastatomos. Izraelio istorijoje dievui palankių atskyrimas buvo būdingas. Dievo prisakymas atskirti buvo sulaužytas - tai buvo Tvano priežastis, Nojaus išgelbėjimas, iš kurios šakos turėjo kilti mesijus. Tokiu būdu galėjo būti įvykdytas Dievo pažadas (Pr 3:15).

Prieš:
Iš kur žinome, kad setitai buvo palankūs Dievui? Ir jei taip, kodėl "nuplauta" visa dora linija (išskyrus Nojaus šeimą)?

Kodėl "žemės dukros" turėjo priklausyti Kaino linijai? Iš 5 sk. žinome, kad kiekvienas Seto linijos patriarchas turėjo dukterų. Jei nebuvo vedybų su Kaino linija, tai turėjo būti daugybė "švarių" šeimų. Tai kodėl iš jų išsaugota tik Nojaus šeima?

Judo evangelija

„Judo evangelija“ buvo minima retai. Vienas seniausių paminėjimų – pas Šv. Irenėjų, 5-iuose tomuose smerkiantį įvairius eretikus, o ypač gnostikų sektas. Jis nurodo, kad „Judo evangelija“ naudojosi kainitai. Šie tikėjo, kad pasaulį sukūrė ne Aukščiausiasis dievas, o žemesnė dievybė, būtent žydų ST dievas, kuriuo negalima nei pasikliauti, nei sekti. Ir todėl kiekvienas, nepaklūstantis žydų ST dievui, pvz., kaip brolžudys Kainas ar Sodomos bei Gomoros gyventojai, iš tikro gina tiesą. Atseit, tai aprašyta Judo Iskarijoto parašytoje evangelijoje. Anot kainitų, Judas ne tik nepadarė nieko bloga, o ir buvo vieninteliu, supratęs Jėzaus valią ir vykdęs jo valią. Kiti mokiniai tik tebegarbino netikrą žydų dievą.

Ilgą laiką „Judo evangelija“ buvo laikyta dingusia, tačiau 1975-1980 m. iš Egipto smėlio, prie Nilo, netoli al-Minijo iš smėlio išniro senovinis rankraštis. Jį rado Egipto felachai, valstiečiai. Ir tik 2000 m. Jeilio un-to ekspertai nustatė, kad neseniai Friedos T. Nussberger Egipte nusipirktas rankraštis yra „Judo evangelija“.

Paaiškinimai

Papildomai: Adomo sūnų genealogijos paaiškinimai pateikti puslapyje: Puolę angelai ir Nefilimai

Pr 4:1:16 Adomo ir Ievos pirmagimis žemdirbys Kainas nužudė piemenį brolį Abelį, nes supyko, kad Dievas priėmė ne jo, o brolio auką. Už tai jį Dievas ištrėmė iš šalies ir uždėjo ženklą, kad už jo nužudymą bus atkeršyta septyneriopai. Tai paaiškina, kad kainais vadinama klajoklių gentis turėjo ypatingą tatuiruotę ir žiauriai atkeršydavo už gentainio mirtį. Laikoma, kad ta biblinė gentis buvo kenitai.

Kenitai, klajoklių gentis gimininga midianitams ir izraelitams gyvenę Arabijos srityje tarp Galilėjos ir Aqaba įlankos maždaug 13-9 a. pr.m.e. Kenitai keliskart paminimi Senajame testamente.

Mozės uošvis Jethro buvo kenitas ir kaip genties vyr. žynys garbino Jahvę, kurį vėliau Mozė apreiškė žydams kaip jų užmirštąjį dievą. Teisėjų laikotarpiu (12-11 a. pr.m.e.) gyveno kenitų moteris Jael'a, nužudžiusi Izraelio priešų kanaanitų karvedį.

Įsikūrę tarp izraelitų, amelehitų, kanaanitų, kenitai buvo „įsiurbti“ į judėjų gentį. Konservatyviosios grupės išsaugojo klajoklišką gyvenimo būdą ir senuosius tikėjimus, tačiau viena jų (rechabitai, 2 Kar) kovėsi su maištininkais kartu su Izraelio karaliumi Jehnu (842-815 m.) prieš Omri dinastiją ir kanaanitų dievo Baalo garbintojus.

Jethro, Senajame testamente dar vadinamas Reuelu bei Hobabu [viso žinomi 7-i jo vardai], buvo Madianiečių kenitų atšakos žynys, su kuriuo Mozė spruko, kai nužudė egiptietį, ir kurio dukrą jis vedė (Iš. 3:1). Jethro turėjo 7 dukteris, prižiūrėjusias jo avis. Kiti piemenys vijo jas nuo šulinio [tikriausiai todėl, kad jis atsisakė madianiečių religijos], ir Mozė atėjo joms padėti. Tai išgirdęs Jethro pasikvietė Mozę į namus ir netrukus jo duktė Zipora tapo Mozės žmonas.

Po išėjimo iš Egipto Jethro atvyko pas hebrajus, įsikūrusius prie „Dievo kalno“ ir atvedė Mozės žmoną bei sūnus. Čia jam Mozė papasakojo apie visus stebuklus, kurė Dievas padarė dėl žydų – ir Jetho apėmė džiaugsmas [Biblija naudoja neėprastą žodį jo džiaugsmui apibūdinti - vayichad. Kai kurie komentatoriai laiko, kad jis reiškia apipjaustymą, kaip atsivertimo į judaizmą vieną iš dalių]. Tada jis aukojo Dievui patarnaujant Aarono ir Izraelio vyresniesiems. Jis pasiūlė Mozei, kad jam skirtų garbius žmones, kurie padėtų teisėjaujant (Iš 18). Jethro kenitų palikuonys įsikūrė Negevo srityje ir draugavo su žydais Deboro, Sauliaus ir Dovydo laikais.

