Daržo lobiai: kopūstai – ir maistas, ir vaistas. Vartiklis

Kopūstas (Brassica oleracea) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos, dažniausiai dvimečių žydinčių augalų rūšis. Visas augalas pilkai žalias. Žiedai gausiažiedėje kekėje, vainiklapiai geltoni, kartais balti; ankštaros labai stambios. Stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi. Jo maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B₁, B₂, C, riebalų, angliavandenių ir kt. Dažniausi kopūsto varietetai: gūžinis kopūstas, brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), Briuselio kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis kopūstas ir kt.
Gūžinius kopūstus dažniausiai sodina kaip sodinukus (rasoda). Maistui naudojamos gūžės. Iš jų ruošiamos salotos, sriubos, jos naudojamos įvairių patiekalų (pvz., balandėlių) ruošimui. Žiemai kopūstai rauginami. Jų savybes labai vertino Pitagoras, užsiėmęs jų selekcija.

Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, nors greičiausiai 14 a. lietuviai (kaip ir prūsai) kopūstų dar neaugino, nes „Prūsijos žemės kronikoje“ rašoma, kad, pamatę kryžiuočius valgant kopūstus, prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę.

Į mokslinę mediciną kopūstai pateko nustačius jų teigiamą poveikį prieš opas, pasireiškiančio dėl vitamino U. Dėl didelio vitamino C kiekio (daugiau nei apelsinai; vienoje porcijoje – daugiau nei pusė dienos normos) kopūstai stiprina imuninę sistemą, skatina žaizdų, opų gijimą. Šis vitaminas mažina laisvųjų radikalų, kurie yra pagrindine senėjimo priežastimi, kiekį. Tai padeda net prieš kai kurių formų vėžį.

Kopūstuose nedaug kalorijų ir daug ląstelienos, kalio, folinės rūgšties, beta karotino. Jie gerina virškinimo trakto veiklą. O raudonuosiuose kopūstuose yra antocianinų, turinčių priešuždegiminių savybių. Be to juose gausu seleno, todėl jie pagerina imuninės sistemos veiklą. Žiediniuose ir paprastuose kopūstuose gausu vitamino A, svarbaus regėjimui; ir kalio, reikalingo raumenims. E vitaminas gerina odos, akių ir plaukų būklę. Kopūstai turtingi kalcio, magnio, kalio ir kitų mikroelementų.

Kopūstai skatina ir cholesterolio šalinimąsi iš organizmo, sumažina Alzheimerio ligos riziką. Juose yra ir sinigrino – padedančio gydyti prostatos, storosios žarnos ir šlapimo pūslės vėžį. Gausu ir sieros – tad gelbsti kovojant su infekcijomis. O jodas padeda funkcionuoti smegenims ir nervų sistemai. O štai senovės graikai kopūstų sultis naudojo kaip priešnuodį apsinuodijus grybais.

Geriausia kopūstą nepervirti, o dar geriau valgyti žalią.O rauginti kopūstai išsaugo visas savo maistines medžiagas, turi daug skaidulų ir vitaminų. Ir kas svarbu, kad jie, skirtingai nuo šviežių, nesukelia pilvo pūtimo. Be to, raugintų kopūstų sultys gerina apetitą ir virškinimą ir tinka turintiems sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, neurologiniams ir ilgai patale gulėjusiems ligoniams, dirbantiems sėdimą darbą.

Kuo naudingi fermentuoti produktai?
Rūgstant juose dingsta vadinamosios blogosios bakterijos, o vėliau iš cukraus gaminasi pieno rūgštis, puikiai tinkanti daugintis gerosioms bakterijoms, Kai kurie tyrimai rodo, kad žmogus fermentuotų produktų turėtų valgyti nuolat ir nemažai.
Raugintose daržovėse yra nemažai vitamino K, palaikančio normalų kraujo krešėjimą, padedantį gyti žaizdoms žarnyne, dalyvaujančiam regeneracijos procesuose, gerinančiame medžiagų įsisavinimą, stiprinančiame imunitetą.

