Gyvenimo gėlelė. Vartiklis

Gyvenimo gėlelė - persidengiančių vienodo spindulio apskritimų sudaryta geometrinė struktūra, simetrinis šešiakryptis „nėrinys“, kurio elementas panašus į žiedą iš šešių žiedlapių.
Su gyvenimo gėlėle susiję nemažai dvasinių (religinių) ir mitinių vaizdinių. Yra laikančių, kad struktūra perduoda svarbią kultūrinę ar religinę informaciją, paaiškina erdvės ir laiko formą, todėl priskiria šventajai geometrijai.

Tačiau pats pavadinimas „gyvenimo gėlelė“ yra šių laikų ir priskiriamas „Naujojo amžiaus“ autoriui Drunvalo Melchizedek’ui (Bernard Perona, g. 1941 m.). Ji perteikia pasaulio tvėrimo iš „tuštumos“ motyvus. Viskas sukurta iš Kūrėjo minčių (ryšis su Merkaba?)

Bandoma „gyvenimo gėlelę“ uždėti ir ant Stounhendžo.
Gyvenimo gėlelę ir jos matematines savybes tyrinėjo ir Leonardas da Vinčis. Jis „gyvenimo sėklą“ nubraižė greta platoniškųjų kūnų:
Leonardo da Vinči gėlelė

Senovės Egipto mieste Abide¹⁾ buvo daugybė šventyklų. Tikėta, kad jame buvo Ozyrio kapas, kur palaidota jo galva. Didžiąja šventykla buvo Seti I, turėjusi L raidės formą. Joje buvo pilniausias karalių ir dievų sąrašas. Joje buvo 7-ios koplyčios, skirtos dievams Ozyriui, Izidei, Horui, Amonui Ra, Ra Horakhty, Ptachui ir Seti I kaip sudievintam faraonui. Šventyklos užpakalinėje dalyje buvo mįslinga struktūra, vadinama Ozyrionu (atsitiktinai atrasto 1903 m. Flinders Petrie²⁾ ir Margaret Murray³⁾). Jis bent tūkstančiu metų senesnis už pačią šventyklą, datuojamą maždaug 1300 m. pr.m.e. Greičiausiai tai buvo simbolinis „Ozyriaus kapas“, nes nerasta jokių palaikų pėdsakų. Matyt iš tų kambarių prasidėjo Merenptacho pastatytas požeminis Hypodeumas, skirtas Ozyrio misterijoms. O 1848 m. archeologai joje rado keistus hieroglifus, primenančius šiuolaikinius malūnsparnį, povandeninį laivą, dirižablį, sklandytuvą, tanką… (daugiau apie tai žr. >>>>>)

Šventyklai buvo panaudoti milžiniško dydžio raudonojo granito blokai ir kolonos, kurių kai kurie svėrė iki Abidas

100 t. Centrinė salė buvo iš smiltainio, tačiau joje stovėjo 10-mt didelių granitinių kolonų, 2,6 m skersmens, laikė sunkius lubų blokus. Šventykla pastatyta kaip Seti artumo Ozyriui simbolis ir joje buvo sarkofagas, nors Seti čia nebuvo palaidotas.

Greta ornamentų yra ir graikiškas tekstas, kuriame įžiūrimos raidės T, E, N. Gali būti, kad tai žodžiai „Theos Nilos“ (Nilo dievas). Dar viena raidė atrodo tarsi didžioji F – tai gali būti graikiška „digamma“ (dviguba gamma), sutinkama archaiškuose graikiškuose tekstuose, o taip pat naudota kaip skaitmuo 6.

Nepanašu, kad tasai užrašas galėjo atsirasti po Aleksandro Didžiojo žygio (332 m. pr.m.e.) ir iki romėnų eros pradžios (30 m. pr.m.e.), mat „digamma“ nustota naudoti, kai Atėnai 403 m. perėmė Jonijos abėcėlę. Tačiau jos naudojimas nyko palaipsniui ir Boetijoje dar tebenaudota iki 200 m. pr.m.e.

