Naudokime priekonines daržoves  

Taip pat skaitykite Daugiau prieskoninių daržovių  

Prieskoninės daržovės gerokai vertingesnės už pipirus ir lauro lapelius, kurie yra kenksmingi, ypač vaikams, o taip pat sergantiems širdies ligomis, reumatu ir nervingiems žmonėms. Be to, jos turi vitaminų, eterinių aliejų, pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Pvz., įdėjus kelis žalius ar džiovintus gelsvės lapus į sriubą, atrodys, kad sultinyje virta višta. Daržo ar miško čiobreliai tinka į pupelių, žirnių sriubas, grybų patiekalus. Juozažolių žali ir džiovinti lapai – į mišraines, įvairius mėsos ir žuvies patiekalus, daržovių konservams bei arbatai. Mėtų žali ir džiovinti lapai – į varškės, mėsos ir daržovių patiekalus bei arbatą. Šalavijai – darant dešras, sūrius, mėsos ir žuvies patiekalams paskaninti.

Visus šviežius prieskoninius augalus reikia dėti į jau paruoštus patiekalus ir nebevirti ar kepti. Džiovintus reikia pavirti arba bent pakaitinti.

Česnakas Česnakai

Labai stiprūs jo fitoncidai, sudėtingi eteriniai aliejai, vitaminai D, B1, C, polisacharidai, jodas turi gydomųjų savybių. Česnako veikliosios medžiagos plečia kraujagysles, stiprina širdies darbą, gerina šlapimo išsiskyrimą. Pastebėtas česnako veikimas prieš kirmėles.
Didesni česnako kiekiai kenksmingi, o vaikams iki 3 m net nuodingi. Česnakas vartojamas tik po 1-3 skilteles per dieną. Jo veikimas ypač aktyvus pavasarį.

Pasižymi stipriu priešbakteriniu veikimu. Veikliausia česnako medžiaga alicinas sulaiko bakterijų augimą net 1:125000 vandens tirpale. Česnako tyrelė po sandariu gaubtu sunaikina greta padėtoje lėkštelėje gyvas augančias bakterijų, infuzorijų, ligas sukeliančių grybelių kolonijas greičiau nei per valandą. Kelias minutes kramtomas česnakas užmuša visas burnos ertmėje esančias bakterijas.

Jau senovėje česnako duodavo sumažėjus apetitui, nuo išsekimo, kosulio, pilvo skausmų, odos ir kitų ligų. Ypač dažnai jis vartojamas virškinimui gerinti - jis didina virškinimo fermentų ir tulžies išsiskyrimą, padeda geriau įsisavinti maistą. Jis mažina skausmus ir raminančiai veikia žarnyną. Česnakas skatina šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja lytinių liaukų veiklą, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą. Jis dažnai vartojamas nuo kvėpavimo organų ir odos, žarnyno ir kitų infekcinių ligų.

Jis tinka sergant hipertonija ir ateroskleroze – kaip galvos svaigimą, skausmus, nemigą, protinės galios nusilpimą mažinantis vaistas. Tam reikia suvalgyti 2-3 nedideles česnako skilteles per dieną. Tiek pat skiltelių suvalgoma su maistu nuo skrandžio ir žarnyno infekcinių ligų, kolitų, bronchitų (atsikosėjimui).

Rytų šalyse česnakas seniai vartojamas kaip priešbakterinė, gerinanti virškinimą, lengvinanti atsikosėjimą, tonizuojanti priemonė. Česnakas tinka sergantiems kvėpavimo takų lėtinėmis ligomis, išsekusiems – kaip apetitą ir virškinimą gerinanti priemonė, sergant ateroskleroze, hipertonine liga. Prof. K. Grybauskas siūlė spiritinę ištrauką, kurios pradinė dozė – 5 lašai tris kartus per dieną su pienu arba vandeniu, kasdien pridedant po 1 lašą iki 30 lašų tris kartus per dieną, vėliau mažinant po vieną lašą kasdien, kol lieka 5 lašai tris kartus per dieną. Po 10 d. pertraukos šis kursas kartojamas 3-4 kartus (su 10 d. pertraukomis).
Galima vartoti ir aliejinę ištrauką; ji neturi kvapo, bet manoma, kad jos veikimas silpnesnis.