Reikės: 1 kopūsto, 0,5 kg vištienos faršo, 1 poro, 4 bulvių, 300 g mocarelos sūrio, 2 svogūnų, 100 g brandinto kieto sūrio, 1 šaukšto sviesto, 2 šaukštų aliejau, 1 kubelio daržovių sultinio, 1 šaukšto citrinų sulčių, bazilikų, pipirų, druskos

Nuplauname kopūstą ir porą. Kopūstą padalijame į 4 dalis ir stambiai supjaustome. Porą supjaustome pailgomis juostelėmis. Kopūstą ir porą šiek tiek pakaitiname virš garų, kad suminkštėtų. Bulvės išverdamos su lupenomis, atvėsinamos ir supjaustomos. Svogūnai susmulkinami ir pakepinami įkaitintame svieste, kol [asidaro permatomi, tada į juos šakute įmaišomas pagal skonį pasūdytas ir pipiruotas faršas – ir patroškinama apie 10 min.

Kepimo formoje užberiama mocareros ir parzemano, sluoksniuojama bulvės, kopūstai ir porai, farūo du svogūnais troškinys. Apkepas užliejamas padažu, paruoštu trupintą sultinio kubelį sumaišius su prieskoniais, aliejumi ir citrinų sultimis. Kepama karštoje orkaitėje apie pusvalandį.

Kopūstą padalijame į 4-6 dalis; pašaliname kotą. 8-10 min. verdame pasūdytame vandenyje. Supilame į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų. Sumalame mėsmale.

Nuspaudžiame skystį, sudedamas smulkintus žalumynus, česnaką, įmušame kiaušinį, suberiame miltus, manų kruopas, pagardiname druska ir pipirais ir gerai išmaišome. Iš paruoštos masės suformuojame kotletus, juos apvoliojame džiūvėsėliuose.

Į keptuvę įpilame aliejaus, įkaitiname, sudedame kotletus ir apkepame iš abiejų pusių, kol gražiai pagelsta. Kopūstų kotletai yra lengvai virškinai, skanūs ir greitai pagaminami!

Raugintus kopūstus nuplaukite ir sudėkite į aliejumi apšlakstytą ketaus kepimo formą. Svogūną ir česnako skiltelę susmulkinkite, apkepkite ir sudėkite ant kopūstų, paskaninkite prieskoniais, įpilkite vandens, kad viską apsemtų ir išmaišykite. Ant viršaus sudėkite griežinėliais pjaustytas bulves, plonai pjaustytą šoninę, dešreles, vėl apibarskykite prieskoniais. Formą įdėkite į orkaitę ir kepkite apie 25-30 min., kol bulvės gražiai parus. Tada sudėkite skiltelėmis pjaustytą obuolį ir dar kelias minutes pakepkite.

Nuplikykite raugintus kopūstus, kad nebūtų per rūgštūs; tada smulkiai supjaustykite ir sudėkite į puodą, įdėkite sviestą, pakepintus svogūnus ir troškinkite maišydami. Jei reikia, įdėkite druskos ir cukraus, smulkiai pjaustytų žalumynų ar susmulkintų kietai virtų kiaušinių.

Raugintus kopūstus nuspauskite ir smulkiai supjaustykite. Gelteklės šaknis supjaustykite plonais griežinėliais. Sumaišę, įdėkite svogūnų laiškus arba smulkiai pjaustytą svogūną, paskaninkite kmynais, druska, cukrumi. Užpilkite grietine ar aliejumi ir gerai išmaišykite.

Cholesterolis – reikalinga organizmui medžiaga, tačiau jo kiekis kraujyje neturi viršyti normos, nes tada jis skatins širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.