Apie 535 m. pr.m.e. Pitagoras apie 10 m. praleido Egipte. Anot Porfirijaus, Diospoliso žynių jis buvo įvesdintas į paslaptis. Manoma, kad tai buvo Tėbuose (dabart. Liuksore), o žyniai galėjo būti iš Amono šventyklos Karnake. Nuo Tėbų Abidas nutolęs į pietus 150 km. Kita galimybė, kad Diospolis buvo Parva, esantis 47 km į pietus nuo Abido, kur yra Hatorės šventykla.

Beje, Margaret Murray, kasinėdama Abido šventyklą rado daug graikiškų užrašų iš 3 a. pr.m.e. – 2 a. laikotarpio. Iš jos 1903 m. apžvalgos:
„Koptų laikais šventykla naudota moterų vienuolynui ir jos sienose daugelyje vietų yra užrašų charakteringais raudonais koptų dažais ... kai kurie nublukę per laiką šventyklą naudojant krikščionims ir nauji švieži užrašai nupiešti ant viršaus. Juoda [spalva] nebuvo tokia patvari kaip raudona ir beveik visai nunyko“.

Vienos kolonos viršuje aiškiai matosi graikiškas užrašas IXCX. Tad šiuos graikiškus grafiti galėjo padaryti tik kai kas, kuris stovėjo 8 pėdų aukštyje nuo grindų- taigi, kai faraonų laikų struktūros jau buvo giliai palaidotos po smėlių – gal net 5-6 a. Abido gėlelė

Gyvenimo gėlelės ornamentai buvo visur ant šventyklos sienų ir grindų. Jie matomi ant granitinių kolonų ir ant kolonų už Ozyriono – viršutinėse jų dalyse. Kolonų aukštis apie 4,1 m. Kai kurie yra neryškūs ir sunkiai įžiūrimi. Jie tarsi išbrėžti ir nudažyti raudona ochra. Tai nepanašu į nieką, ką Egipte iki tol buvo radę archeologai.

„Klestėjime⁴⁾ “ (2011) Nassim Haramein’as (16:32) teigia, kad ant obelisko jie buvo išdeginti labai siauromis linijomis tiesiai į „atominį lygmenį“ (gal lazeriu? Bet ar jį galėjo turėti egiptiečiai prieš 5000 m.? O gal egzistavo civilizacija, technologiškai prilygstanti, o gal ir pažangesnė už mūsiškąją? – apie tokią galimybę žr. >>>>> - ir Abido kompleksas buvo nei daug, nei mažai, o kosminių skrydžių valdymo centras ). Ar rimtai, ar juokais, - bet Abido kompleksas tebelieka didele mįsle...

„Klestėjimo“ autorius Foster Gamble „gyvenimo gėlelę“ sieja su toro (matomo ir orobuso gyvatėje, ryjančioje savo uodegą) struktūra, esančia, atseit, nežemiečių signalu kaip išgauti neribotą energiją. Tad jos parodymas Abido šventykloje yra tarsi patvirtinimas to, kad senaisiais laikais nežemiečiai apsilankė Žemėje ir perdavė simbolį daugybei kultūrų. Vis tik vėliau „Klestėjimo“ svetainėje atsisakoma šio teiginio, paaiškinant, kad filme jis atsirado iš Greg Braden’o knygos „Nulinio taško pažadinimas“ (1997):
„Tie nuostabūs geometriniai kodai nebuvo išraižyti, nupiešti ar iškarti kieto raudono granito sienose – jie tiesiog ‚išdeginti‘ akmenyje šiandien nežinomu būdu“.

Gyvenimo gėlelę sudaro 19 apskritimų. Gyvenimo sėkla sudaryta iš 7 apskritimų ir yra gyvenimo gėlelės komponentu.

