|
Flirtas su Hitleriu Nacizmo ryšiai su ezoteriniais ir okultiniais judėjimais nė naujiena. Hitleris,
atmesdamas krikščionybę, garbino ankstyvųjų amžių germanų pagonybę. Jų tikėjimai, tikri ir išgalvoti,
pagrindė daugelį jo koncepcijų. Apogėjus buvo pasiektas Schloss Wewelsburge,
Nuo Trečiojo reicho žlugimo buvo aiškus ryšis su kraštutiniais dešiniaisiais ir satanistais. Tačiau (kaip Hendrik Mobus ir Daniel Ruda atvejais) tai buvo atskirų asmenų ar mažų grupelių ribose. Tačiau apie 21 a. slenkstį išryškėjo visiškai naujas reiškinys masinė jaunimo kultūra, kurioje neonacių idėjos ir simboliai susiliejo su gotais. Tas judėjimas atsekamas iki 1993 m., kai Roland Bubikas, kraštutinio dešiniojo sparno ideologas, Junge Freiheit žurnale paskelbė straipsnį Kultūra kaip valdžios klausimas, kuriame teigė, kad naujos galimybės veikti žmones kyla komunikacinių tinklų srityje**). Atskiru atveju, laisvalaikio industrijoje... milžiniškos įtakos galimybė, kuri iki šiol pakankamai neįvertinta. Per pora metų jo draugė Simone Satzger***) esė rinkinyje teigė kaip faktą, kad kraštutinės dešinės strategija yra šiuolaikinius kultūrinius ir politinius reiškinius panaudoti mūsų tikslams. Nuo 10-ojo dešimtm. vidurio Vokietijos neonaciai pabandė prasiskverbti į kai kurias jaunimo sritis, tame tarpe techno, tačiau jiems labiausiai pavyko kartu su gotais. Gotų judėjimas Britanijoje ir daugelyje kitų šalių išblėso, tačiau Vokietijoje Gruftis (reiškiantis liauka) jie sudarė nemažą grupę, o ypač gausūs buvo buvusioje VDR. Rytų vokiečiai vis dar blaškėsi po komunizmo žlugimo ir, ypač jaunimas, ieškojo naujų vertybių. Laikyta, kad 12-25 metų amžiaus grupėje gotų buvo 5-7%. Dauguma jų niekuo daugiau be aprangos nepasižymėjo reikšdami protestą prieš suaugusiųjų gyvenimo pilkumą ir konformizmą. Šėtono garbintojai egzistavo tik kraštutiniame sparne. Tačiau dviejose ypatingose gotų srityse neonaciai geriausiai infiltravo savo idėjas - tai neo-folkloras bei juodasis metalas, sunkiojo metalo tamsioji atmaina. Neofolkai išsivystė iš Bob Dylano, Joan Baezo ir kitų protestuojančių
7-8 dešimtm. dainininkų muzikos. Kai kurios vokiečių grupės atsigręžė giliau į praeitį ir
panaudoja kai kurias tradicines folkloro melodijas. Šiai muzikai būdingos akustinės gitaros,
tačiau panaudojamos ir fleitos. Violončelės ir smuikai. Jai įtaką padarė pankai, o didelę muzikos
dalį galima apibūdinti kaip industrinę. Jai būdingi neįprastai stiprūs mušamieji. Dar viena
ypatybė - gali būti panaudota kažkas visai nestandartiška.
1991 m., netrukus po Vokietijų susivienijimo, įvyko Leipcigo gotų muzikos festivalis, dėl ko Leipcigas buvo paskelbtas gotų sostine. Kaip ir neonaciai, gotai patraukė prie Volkerschlachtdenkmal, vieno keisčiausių ir bauginančių paminklų Europoje. Plati, laiptuota piramidė iškylanti virš ežero miškingame miesto pakraštyje primena majų piramides. Ji pastatyta 1913 m. pažymėti Napoleono pralaimėjimo prie Leipcigo šimtmetį. Tačiau ji tapo radikaliųjų dešiniųjų pamėgta vieta. Pagrindiniu veikėju Leipcigo neofolko scenoje buvo 29 m. amžiaus didžėjus Mortanius, neigiantis, kad neofolkas turi ką nors bendra su kraštutinių dešiniųjų politika: Šios grupės naudoja kalbą ir simbolius tiek iš nacių laikų, tiek iš VDR laikų tam, kad provokuotų žmones, paskatintų žmones susimąstyti, galvoti apie savo praeitį... Žmonės iš kraštutinių dešiniųjų šioje aplinkoje nesijaučia patogiai. Mes niekada nematome skinheadų nei savo koncertuose, nei klubuose. Atvirkščiai, mes turime su jais problemų. Nepasakysiu, kad visai nematote žmonių iš kraštutinės dešinės arba kad jie nebando įsiskverbti. Bandymų tikrai yra, tačiau jis pasmerkti žlugti, nes žmonės galvoja patys. Paprastai pas mus kairiųjų pažiūrų auditorija". Tačiau Mortanius buvo įsisegęs Juodosios saulės, pagoniško vaisingumo simbolio, ženkliuką. Juodoji saulė
buvo naudojama alemanų, 3 a. germanų genties; kiekvienas iš 12 jos spindulių yra runos, reiškiančios saulė ir ji
neabejotinai buvo SS simbolis, nes Himleris sukūrė SS emblemą iš vieno iš 12-os dantytų jos spindulių, o didelė Juodoji
saulė buvo pavaizduota obergruppenfiurerio salės grindyse Vevelsburge, tiesiai virš kriptos. *) Henrichas Himleris (Heinrich Luitpold Himmler, 1900-1945)
SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 193436),
vėliau RSHA (Saugumo valdybos; 1942-43) viršininkas, užsiėmęs naujosios nacių religijos kūrimu. Jam buvo
pavaldžios visos koncentracijos ir mirties stovyklos; buvo vienas iš žydų žudynių iniciatorių. Nuo jaunystės domėjosi mistika ir okultizmu. Supynęs tai su rasizmo filosofija, bandė pagrįsti arijų ir nordiškosios rasės pranašumą. 1935 m. įsteigė tiriamąją Ahnenerbe organizaciją, kurios nariai visame pasaulyje ieškojo vokiečių rasės galios artefaktų. Visi skiriamieji ženklai ir apranga buvo persunkti simbolizmu, panaudotos 1906 m. G. fon Listo sukurtos runos. Himleris kišosi į visas tradicines apeigas; jis laikė, kad SS turi būti kovos su krikščionybe priešakyje (skaitykite Kaip naciai pavogė Kalėdas). **) 1995 m. R. Bubikas nutraukė ryšius su Junge Freiheit ir šiuo metu prisilaiko liberalesnių ir multikultūrinių požiūrių. ***) Simone Satzger buvo gotų grupės Žiemos impresijos solistė. Jau tuo metu egzistavo nemažai kraštutinės dešinės pakraipos grupių. Gotų scenos polinkis į mistiką ypač domino naująją dešinę. Jų santykis su romantizmu, pagonybe ir ezoterika irgi domino dešiniuosius, nes galėjo būti panaudotas kraštutinių dešiniųjų propagandos tikslams.
Judėjai |
netoli Paderborno. Čia, kaip manoma 16-ojo amžiaus pilies vietoje buvo hunų tvirtovė. Apylinkės
miškingos ir pelkėtos, su kyšančiomis milžiniškomis, keistų formų uolomis. Vieta nuostabiai tiko H. Himleriui*),
1934 m. išsinuomavusiam pilį supažindinti elitinius SS karius su pagonių misterijomis, perpintomis nacionalsocializmo idėjomis.