Jo sumažinimui pirmiausia reiktų sureguliuoti mitybą. Reiktų vartoti tik neriebius maisto produktus, gyvulinės kilmės keičiant augaliniais: riebalus – aliejumi. Taip pat vengti rūkytų ir virtų dešrų, kepto maisto, dažniau renkantis virtą ar troškintą. Taip pat nekepti jau kartą kaitintame aliejuje, kuo rečiau salotas maišyti su majonezu, grietine, ar visai jų atsisakyti, jei cholesterolis viršija normą – salotas gardinkite aliejui, natūraliu jogurtu. Daugiau valgykite grūdų (neskaldytų kviečių, rupios ruginės duonos, ryžių), košių (avižinių, ryžių, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių, saulėgrąžų), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų, žuvų (ypač tinka skumbrė, tunas, lašiša, menkė). Rinkitės tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.

Cholesterolio kiekis labai priklauso nuo gyvenimo būdo – ir ypač svarbus fizinis aktyvumas. Cholesterolis – energetinė medžiaga, kurią lengva sudeginti sportuojant. Būtina per dieną bent pusvalandį mankštintis.

Blogojo cholesterolio kiekį mažina žalioji arbata – jos reiktų per dieną išgerti keletą puodelių. Mat joje gausu katechino polifenolių, ypač epigalokatechino galato, kuris yra veiksnus antioksidantas, mažinantis cholesterolio kiekį ir stabdantis kraujo krešulių susidarymą. Tai svarbu infarkto profilaktikai.

VObuoliai. Juose gausu pektino, padedančio mažinti mažo tankio lipoproteinų kiekį organizme.
Ridikėliai. Jų skaidulos suriša ir pašalina cholesterolį.
Rauginti kopūstai. Jų ląsteliena žalina žalingąjį cholesterolį.
Špinatai. Kaip visos žalios lapinės daržovės, jie turi karotenoidų, neleidžiančių kraujyje susidaryti cholesteroliui.
Avižos. Jose, kaip ir rupiuose kviečiuose, daug skaidulų, tačiau avižose jos tirpesnės ir efektyvesnės.
Graikiniai riešutai. Jie turi daug polisočiųjų ir monosočiųjų riebalų rūgščių. Mažina mažo tankio lipoproteinų koncentraciją.
Morkos. Jose gausu pektino. Rekomenduojama rytais suvalgyti 50-100 g tarkuotų morkų su trupučiu aliejaus.

Taip pat padeda:
Sėklų mišinys. Padeda augalai, kurie gerina virškinimą, kepenų veiklą: blakinės kalendros, pankolių, kmynų sėklos. Jas reikia sižumalti, sumaišyti lygiomis dalimis ir po šaukštelį 2 kartus per dieną suvalgyti užsigeriant vandeniu prieš pat valgį.
Česnakų ir citrinų mišinys. Smulkiai sutarkuokite 300 g česnako, sukrėskite į stiklainį ir užpilkite sultimis iš trijų citrinų. Gerai išmaišę laikykite šaldytuve. Kartą per dieną šaukštelį šio mišinio įdėkite į stiklinę vandens, išmaišykite ir išgerkite po valgio.
Dilgėlių ir kraujažolių užpilas. Jas susmulkinkite ir lygiomis dalimis sumaišykite. Šaukštą mišinio užpilkite puse litro verdančio vandens ir dar pavirkite 10 min. ant silpnos kaitros. Gerkite vakarais po pusę stiklinės prieš miegą.
Kiaulpienų užpilas. 3 šaukštus smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir dar pavirkite 15 min. ant silpnos kaitros. Gerkite po šaukštą šio užpilo 3 kartus per dieną pusvalandį iki valgio.
Liepžiedžių milteliai. Sumalkite liepų žiedus ir po arbatinį šaukštelį užsigerkite vandeniu 3 kartus per dieną.
Bičių pikis. Bičių produktai valo kraujagysles. Įlažinkite 7 lašus propolio tinktūros į 30 ml vandens triskart dienoje.