Paaiškinimai

¹⁾ Abidas (arab. Abidus, egiptietiškai - „simbolio kalva“) – senovinis miestas Aukštutiniame Egipte, apie 11 km į vakarus nuo Nilo; į pietus nuo Sohago ir į šiaurės vakarus nuo Luksoro, 98 m. į šiaurę nuo Denderos. Nuo 4-o pr.m.e. – svarbus religinis centras. Pradžioje jame garbinti Khenti-Amentiu („Vakarų“ [t.y. mirusiųjų] valdovas) ir Upuautu. (Anubio atmaina). Anot padavimų, šiame mieste buvo palaidotas Ozyris, kurį nužudė jo pavydusis brolis Setas, bet Izidė su kitų dievų pagalba jį atgaivino mumijos pavidalu, - tai buvo pirmoji mumija. Egiptiečiai tikėjo, kad Ozyris yra palaidotas viename kape, todėl jie ten nuolatos nešė indus su gėrybėmis, kad Ozyriui nieko netrūktų.
1818 m. Abide rastas „Abido sąrašas“ su 76-ių Ramzio II pirmtakų vardais. Kai kurie Abido šventykloje rasti hieroglifai bandomi aiškinti kaip šiuolaikinės technikos pavaizdavimai (apie tai žr. >>>>>)

²⁾ Flindersas Pytris (Sir William Matthew Flinders Petrie, 1853-1942) – britų egiptologas, Londono un-to profesorius (1892-1933), sisteminės archeologijos pradininkas. Išvystė kultūrinių sluoksnių datavimo būdą remiantis juose randama keramika. Jaunystėje tyrinėjo ir Stounhendžą, bandė nustatyti jo amžių. Svarbiausiu jo atradimu laikoma Merneptacho stela (1213-1203 m. pr.m.e.) Tėbuose – pirmasis šaltinis, kuriame paminimas Izraelis. 1927-38 m. darbavosi išimtinai Palestinoje.

³⁾ Margarita Miurėj (Margaret Alice Murray, 1863- 1963) – indų kilmės britų archeologė ir antropologė, egiptologė, folkloristė, kultūrologė ir rašytoja. Domėjosi burtininkavimo ir raganavimo istorija; sukūrė teoriją apie ikikrikščioniškoje Europoje egzistavusią Raguoto dievo religiją. Dalyvavo pirmos bangos feministiniame judėjime. 1921-1931 m. kasinėjo priešistorinius statinius Maltoje, vėliau dalyvavo kasinėjimuose Palestinoje ir Petroje.
1902–03 m. dalyvavo Pytrio kasinėjimuose Abide, kur atrado Ozyriono šventyklą.

⁴⁾ „Klestėjimas: ar jam pasiruošusi Žemė?“ (Thrive, 2011; Foster Gamble) – prieštaringai priimtas dokumentinis filmas „Naujojo amžiaus” dvasia, bandantis paaiškinti, kas iš tikro vyksta mūsų Žemėje. Jame supinami moksliniai, dvasiniai ir veiklos motyvai. Jame bandoma perteikti mintį, kas viskas pasaulyje glaudžiai susiję, ir viskas valdoma valdžios ir pinigų… Yra sąšaukų su libertinietiška austrų ekonomikos mokykla.

Gyvenimo gėlelės atvaizdavimai ir motyvai sutinkami Finikijoje, Asirijoje, Indijoje, Azijoje, Vidurio rytuose, Viduramžių mene.

Šiame piešinyje pavaizduotas Veneros ir Žemės „šokis“ – kiekviena linija sujungia planetas po laiko, kurio reikia Žemei atlikti 8-is apsisukimus (ir 13-a apsisukimų Venerai). Žemės orbita yra pašalinta:
Simboliai

Gyvenimo medis yra susijęs su žydų kabalos mokymu, tačiau matomas ir kitose tradicijose, pvz., senovės Egipte. Jis yra vienybės ir meilės ženklas.

Jis aiškinamas „Sefer Yetzira“ knygoje, kurioje pasaulis tveriamas panaudojant 10 dieviškųjų skaičių (sefirų) ir 22 hebrajų abėcėlės raides – visi jie kartu sudaro 32 slaptosios išminties kelius.


„Gyvenimo sėkla“	„Gyvenimo kiaušinis“