Kam reikalingi vitaminai? Vartiklis

Vitaminas A ypač svarbus kraujodarai, akims, odai, virškinimo organams. Trūkstant jo blogėja matymas prieblandoje (vištakumas), blogiau gyja žaizdos, sausėja ir pleiskanoja oda, silpsta plaukai.

Jo yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje. Bet jo perdozavimas pavojingas sveikatai.

Vitaminas B₁ svarbus visam organizmui, o labiausiai – imuninei sistemai ir augimo procesams. Dėl jo trūkumo lėtėja (vaikų) augimas, blogėja atmintis, sunkėja susikaupinas, gali sutrikti koordinacija, pablogėti apetitas, imti dažniau kamuoti nervų uždegimai.

Natūralūs jo šaltiniai yra varpinių grūdų sėlenos, miltai (ne aukščiausios rūšies), kruopos, dribsniai, mėsa, inkstai, kepenys, pienas, alaus mielės, žirniai, pupos, pupelės, bulvės, morkos, kopūstai, razinos, žemės riešutai. Vitaminas B₁ gerai išsilaiko šaldytose daržovėse.

Vitaminas B₂ irgi svarbus visam organizmui, tačiau ypač – kraujodarai, odai ir gleivinėms. Jo trūkstant gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), vangumas, akių gleivinių uždegimai, pradėti trūkinėti lūpų kampučiai, glebti oda.

Jį sintetina bakterijos, mielės, augalai. Jo yra lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, sūryje, žuvies ir pieno produktuose (išskyrus sviestą), kiaušiniuose, migdoluose, sojos pupelėse.

Vitaminas B₆ veikia kartu su kitais B grupės vitaminais. Jis dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, taip pat dalyvauja ir riebalų apykaitoje, insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių formavimesi, fermentų ir kitų organizmo junginių sintezėje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, stiprina imuninę sistemą. Jis svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Jo trūksta retai, dėl stokos gali pakisti oda, atsirasti odos, gleivinės ir liežuvio uždegimai, įtrūksta lūpų kampučiai, nuovargis, prislėgtumas, susilpnėti imunitetas; kai didelis trūkumas, - sutrikdomos kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.

Jo yra daugelyje produktų, nedideliais kiekiais – daržovėse, žuvies, mėsos ir pieno produktuose, mielėse, miltuose, kepenyse. Natūralūs šaltiniai – kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, didelė vitamino B₆ suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Vitaminas C svarbus imuninei sistemai, ypač patiriant daug stresų. Jo trūkstant jaučiamas nuovargis, apatija, gali kraujuoti dantenos, blogiau gyti žaizdos, kamuoti dažni peršalimai ir infekcinės ligos.

Jo gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.

Vitaminas D reikalingas kalcio ir fosforo pasisavinimui, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose. Jis padeda užtikrinti sveiką raumenų ir širdies funkcionavimą bei būtinas žmogaus nervų sistemai; stiprina imuninę sistemą. Jo trūkumas sukelia rimtas sveikatos problemas. Vaikams vystosi rachitas, suaugusiems suminkštėja kaulai, susergama osteoporoze, padidėja susirgimo kvėpavimo takų ir širdies ligomis rizika.

Iki 90% vitamino D žmogaus organizmas pagamina veikiamas saulės spindulių. Natūralūs jo šaltiniai: riebi žuvis, kiaušinių tryniai, grybai (geriausi – džiovinti saulėje), avižinė košė, jogurtas ir pieno produktai. Bet jo perdozavimas pavojingas sveikatai.

Sustiprinkite širdį rudeniui

Ruduo „karštas“ sezonas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis: itin pagausėja išeminės ligos priepuolių, infarkto bei insulto atvejų. Net sveikiems žmonėm gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo krūtinėje jausmas... Kaip gi padėti mūsų „motorui“?

Sustiprinti širdį gali ir vaistiniai augalai, vitaminai ir mikroelementai. Ypač reikalingi vitaminai B₁, B₂, B₆ ir B₉, o B₁₂ trūkumas gali lemti anemijos atsiradimą, sukelti virškinimo organų ir nervų sistemos pažeidimų.

Rausvoji rodiolė (vitaminai C ir PP; fenolio glikozidai, manganas, rauginės medžiagos, flavonidai, oksalo ir gintaro rūgštys)
Stimuliuoja nervų sistemą, didina organizmo atsparumą, veikia raminamai, normalizuoja kraujo spaudimą.

Gudobelė (vitaminai C, P, B, K ir E; karotenas, kalis, geležis, manganas, fosforas, magnis, flavonidai, rauginės medžiagos, pektinai, citrinų ir obuolių rūgštys)
Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles, padeda širdies raumeniui geriu pasisavinti deguonį. Veikia raminamai, todėl tinka esant nemigai. Gerina atmintį.

Putinas (vitaminai C ir P, pektinai, karotenas, manganas, taninai, rauginės medžiagos, acto, skruzdžių ir izovalerijono rūgštys)
Normalizuoja kraujo spaudimą, mažina cholesterolio kiekį. Pasižymi antiseptiniu ir priešuždegiminiu, šlapimą varančiu poveikiu. Gerina medžiagų apykaitą bei virškinimo trakto veiklą.

Erškėtrožė (vitaminai C, P, B, K ir E; karotenas, kalis, geležis, manganas, fosforas, magnis, flavonidai, rauginės medžiagos, pektinai, citrinų ir obuolių rūgštys)
Stiprina kraujagyslių sieneles, gerina imunitetą, skatina žaizdų gijimą. Tinka vartoti turint mažakraujystę, hipertenziją. Stimuliuoja medžiagų apykaitą, teigiamai veikia kraujotakos sistemą.

Ką gali stiklinė vandens su citrina? Vanduo su citrina

Žinoma, kad rytais naudinga išgerti vandens; o įlašinę citrinos sulčių turėsite tikro gydomojo eliksyro. Geriausia – kambario temperatūros vanduo: išgerkite stiklinę, o po pusvalandžio galite pusryčiauti.

Citrinoje daug vitamino C, skatinančio kolageno gamybą, saugančio nuo raukšlių, laisvųjų radikalų. Reguliariai gerdami atrodysite jauniau; veido oda ims spindėti;
Joje yra kalio, svarbaus nervams ir raumenims, o ypač – širdžiai;
Vanduo su citrina stiprina imuninę sistemą, padeda atsikosėti, gydo gerklę;
Citrinos sultys tinka kepenims - jų veikla suaktyvėja, šalinasi toksinai;
Joje yra skaidulų, suteikiančių sotumo jausmą – skatina nepersivalgymą, lieknėjimą;
Citrinos sultys varo šlapimą, tad padeda inkstams ir šalinti toksinus.

Pastaba (o kam gali pakenkti?):
Citrinos rūgštis minkština dantų emalį, tad išgėrę vandens su citrina paskalaukite burną vandeniu (arba gerkite per šiaudelį – taip sultys nepateks ant dantų). Vandenį su citrina reikia išgerti vienu ypu, o ne gurkšnoti pamažu. Netinka tiems, kam pakilęs skrandžio rūgštingumas ar turintiems opų.

Tinkamas maistas gali pagerinti smegenų veiklą, leidžia ilgiau išlaikyti jaunatviškumą ir puikią atmintį. Čia atkreipsime dėmesį į 9-is tai padaryti padedančius produktus.