Ksenofanas iš Kolofono

Ksenofanas iš Kolofono (apie 570-480 m.pr.m.e.) – graikų filosofas, poetas, socialinis bei religinis kritikas. Žinių apie jo pažiūras suteikia jo eilių fragmentai ir vėlesniųjų rašytojų pateiktos citatos. Iš jų matoma, kad jis kritikavo ir pašiepė platų idėjų ratą, nuo tikėjimo antropomorfiniais dievais iki graikų šlovinto atletizmo.

Viena gerai žinomas fragmentas, teigiantis, kad jei jautis gali atvaizduoti dievus, tai tada tie dievai turėtų būti jaučio pavidalo:

Etiopai sako, kad jų dievai plokščianosiai ir juodi,
O trakiečiai sako, kad jų mėlynos akys ir šviesūs [raudoni] plaukai.
Tad jei galvijai, arkliai ar liūtai turėtų rankas ir galėtų piešti,
Bei kurti skulptūras, kaip žmonės, tada žirgai vaizduotų
Savo dievus kaip žirgus, o raguočiai kaip raguočius;
Ir kiekvienas jų suteiktų kūnus dievams panašius į savo.

Ksenofanas iš Kolofono

Dėl jo išvystytos „vieno dievo, aukščiausio tarp dievų ir žmonių", t.y. abstraktaus, visuotinio, nekintančio, nejudraus ir visada esančio, jis dažnai laikomas vienu iš pirmųjų monoteistų (nors toks teiginys sukelia ir abejonių, nes, atrodo, jis neneigė ir kitų dievų, „aukščiausio tarp dievų". Atrodo, kad jis dievus po vieną suvedė į meteorologinius reiškinius (atskiru atveju, debesis). Ir jam liko tik vienas dievas – pasaulis. Tai bekūnė amžina būtybė ir, kaip kad ir visata, sferos formos. Jis yra vienodos prigimties su visata, savyje sutalpina visus daiktus ir visus juos persmelkia, tačiau niekuo neprimena žmogaus prigimties – nei kūnu, nei mąstymu.

Ksenofanas taipogi, iš savo fosilijų tyrinėjimų, tvirtino, kad kadaise vanduo turėjo dengti visą Žemės paviršių. Taip pat jis aiškino, kad poetai apie dievus turėtų skelbti tik tas istorijas, kurios socialiai iškilios. Pagal jo, iki šiol aktualią, epistemologiją tiesa iš tikro egzistuoja, tačiau žmonės, kadangi yra mirtingi, negali jos sužinoti. Tad galima veikti tik remiantis darbinėmis hipotezėmis – galime elgtis taip, tarsi žinotume tiesą, tol, kol žinome, kad tai visiškai neįtikinama. Šį požiūrį atgaivino K. Poperis ir jis yra kritinio racionalizmo pagrindas.

Neabejotinai Ksenofanas yra vienas svarbesniųjų ikisokratikų. Nuo antikos laikų, jis buvo laikomas Zenono iš Elėjos mokytojas, Parmenido bendražygis ir dažnai siejamas su Elėjos mokykla (nors dabar vyrauja nuomonė, kad tai nėra teisinga). Išlikusiuose fragmentuose yra Anaksimandro kosmologijos požymių, tad galėjo būti, kad jis buvo jo mokinys, prieš Ksenofanui paliekant Joniją.

Jis mokė, kad jei būtų laikas, kai niekas neegzistavo, niekas negalėtų egzistuoti. Tad jei kas yra, tai egzistuoja amžinai. Gamta viena ir neribota; tai, kas egzistuoja, yra panašus visomis savo dalimis, nes kitaip jis būtų daugeliu; tasai vienas yra begalinis, amžinas; homogeninė visata yra pastovi ir negali keistis. Tad jo pažiūros neretai laikomos panteistinėmis.

Literatūra

  1. A. Fairbanks. The first philosophers of Greece, 1898
  2. M.R. Wright. The Presocratics – the main fragments in Greek, 1985
  3. J.H. Lesher (ed.) Xenophanes. Fragments, 1992
  4. R. Kattel. The Political Philosophy of Xenophanes of Colophon// Trames 1 (51/46), 1997
  5. Kitos biografijos:
    Ksenofonas
    Platonas ir Aristotelis
    Porfirijus. "Nimfų ola"
    Heraklitas iš Efeso
    Graikų matematikai - filosofai
    Ankstyvasis misticizmas: Filonas Aleksandrietis
    Simonas Samarietis - pirmasis gnostikas
    Parmenidas iš Elea: eiliuotai
    Pesimizmas ir optimizmas


    Kitos nuorodos:
    Kinikai
    Monistinės kosmologijos
    Pliuristinės kosmologijos
    Herodotas apie hiperborėjus
    Šiuolaikinė fizika – į tiesą panašus mitas?
    Trumpa graikų filosofijos istorija
    Herodoto "Istorijos" fragmentai
    Arianas. Stoicizmo pagrindai
    S. Lemas. Robotų psichologija
    Nyčė ir muzika
    Filosofijos puslapis
    Mitologijos puslapis
    NSO puslapis