Patristinės elgsenos paplitimas Taip pat skaitykite Debesų sklaidytojas Prievartinės, skaudinančios, traumuojančios, smurtinės, patristinės elgsenos ir socialinių institucijų, kurios ardo motinos-vaiko ir vyro-moters ryšius tyrimų duomenis pavaizdavus žemėlapyje, dažniausių atvejų sritis užgula Šiaurės Afriką, Artimuosius rytus, Centrinę Aziją sritį, vadinamą Saharazija. Tolimesniuose rajonuose vyrauja matristinė elgsena. Spėtina, kad patrizmas Saharazijoje išsivystė po 4000 m. pr.m.e., keičiantis ekologinei situacijai iš santykinai drėgnų žolynų-miškų sąlygų į dykumą. Atsekami kūrimosi ir migracijos požymiai. Tai paaiškina patrizmo apraiškas už Saharazijos ribų. Manytina, kad matrizmas buvo ankstesnioji įgimta elgsenos forma. Patrizmas kilo sunkėjant gyvenimo sąlygoms, badaujant ir vykstant priverstinei migracijai. Smurto šaknys Wilhelm Reich'o teorija, išsivysčiusi iš psichoanalizės, pažymėjo destruktyvią agresiją ir
sadistinį Homo sapiens žiaurumą. Slopinimas tapo chronišku per tam tikrus skausmingus ir
malonumus slopinančius ritualus ir socialines institucijas, kurios sąmoningai ir nesąmoningai
siejasi su motinos-vaiko ir vyro-moters ryšiais. Tokie ritualai sutinkami ir tarp primityvių tautų
ir technologiškai išsivysčiusiose visuomenėse nesąmoningas ar apgalvotas skausmo
suteikimas naujagimiui ar kūdikiui, atskyrimas nuo motinos, neatidumas verkiančiam,
barimas, nuolatinis vystymas, krūties nedavimas, kūno audinių nupjovimas (dažniausiai prie
Pagal W. Reich'o seksualinį-ekonominį modelį tie apribojimai veda prie neiškrautos emocinės ir seksualinės įtampos kaupimosi, kas toliau skatina žiaurumą. B. Malinowskis pirmasis nurodė kultūras be prievartos kaip Freudo vaikystės seksualinio palikimo ie Edipo komplekso teorijos paneigimą. Reich'as teigė, kad Trobriand bendruomenėje patvirtina jo tyrimus dėl seksualinės prievartos poveikio patologinei elgsenai. Be kitų, C. Turnbull'is*) parodo Ik genties (Rytų Afrika) socialinių ir šeimos ryšių eroziją badavimo sąlygomis. Vyrai palieka žmonas ir vaikus. Badaujantys vaikai ir senyvi žmonės paliekami likimo valiai. Badavimas sukelia rimtą traumą. Vaikams pasireiškia nejautrumas ir nejudrumus, o ekstremaliais atvejais kūno ir smegenų pažeidimai. Jei badavimas trunka ilgesnį laiką, galimas fizinis ir emocinis atsilikimas. Pažymėtina, kad simptomai panašūs į tuos, kai netenkama motinos ir esama izoliacijoje. Bendrumai suvaržymai, galvos formos keitimai, skraistė nešiojimui ant nugaros Centrinės Azijos klajokliams. Kaukolės deformavimai išnyko prieš šimtmetį, bet vystymas vis dar sutinkamas. Vystyklų spaudžiamas kūdikis garsiai rėkia, taip patraukdamas globėjų dėmesį (ilgos kelionės per deginančią sausrą). Ekstremaliomis sąlygomis globėjai mažiau atidūs ir nėra nusiteikę dažnai stoviniuoti ir raminti vaiką. Tose pačiose srityse sutinkama ir genitalijų žalojimai (apipjaustymas, infibulacija), nors jų priežastys nėra labai aiškios. Taisyklė nėra visuotina pussausiams rajonams ir nedidelėms labai sausoms sritims, kuriose maistą ir vandenį galima pasiekti po trumpos kelionės. O drėgnos sritys šalia didelių dykumų buvo paveiktos patrizmo (dėl migracijos). ![]() Murdock'o "Etnographic Atlas" (1967) surinko duomenis iš visų patikimų 1750-1960 m. šaltinių. Turime faktų, kad iki 4000-3000 m. pr.m.e. toji sritis buvo pusiau miškais apaugusios aukštikalnių savana. Didelė ir maža fauna drambliai, žirafos, raganosiai ir gazelės gyveno žolynuose, o begemotai, krokodilai, žuvys, sraigės ir moliuskai vandenyje. Iš artefaktų galime spėti tada gyvenus taikius matristinės kultūros gyventojus kruopštus ir rūpestingas mirusiųjų laidojimas neskiriant pagal lytį, lytiškai realios moterų statulėlės, natūralistiniai piešiniai ant uolų ir keramikos su moterimis, vaikais, muzika, šokiais, gyvūnais ir medžiokle. Kai kurios jų vėliau išsivystė į plačias agrarines ir prekybines valstybes Kretą, Indo slėnį bei Centrinę (Rusijos dalies) Aziją. Nėra to laikmečio radinių liudijančių sumaištį, karus, sadizmą ir žiaurumus. Vėlesniuose sluoksniuose randame karo ginklus, gyvenviečių