Sniego karalienė
Hansas Christianas Andersenas parašė pasaką apie Sniego karalienę. Neišvengiamai, joje turėjo išlikti skandinavų mitų motyvai. Tad kokia Edų deivė gyveno toli šiaurėje, slidinėjo slidėmis ir medžiojo su lanku?
Tai Skadi, milžino Tjacio dukra, vieno asų dievų Njordo (nors ir kilusio iš vanų) žmona. Po pirmojo pasaulyje mūšio kariaujančios pusės apsikeitė užstatais. Taip Njordas pateko pas asus. Ant jūros kranto buvo jo būstas Noatunas, kur pradžioje ir gyveno jaunavedžiai. Tačiau Skadi traukė į šiaurė, į kalnus. Dievas su milžine susitaria, kad 9 d. jiedu gyvens pas Skadi, o 9 d. pas Njordą. Tačiau kartą, grįžęs iš šiaurės prie jūros, Njordas pareiškia, kad neiškeis gulbių riksmų į vilkų staugimą kalnuose. Skadi kitokios nuomonės jai paukščių klyksmai neleido miegoti, žadino rytais. Ir tada ji, kaip H.K. Andersono Sniego karalienė, visiems laikams pasiliko šiaurėje.
Ir ji buvo tokia pat griežta, žiauri, tačiau graži.
Asas Loki buvo kaltas dėl sūnaus Odino, asų vado žūties. Todėl jį pririšo prie trijų akmenų. O Skadi virš jo pakabino nuodingą gyvatę, kad jos nuodai lašėtų jam ant veido. O Loki žmona Sigiuna stovėjo prie jo su taure, į kurią rinko nuodus, kad apsaugotų vyrą nuo kančių. Tačiau taurė prisipildydavo, ji eidavo išpilti nuodų, o ant Loki veido vėl lašėdavo deginantys odą nuodų lašai. Loki draskėsi su tokia jėga, kad drebėjo žemė. Tačiau pančiai stiprūs juk jis pririštas vilko, kuriuo asai pavertė jo sūnų Valį, žarnomis. Ir tie raiščiai virto geležimi.
O juk iki tų įvykių būtent Skadi drįso žygiuoti prieš asų miestą Asgardą. Su šalmu ir šarvais ji nepabijojo stoti prieš grėsmingas dievų akis, keršydama už nužudytą savo tėvą. Jo drąsa ir pasiaukojimas stebina. Asai siūlo jai išpirką ir siūlo iš jų tarpo išsirinkti vyrą. Pasirinkimo sąlygos labai jau neįprastos mūsų laikams: asų nuogybė pridengta, matomos tik kojos, ir milžinė pagal jas turėjo spręsti, kas bus jos vyras. Atrodo, kad tai išlaikė matriarchato įtaką, - juk vyras buvo medžiotojais, kuriems kojos buvo tokios pat svarbios kaip ir vilkui. Taip jai ir kliuvo šaunusis Njordas.
Kaip ir Sniego karalienė, Skadi nesijuokė, net nesišypsojo. Atidavę jai mainais už vyrą, asai dar turėjo ją ir prajuokinti. Tokia buvo antroji taikos su Asgardu sąlyga. Skadi buvo įsitikinusi, kad dievams tai nepavyks. Tą delikatų užduotį asai patikėjo Loki, kuris tada dar buvo pas asus.
Eda liudija: Tada Loki virve apjuosė ožį už barzdos, o kitu galu savo kapšelį. Tai vienas tempė, tai kitas
ir garsiai rėkė. Galiausiai Loki nudribo ant Skadi kelių, o tada ji ir nusijuokė. Tada tarp jos ir asų buvo sudaryta taikos sutartis.
Pagal jos sąlygas, Odinas jos žuvusio tėvo Tjacio akis užmetė į dangų, pavertęs žvaigždėmis.
Papildomai apie skandinavų mitologiją
Tjacis - skandinavų audros milžinas jotunas, Skadi tėvas; gyveno Jotunheime, rūmuose Trimheime. Tai jis paėmė į nelaisvę Lokį, kai tasai supyko, kad vaišinamas Tjacis suvalgė labai daug ir Lokis liko alkanas. Kad ištrūktų iš Tjacio nelaisvės, Lokis prižadėjo mainais už laisvę deivę Iduną. Deja galiausiai istorija baigėsi Tjacio mirtimi, o jo akis Odinas užmetė į dangų, kur jos virto dviem žvaigždėmis. Manoma, kad tai Dvynių žvaigždyno galvų žvaigždės.