Česnako sulčių kompresai dedami įkandus bitei, nuodingiems vabzdžiams, gyvatei, sergant pūlingomis odos ligomis.

Česnakas netinka, kai sergama ūmiu skrandžio, kepenų, inkstų uždegimu. Nesaikingai valgomas česnakas erzina skrandį, žarnyną, tulžies takus.

Česnakų gėrimas

Česnakus iškasę anksti rytą, gėrimą ruoškite tuoj pat. 350 g nuvalytų skiltelių susmulkinamos ir sugrūdamos medine grūstuve. 200 g masės užpilami 200 g etilo spiritu, o stiklinis indas sandariai uždaromas. 10 d. Laikoma vėsiai, tamsioje patalpoje. Tada perkošiama ir gautas skystis dar 2-3 dienas laikomas kambario temperatūroje. Po to mikstūrą šaldytuve galima laikyti 3 mėn.
Šis gėrimas gydo virškinamojo trakto ligas, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir nervų sistemą, naudingas turint aukštą kraujo spaudimą ir aterosklerozę.
Naudojimas (10-čiai dienų): į 1/4 stiklinės įlašinkite kasdien po 1,4,7,10,13,15,12,9,6,3 lašus ir gerkite 15-20 min. prieš kiekvieną valgį. Toliau kasdien gerkite po 25 lašus, kol išgersite visą gėrimą.

Svogūnai

Svogūnai Maisto racione ši nepakeičiama prieskoninė daržovė vartotina ištisus metus. Aštrus skonis ir kvapas yra nuo eterinių aliejų, glikozidų, organinių medžiagų. Svogūne yra net 11% labai gerai virškinamų cukrų: gliukozės, maltozės, fruktozės, sacharozės. Įdomu, kad kuo aštresnio kvapo svogūno rūšis, tuo daugiau juose cukraus.

Gydomąsias svogūno savybes nulemia fitoncidai, augalo antibiotikai, kuriais jie ginasi nuo mikrobų ir ligų, vitaminai C, B1, B2, B3, B5, E, karotinas. Svogūnų ropelės turi cukraus, ląstelienos, kalcio ir fosforo druskų, organinių rūgščių.

Svogūne esančios medžiagos naikina bakterijas, gerina medžiagų apykaitą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, reguliuoja virškinimą, gerina šlapimo išsiskyrimą, ramina, didina atsparumą infekcinėms ligoms.
Svogūnus patariama valgyti sergantiems hipertonine liga, ateroskleroze, kai lėta žarnyno veikla, lydima vidurių užkietėjimo, gripo metu. Svogūno sultys, atskiestos medumi, tinka sergantiems anginomis, lėtiniais bronchitais.

Švieži svogūnai didina virškinamųjų sulčių skyrimąsi, gerina apetitą ir virškinimą, maistinių medžiagų pasisavinimą. Svogūnai mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl juos galima vartoti sergant diabetu: jiems rekomenduojama valgyti keptų svogūnų sriubą. Nuo žarnyno uždegimų, vidurių užkietėjimų ir hemorojaus padeda šviežios svogūnų sultys (arbatinis šaukštelis šviežios svogūnų sultys (arbatinis šaukštelis 3-4 k. per dieną prieš valgį). Svogūnai efektyviai mažina kraujyje cholesterino kiekį ir stabdo aterosklerozę.

Kartais svogūnais varomos kirmėlės. Nevalgius 3-4 dienas gerti po 1/3-1/2 stiklinės svogūnų antpilo. Jam susmulkinamas vidutinio dydžio svogūnas, užpilamas stikline vandens ir laikomas 8-12 val. Taip pat svogūnų košele tepami niežtintys išbėrimai, spuogai, strazdanos, pigmentinės dėmės. Šviežiomis svogūnų sultimis kartais gydomos gleivinės opelės.

Kad nedirgintų skrandžio, kepenų, tulžies takų, svogūnai vartojami kepti, troškinti, virti.