sugriovimus, įtvirtinimus, šventyklas ir vadų kapus, vaikų kaukolių deformacijas, ritualines moterų žudynes (pvz., vyriausio sūnaus atliekamą motinos nužudymą), masinius kapus su bet kaip sumestais kūnais, kastas ir visuomenės hierarchiją, poligamiją ir svetimavimą kaip spėjama iš pastatų, daiktų kapuose ir kt. radinių. Uolų piešiniuose vyrauja kariai, žirgai, karo vežimai, mūšiai ir kupranugariai. Nyksta moterų, vaikų ir kasdienio gyvenimo scenos. Moterų figūros tampa abstrakčiomis, nerealiomis ir netgi žiauriomis. Piešinių ir statinių kokybę suprastėja, vėliau joje įsivyrauja monumentalistiniai, karo ir faliniai motyvai. Išimtis buvo Anatolijaa ir Levantas, kur reiškėsi tik ribotas patrizmas. Nilo ir Tigro slėniai buvo užkariauti. Europą užėmė po 4000 m. pr.m.e. kovos kirvių ir kurganų kultūros tautos, skitai, sarmatai, hunai, arabai, mongolai ir turkai atnešdami patrizmą. Į Kiniją patrizmo nešėjai, Šang ir Čou, atėjo po 2000 m. pr.m.e., o vėliau jį sustiprino hunų, mongolų ir kt. įsiveržimai. Japonijoje (Yayou) pasirodė apie 1000 m. pr.m.e., o Pietų Azijoje apie 1800 m. pr.m.e. Sub-Saharos rajonai paveikti patrizmo iškart prasidėjus sausrai Šiaurės Afrikoje. Pirmiausia, Arabijos ir Centrinės Azijos sritys, iš kurių migravo semitų ir indoeuropiečių gentys. *) Kolinas Turnbulis (Colin Macmillan Turnbull, 1924-1994)
britų-amerikiečių antropologas, tapęs žinomas knygomis Miško žmonės (1961, apie Zairo Mbuti pigmėjus) ir Kalnų
žmonės (1972, apie Ugandos ikų gentį). Buvo vienu pirmųjų dirbusių etnomuzikologijos srityje. Nuo 1954 m.
specializavosi Afrikos antropologijos srityje. Gimęs Londone, 1965 m. tapo JAV piliečiu. Juodasis afrikietis Afrikiečiai buvo paveikti radiacijos. Branduolinių sprogimų liudininkai yra žalio stiklo gabalai randami šiaurės Afrikoje [Zecharia Sitchin'as sako tarpusavyje kovojus nefilimų grupuotėms]. James DeMeo "Planetos pulse" (9-o dešimtmečio pradžioje) teigia, kad patrizmas pirmiausia atsirado Saharazijoje, srityje, apimančioje Saharą ir Artimuosius bei Vidurio rytus. Tatrizmas, tai patriarchalinė sistema neigianti motinos liniją ir skatinanti prievartą prieš moteris ir vaikus. Toliausiai nuo šio rajono esančiose srityse matriarchatas išsilaikė ilgiausiai - kaip Amerikoje ir Polinezijoje. DeMeo rėmėsi ankstesniais Wilhelm Reich'o tyrinėjimais. Jis patrizmą siejo su aplinkos pasikeitimais prasidėjusiais apie 6000 m. pr.m.e. Tai sutampa su "piramidžių karais" tarp Annunaki. Piešiniai iš senųjų amžių Taip pat skaitykite: Uolų piešiniai prie Baikalo Petroglifai (petro - uola; glyph - piešinys) yra akmenyse žmogaus sukurti piešiniai: iškapoti, išraižyti, išgremžti, išskaptuoti. Sukurti primityviais įrankiais: mediniais, akmeniniais, kauliniais. Jų randame visame pasaulyje. Jų amžius laikomas esant tūkstančiai metų. Piktografai yra ant akmens nupiešti piešiniai. Dažai dažniausiai gaminti iš sutrintų mineralų - tad vyrauja raudonos, juodos ir baltos spalvos. Geoglifai yra piešiniai žemės paviršiuje. Paleolito laikmetis - milžiniškos Luine esančios medžiojamų gyvūnų figūros (briedis, elnias). Neolito laikmetis - vario amžiaus pradžia (3500-2800 m. pr.m.e.). Figūros, planai (stačiakampės ar apvalaini geometriniai topografiniai vaizdai), spiralės. Kai kas mano kas orantai (antromorfinės figūros) irgi priklauso šiam laikmečiui. Vario amžius - trikampiai ašmenys (Remedello ir Campaniforme kultūra, 2800-2200 m. pr.m.e.): durklai, trikampės žmonių figūros (vyrų ir moterų, dažnai su lyties požymiais, tarsi šokančios), elniai ir kiaulės, arimo scenos su karvėmis, ginklai (kirviai), saulės simboliai ir kilimų. Bronzos amžius - durklai, kirviai, ginklų deriniai, orantai (vyrų ir moterų figūros, dažnai su lyties požymiais) su ortogonaliomis galūnėmis. Geležies amžius - akmens meno sprogimas (80% visų piešinių): kariai (dažnai itifaliniai), dvikovos, raiteliai. Vienišos figūros ir scenos (mūšiai, medžioklė, žemdirbystė, meilės), šunys, paukščiai, medžio ar akmens namai, etruskų įrašai, pėdos ir delnai, kardai, ietys, gyvatės, spiralės ir žymos.
Matriarchatas |