Njordas - skandinavų dievas, iš pradžių priklausęs vanams, tačiau po asų tačiau ir vanų karo tapo asų įkaitu, todėl garbintas kaip asas. Deivės Skadi vyras, Freiro ir Frėjos tėvas. Jis atstovavo vėją ir jūrų stichiją, tačiau kaip ir kiti vanai, pirmiausia buvo derlingumo dievu. Taip pat globojo jūreiveistę, žvejybą, jūros gyvųnų medžioklę.
Jo buveinė buvoNoatunas (laivų kiemas), esantis kartu ir Asgarde (danguje), ir prie jūros. Po Odino mirties tapo švedų valdovu, o po mirties nuo ligos, valdžia perėjo Freirui.Bragis - skandinavų mitologijos iškalbos ir poezijos dievas, skaldas, laikytas išmintingiausiu asų grupės dievu. Jis buvo Odino ir Frigės sūnus, o jo žmona buvo Iduna. Dažniausiai vaizduotas kaip senas ir su ilga barzda, išminties ir gausios patirties simboliu.
Odinas pavogė iš Sutungo ir Bragiui perdavė iš įkvėpimo dievo Kvasio kraujo midų, kuris įkvėpdavo žmones kurti poeziją. Naujas valdovas prisiekdavo virš Bragarfulo (Bragio taurės), iš kurios išgerdavo mirusio karaliaus garbei. Ją reikėjo išlenkti vienu mauku, kitaip tai laikyta blogu ženklu. Taip pat puotų metu ratu per svečius apeidavo taurė, su kuria būdavo iškilmingai pasižadama.
Yra manančių, kad iš tikro tai sudievintas 9 a. skaldų poetas Bragis Bodasonas, tarnavęs Švedijos karaliui.Iduna - skandinavų jaunystės ir nemirtingumo deivė, asė. Asų grupės deivė; amžinos jaunystės obuolių saugotoja, Bragio žmona. Ji nesukurta ir nepagimdyta, buvo nuo pradžių pradžios (pagal kitą versiją, nykštuko Ivaldžio dukra).
Viename mite Lokis apgavo Inuną, kai norėjo ištrūkti iš milžinų nelaisvės, pažadėjęs jiems gauti stebuklingus obuolius. Jis jai papasakojo apie atseit netoliese augančius dar puikesnius obuolius, patikliInuna nuėjo į mišką, kur ją pagrobė ereliu pasivertęs milžinas Tjacis. Be obuolių asai pradėjo silpti ir senti. Paskutines jėgas sukaupęs Odinas surado Lokį ir grasindamas nužudysiąs, liepė sugražinti Iduną su obuoliais. Lokis, pasivertęs sakalu, nuskrido į Tjacio valdas ir pavertė Iduną riešutu ir ją nešė namo. Tjacis mėgino persekioti Lokį, bet šis uždegė Tjacio erelio sparnus (kitame variante, sparnai užsidegė nuo ant Asgardo sienų užkurtų laužų Tjaciui bandant perskristi per jas) ir šis buvo nugalėtas. Taip asai atgavo Iduną ir obuolius.
Idunos garbei pavadintas 1877 m. atrastas asteroidas 176.Enuma eliš
Taranis, griausmavaldis
Višta mitologijoje
Kryžius ir Toro kūjis
Apačiai: Aušros šokis
Dievų žemiškasis veidrodis
Egiptietiška Betliejaus žvaigždė
Skandinavų pasaulio sukūrimo mitas
Spiritualizmo apžvalga: Mesmeras ir kt.
Žvejo ir auksinės žuvelės mįslė
Airių pretenzijos į Ameriką
R.Zelazny. T.Thomas. Loki kaukė
Tikroji varlės-karalienės istorija
Biblijos dievybės: Abadonas
Mitai apie vaivorykštę
Drugelio simbolizmas
Alegorija. Kutai
Vabalai - ryšininkai
Actekų kosmologija
Mitas ir reikšmė
Antis Luvra
Mitologijos puslapis
NSO ir paranormalu
Vartiklis