Bulgarų mokslininkai lytiškai nusilpusiems pataria nakčiai valgyti truputį svogūnų.
Svogūnai naikina ir vėžį: kasdien suvalgius po pusę svogūno, tikimybė susirgti skrandžio vėžiu sumažėja 50%.

Žmonės žino, kad sutrenkta vieta mažiau skaudės, tinimas ar mėlynė greičiau išnyks pridėjus šviežio svogūno tyrelės, sumaišytos su valgomąja druska.
Keptas ar virtas svogūnas, vienas ar su muilu, suminkština besikeliančią votį, mažina skausmą (ypač, kai pūlinys ties nagu).

Svogūnų lukštų nuoviras plaukams suteikia vario atspalvį, o jame dažyti medvilniniai ir vilnoniai audiniai ar siūlai neblunka, yra gelsvos ar rudos spalvos.

Svogūnų nepatartina vartoti esant sunkioms širdies ir kepenų ligoms.

Morkos

Morkos turi įvairių vitaminų, jos vartojamos avitaminozių profilaktikai, nuo mažakraujystės ir nusilpus. Kasdien valgomos šviežios morkos stiprina organizmą. Jos tinka dietinei mitybai gydant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligas, tačiau netinka paaštrėjus opaligei. Šviežios morkos gerai gydo regėjimo sutrikimus, atsiradusius dėl vitamino A trūkumo. Sultys, kaip vitamino A šaltinį, rekomenduojamos sergantiems miokardo infarktu. Pupelės

Morkos ir jų sultys kiek laisvina vidurius, todėl tinka esant vidurių užkietėjimui bei hemorojui. Tam prieš valgį geriama po 150-200 ml šviežiai spaustų sulčių. Su medumi sumaišytų sukčių duodama kosint ir užkimus. Morkų sultimis skatinamas šlapimo išsiskyrimas ir taip šalinami šlapimo akmenys – jų geriant po valgomąjį šaukštą 3-4 k. per dieną kelis mėnesius. Liaudyje morkomis gydė nušalimus, nudegimus, pūlines žaizdas ir opas. Šviežių morkų košelė dedama ant žaizdų arba jos apiplaunamos šviežiomis morkų sultimis.

Pupelės

Pupelėse daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitamino C, B grupės vitaminų, aminorūgščių.

Pupelės skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Įvairių šalių liaudies medicinoje anksčių antpilu ar nuoviru gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos, hipertonija, širdies nusilpimas, pasireiškiantis patinimais, lėtinis reumatas, podagra.

Pupelės – geras vaistas nuo diabeto. Pastebėta, kad gydant anksčių luobelių ekstraktu, kraujyje sumažėja cukraus. Imama 20 g susmulkintų sąvarų ir išverdama 1 l vandens. Gautas nuoviras (apie 0,5 l) išgeriamas lygiomis dalimis per dieną. Dar vartojamas nuoviras iš pupelių sąvarų ir mėlynių lapų, paimtų lygiomis dalimis, Kartais į tokį mišinį dar dedama viena dalis avižinių šiaudų. Nuovirui imamas šaukštas nišinio stiklinei vandens, jis geriamas 4-5 k. per dieną po 1/3 stiklinės.

Griežčiai – pamiršta daržovė

Šiandien pastebimas šakniavaisinių daržovių atgimimas. Griežčiai vartojami žali ir virti, troškinti, o taip pat jauni lapeliai. Bet maistui auginami tik geltoną minkštimą turintys griežčiai. Juos galima sėti arba sodinti daigais. Ankstyvam derliui sėjama balandį, žiemai – gegužę, birželį. Anksti pasėtų derlius bus didesnis, tačiau prastesnė kokybė. Tarpai tarp eilučių – 30-35 cm, sėkla įterpiama 1-2 cm gylyje. Vėliau retinami, paliekant 4-5 cm tarp augalų. Daigams – griežčių eilutės tankesnės, kas 10 cm. Sodinant svarbu neužlenkti Griežtis šaknelės ir neužpilti žemėmis šerdelės. Kad daigai geriau prigytų, lapelių galus galima nupjauti, o šaknis apvelti molio ir mėšlo mišiniu. Daigus reikia saugoti nuo spragių.