Rechabitai buvo konservatyvi asketiškoji izraelitų šaka pavadinta pagal Rechab'ą, Jehonadab'o tėvą. Jehonadab buvo Jehn (9 a.pr.m.e.) giminaitis ir aršus kovotojas prieš Baalo, kanaanitų derlingumo dievo, garbintojus.

Gentis siejama su kenitais ir pagal 1 Kar 2:55 maždaug 10 a. pr.m.e. įsiliejo į judėjų gentį.

Rechabitai buvo separatistai, atsisakę užsiimti žemdirbyste, gerti vyną ir perimti kitus kanaanitų papročius. Buvo aršūs Jahvės garbintojai ir žinoma, kad dalyvavo Jehn'o vadovautame sukilime prieš Baalo garbintojus. Pasak žydų tradiciją, rechabitai praktikavo tarpusavio santuokas su levitais, žynių klase.

Archontikai

Archontikai - 4 a. gnostikų atšaka, pavadinimą gavusią nuo savo mokymo, kad kiekvienas iš 7-ių dangų turi savo valdytoją, archoną. Tie archonai minta žmonių sielomis. 7-ojo dangaus valdytojas buvo Sabaotas („kareivijų Dievas“), o vieno jo sūnų buvo šėtonas, kurį archontikai tapatino su judėjų Dievu.
Sektą įsteigė vienuolis Petras Kafarbarikos Palestinoje, kuriam už ereziją uždraudė vesti pamaldas, tad jis pasitraukė į Arabiją, kur ilgai gyveno tarp ebionitų. Grįžęs į Palestiną Petras gyveno kaip asketas ir pritraukė daug pasekėjų, bet galiausiai buvo atskirtas nuo Bažnyčios. Kilęs netoli Jeruzalės, mokymas labiausiai paplito tarp turtingų ir kilmingų žmonių, o vėliau išplito ir į Armėniją. Pirmuoju apie archontikus rašė Epifanijus iš Saliamio. Apie juos yra rašęs ir Jonas Damaskietis.
Archantikai nepripažino krikštymo. Kai kurie jų mirusiųjų galvas apšlakstydavo vandeniu arba aliejumi, kad juos padarytų nematomus archonams.

Ezavas

Ezavas (hebr.Esau – „plaukuotas“) – Izaoko ir Rebekos sūnus, vyresnysis Jokūbo brolis dvynys, minimas Pradžios knygoje ir kai kuriose pranašų knygose. Jis tapo medžiotoju ir taip menkai tebrangino Dievo pažadus, kad vieną dieną, alkanas grįžęs iš medžioklės, už dubenį raudonų lęšių sriubos pardavė Jokūbui pirmgimio sūnaus teises (užtai buvo pavadintas Edomu, t.y. „raudonu“). Jokūbui apgaule išgavus dar ir tėvo Izaoko palaiminimą, Ezavas labai supyko, todėl drovus Jokūbas, baimindamasis galimo keršto, paliko namus.

Kol dar nebuvo Jokūbo, Ezavas įsikūrė Seiro kalno apylinkėse, kur praturtėjo. Kai broliai vėl susitiko prie Penuelo, Ezavas šiltai pasveikino Jokūbą ir priėmė jo dovanotus gyvulius. Jokūbas iškeliavo į Kanaaną, o iš Ezavo kilo edomitai.

Ezavas vedė žmonas kanaanietes: hetito Elono dukterį Adą, Ano dukterį Olibamą ir Basematą, Izmaelio dukterį, Nebajoto seserį. Adai gimė sūnus Elifazas, Basematai – Reuelis. Olibamos sūnūs: Jeusas, Jalamas ir Korė.
Biblijoje dar minimi „Ezavo kalnai“, „Ezavo namai“ (Abdijaus 8:18). Pietų Palestinos Sairo mieste yra kapas, kuris manoma esąs Ezavo kapu (arabiškai, El 'Ais). Tačiau kiti mano, kad jo kapas yra Biblijoje minimame Seiro kalne.

Įdomybė: karaimų kalba Esau reiškia „Lenkija“, tad Lenkijos karaimų sąjunga vadinama „Birligi Esaw Karajlarnyn“.

Trys Seto stelos
Kita gnostikų Ieva
Trejopa Protenoja
Gnosticizmo ištakos
Kas tas gnosticizmas?
Basilidas ir basilidiečiai
Krikščioniškasis gnosticizmas
Gnosticizmo atgimimas Viduramžiais
Simonas Samarietis, Magas - pirmasis gnostikas
E. Blavatskaja. Apolonijus iš Tianos ir Simonas Magas
Karpokratiečiai ir nuodėmingoji laisvė
Gnostikai Irenėjaus interpretacijoje
Ankstyvasis gnosticizmas: ofitai
Gnostikai: sutvėrimo veiksnys
Dualistinė mokykla: markionitai
Mani - manicheizmo pradininkas
Trumpa graikų filosofijos istorija
Kumrano ritinių paslaptis
Irenėjus iš Liono
Archontų hipostazė
Filosofijos skyrius
Mitologijos skiltis
Vartiklis
Angelai