Griežtis (Brassica napus) — kryžmažiedis dvimetis augalas, prie mėsingos šaknies turintis lapų. Tai greitai bręstantis ir šalčiui atsparus augalas. Daržovinių jo veislių valgomi šakniavaisiai, nors anksčiau buvo valgomi ir lapai (Dzūkijoje buvo populiaru rauginti lapus kartu su susmulkintais šakniavaisiais iš jų gaminant „ropucių“ sriubą). Griežčio šaknyje yra cukraus (iki 10%), baltymų (iki 2%), pektinų, garstyčių aliejaus, vitaminų C, B1, B2, daug geležies. Griežtis yra labai maistingas ir vitamino C (kuris, be to, ir ilgai išsilaiko) turi daugiau už kitus šakniavaisius, todėl labai vertinamas šiauriniuose rajonuose. Bet jų negalima valgyti sergant ūmiomis skrandžio ir žarnyno ligomis. Griežčiai vartoti nuo vidurių užkietėjimų, o - šlapimo išsiskyrimui skatinti ir skrepliams skystinti. Senovėje jo sultimis gydydavo sunkiai gyjančius nudegimus, o vandenyje sutrintų sėklų duodavo tymais sergantiems vaikams - skalauti burnai ir gerklei. Trintomis ir vandenyje skiestomis sėklomis plaudavo rankas, norėdami apsisaugoti nuo „limpančių“ (užkrečiamų) ligų.

Griežčių sriuba su bulvėmis

1 l vandens, 1 griežtis, 2-3 bulvės, 1 morka, 1 svogūnas, 75 g sviesto (arba žąsų taukų, ar parūkytų) lašinukų, 1 šaukštas miltų, druskos, pipirų, žiupsnelis kmynų, petražolės lapelių (arba kitų prieskoninių augalų).

Griežtį, morką, salierą supjaustyti, sudėti į pasūdytą vandenį, įberti kmynų ir virti. Bulves supjaustyti, sudėti į sriubą. Virti, kol daržovės suminkštės. Tuo pat metu smulkiai supjaustytą svogūną kepti riebaluose, kol pagels, tada suberti miltus ir dar pakepti, kol miltai pagels. Gerai maišant, atskiesti daržovių nuoviru ir padažą supilti į sriubą. Sudėti pipirus, prieskonius ir dar trumpai pavirti. Turint šviežių prieskoninių daržovių (pvz., petražolių lapelių), jomis papuošti sriubą lėkštėje.

Vaistinė gelsvė

Tai daugiametis, žolinis augalas, kuris išaugina apie 1,5 m aukščio stačią, tuščiavidurį, dryžuotą, viršuje šakotą stiebą ir storą, rusvą, mėsingą šakniastiebį, su stora šakota šaknimi ir daugeliu pumpurų. Lapai blizgančiu paviršiumi, vienąkart ar dukart plunksniškai skaldyti. Žiedyno skėčiai iki 12 cm skersmens. Žiedai balsvi ar žalsvai gelsvi. Sėklos plokščios, gelsvai rudos.

Geriausia gelsvę sėti rudenį arba pavasarį. Daigus galima persodinti 50-60 cm atstumu. Dauginama ir kerų skirstymu bei šaknų auginiais. Vienoje vietoje gali augti 6 ir daugiau metų. Ypatingos priežiūros šis augalas nereikalauja, gerai žiemoja.

Vartojami lapai, šaknys ir net sėklos. Visos augalo dalys turi eterinio aliejaus, kuris suteikia stiprų, salierus ar grybus primenantį kvapą. Vasarą vartojami švieži lapai, o žiemą – džiovinti lapai Gelsvės žiedas ir šakniastiebiai, kurie kasami tik antraisiais ar trečiaisiais auginimo metais. Rudenį nukasti šakniastiebiai nuplaunami, susmulkinami ir džiovinami ne aukštesnėje nei 40o C temperatūroje. Lapai džiovinami pastogėje ar kitoje pavėsingoje, vėdinamoje patalpoje. Išdžiovintos gelsvės labai kvapios.

Labai tinka mėsiškų sriubų, mėsos, žuvies ir silkės, daržovių patiekalų, padažų, marinatų, įvairių salotų paskaninimui.

Šaknys ir šakniastiebiai tinka likerių bei antpilų aromatizavimui. Be to, iš jų šakniastiebių gaminami aromatingi cukatai. Eterinis aliejus naudojamas ir parfumerijos pramonėje.

Liaudies medicinoje

Gelsvės preparatai skatina šlapimo, tulžies išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, gerina apetitą, virškinimą, mažina meteorizmą. Jie skiriami esant pabrinkimams(ypač kojų), sergant širdies ligomis, nuo inkstų, šlapimo pūslės uždegimo, sergant bronchitais, inkstų akmenlige; veikia raminamai, mažina skausmą, tonizuoja visą organizmą.

Vartojama esant skausmingoms negausioms mėnesinėms, mažakraujystei, polinkiui kaupti druskas. Išoriškai(pavilgai, kompresai, vonios) gelsvės žaliava vartojama pūliniams, negyjančioms opoms, žaizdoms gydyti, odos pigmentacijai šalinti. Šaknies nuoviru plaunami plaukai, kad jie geriau augtų ir neslinktų.

Skatina šlapimo išsiskyrimą
Šaukštą susmulkintos ir išdžiovintos vaistinės gelsvės šakniastiebių supilti į termosą, užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens ir laikyti 2-3 valandas. Po to perkošti ir per dieną gurkšneliais išgerti visą stiklinę.

Nuo kojų pabrinkimų
v Ruošti nuovirą. Šaukštą susmulkintų šaknų užpilti stikline (200 ml) karšto vandens ir šildyti ant verdančio vandens vonelės (kitame inde su vandeniu) 30 min. Po 10 min nukošti, papildyti vandeniu iki pirmykščio tūrio ir vartoti po 1-2 šaukštus 3 karius per dieną 30 min. prieš valgį.

Gelsvės nuoviras
v Paprastosios kiaulpienės ir vaistinės gelsvės džiovintų šaknų(lygiomis dalimis) nuoviru, įdėjus pagal skonį medaus, gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės.

Nuo peršalimo
v Šaukštą susmulkintos vaistinės gelsvės žaliavos užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) karšto vandens, užvirti, nukaisti ir palaukti 20 min. Perkošti ir gerti 3 kartus per dieną po puodelį.

Maistui

Patarimas:
Kad supjaustyti šakniastiebiai nepajuoduotų, juos apšlakstykite citrinos rūgštimi ar actu.

Gelsvių pavasario salotos
v Ankstyvą pavasarį salotas galima pasigaminti iš žalių, ką lik iškastų šaknų, jas nuskutus ir sutarkavus stambia tarka. Į salotas įdėti morkų, obuolių, paskaninti majonezu.
Gelsvės kotletai
Produktai: 0,5 kg šaknų, 1-2 kiaušiniai, 3 šaukštai miltų, druskos ir cukraus pagal skonį. Virtas šaknis nuskusti, sumalti mėsmale, įdėti kiaušinius, truputį miltų ir pakepinti svieste. Galima troškinti kotletus ant garų.

Žiedadulkės
Saviti delikatesai
Viskas iš obuolių
Pienas – už ir prieš
Delikatesai: Balutas
Maistas: kiek tai sveika?
Delikatesai: Argano aliejus
Kukurūzai, špinatai ir kita
Prieskoninės daržovės pavasariui
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Dojo Tofu – pragaras žuveliokams
Dilgėlė - švelni kaip šilkas...
Sumuštiniai, dribsniai ir saldi sriuba
„Gyvasis“ vanduo virtuvėje
Apie sėlenas ir karštą arbatą
Žarnyno bakterijų perspektyva
Tas paslaptingas grybas
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Barščiai ir salotos iš žuvų
Kai reikia laisvinamųjų
Patiekalai iš žuvies
Miškinis skudutis
Lauktuvės ateiviams
Baobabo vaisiai
Silkė ir kita...
Vartiklis