Kai reikia laisvinamųjų  

Liaudies medicinai vidurių užkietėjimai didelių rūpesčių nesudarydavo: žmonės valgė gerokai rupesnį maistą, daugiau dirbo fizinių darbų, išjudinančių ir pilvo raumenis. Tad tada labiau rūpintis reikėjo dėl per laisvų vidurių. O šiandien vidurių užkietėjimas gerokai rimtesnė problema.

Pirma, tai gali būti ir dėl nuolatinio žarnų nepraeinamumo, pvz., išaugus polipams, navikui, atsiradus sąaugoms. Tada patikimas būdas tėra operacija. Tačiau gali būti tik laikini spazmai, kada praverčia raminamieji vaistai. Galiausiai nereguliarus ir sunkus tuštinimasis gali būti ir dėl nepakankamo žarnų judrumo bei tonuso, nuolatinio sėdėjimo susirietus.

Dirbantiems sėdimą darbą reiktų kartkartėmis, pvz., kas 20-30 min., giliai pakvėpuoti, kad ir sėdint, jei atsikelti negalima, keliolika kartų giliai, kiek telpa oro į plaučius, įkvėpti ir iškvėpti smarkiai įtraukiant pilvą. Įkvėpto oro sulaikyti nereikia. Kvėpuoti lėtai. Tokia mankšta dažnai ne tik išgelbsti nuo vidurių užkietėjimo, bet ir nuo galvos skausmų, širdies aritmijos, vadinamojo širdies drebėjimo (tremoro), pataiso nuotaiką.

Jei nėra opų, polipų, sąaugų ar kitokių kliūčių (pasitarus su gydytoju), galima atlikti pilvo masažą. Praėjus apie 1,5 val. po valgio, kumštis įremiamas į duobutę stiprokai, bet ne skaudžiai, spaudžiant braukiama į kairįjį klubą pilvo pakraščiu žemyn ir dešiniuoju pakraščiu atgal į duobutę. Padaroma 55-60 apsisukimų lėto ėjimo tempu.

Žarnyno masažą galima derinti su rupesniu maistu: stambių miežinių kruopų koše, žaliomis daržovėmis, sėlenų koše, „grūdų“ duona.

Kartusis rūgtis Jei per 3-4 savaites šios priemonės nepadeda, reikia imtis vaistų arba vaistažolių. Būtina žinoti, kad pradėti reikia nuo švelniausiųjų, pvz., džiovintų slyvų, figos vaisių, razinų (besėklių džiovintų vynuogių) arba dėmėtojo rūgčio žolės, šunobelės vaisių. Pradėjusiems nuo stiprių laisvinamųjų, pvz., senos (kasijos) lapų, mišinių su jais arba senadės, LIV preparatų, dažniau juos vartojant, gali sutrikti kepenys, inkstai. Vartojamus vaisius reikia nuplauti, gerai nusausinti ir kelias valandas, pvz., per naktį, palaikius, labai gerai sukramčius, suvalgyti rytą, apie 20 min. prieš pusryčius.

Ne vis vien, kam vidurius reikia laisvinti – jauniems ar pagyvenusiems žmonėms. Ligi 20-30 metų nesunku įpratinti žarnyną įpratinti geriau darbuotis, o vyresniems dažniausiai tenka vaistus nuolat vartoti.

Kai jauniems žarnyną norima paskatinti, parenkama bet kokių laisvinamųjų tokia dozė, kad viduriai būtų minkšti, bet formuoti. Savaitę vartojama kasdien. Kitą savaitę vartojama aštuntadaliu mažiau. Toliau pasavaičiui mažinama vis po aštuntadalį (nuo pradinio kiekio), kol belieka tik užkvėpinta arbatėlė. Pagėrus savaitę, arbatėlė pakeičiama vandeniu, o dar po savaitės ir tas nebegeriamas. Jeigu mažinant pasiekiama riba, kad laisvinamieji neveikia, reikia grįžti prie mažiausios veikiančios dozės, ją pavartoti pora savaičių ir vėl tą dozę mažinti po aštuntadalį, nuo jos skaičiuojant pasavaičiui.

Laisvinamuosius vaistus ar arbatą reikia išgerti rytą, nes reikėtų išsituštinti apie 17-18 val.; jei nesituštinama tuo laiku, vaistų dozė pakartojama.

Esame patys įpratę ir vaikus pratiname tuštintis rytais. Vaikams ir jauniems, žinoma, visai vis tiek, bet vyresniems kaip 40 m. geriau miegoti, jei išsituštinama vakare, tačiau įprasti kitaip – sunku. Todėl vaikus nuo mažumės reikia mokyti šio įpročio.

Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų pasirinkti 7-8 laisvinamuosius ir kasdien vartoti vis kitus. Tai gali būti bet koks augalinis aliejus – saulėgrąžų ar kukurūzų (reikia poros valgomųjų šaukštų), ricinos, linų (1 valg. š.), mineralinis aliejus – skystas parafinas ar vazelino aliejus, purgenas, karčioji druska, šunobelės vaisiai, šaltekšnio žievė, saldymedžio, kiaulpienės šaknys, dėmėtojo rūgčio žolė, džiovinti vaisiai (slyvos, figos, razinos). Reikia pasiderinti taip, kad aliejus nebūtų vartojamas po aliejaus, šaltekšnio žolė ar šunobelės vaisiai vieni po kitų, slyvos, razinos, figos vaisiai irgi neturi sekti vienas kito. Pagal savo žarnyną pasirenkama reikalinga dozė. Savaitės „meniu“ galima sudaryti įvairų – iš aliejų, vaistų, žolių arba tik kelių aliejų ir žolių bei vaisių.

Dėmėtojo rūgčio žolę (apie 1 valg. š. per dieną), šunobelės vaisius (irgi 1 valg. š.) reikia nakčiai užplikyti termose maždaug 1 stikline verdančio vandens, žievę, šaknis (maždaug 1 valg. š.) reikia užpilti apie 1,5 stiklinės šalto virinto vandens, kelias valandas pabrinkyti, užvirinti ir viską nakčiai perpilti į termosą. Vaisius labai gerai yra sukramtyti sausus.

Padedantys maisto produktai

Su vidurių užkietėjimu susiduria maždaug 14% žmonių. Jo priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai tai būna lėto maisto judėjimo virškinimo sistemoje pasekmė. Tai kokie maisto produktai gali padėti: suminkštinti išmatas, sutrumpinti judėjimo žarnomis laiką ir padidinti tuštinimosi dažnumą?

Rabarbarai Pirmiausia (ir plačiausiai žinoma) – džiovintos slyvos: jose gausu skaidulų - 28 g (maždaug 3 slyvos) yra turi 2 g skaidulų, t.y. 8% rekomenduojamos dienos normos. Jose esanti celiuliozė padidina vandens kiekį išmatose, todėl padidėja žarnų turinio apimtis. O jų skaidulos gaubtinėje žarnoje fermentuojamos ir taip gaminamos trumpųjų grandžių riebalų rūgštys, taip pat padidinančios išmatų masę. Padeda ir jose esantis sorbitokis bei fenolio junginiai.

Tada ankštiniai (pupelės, žirniai ir lęšiai) taip pat turi nemažai skaidulų, pvz, apie 200 g virtų pupelių turi beveik visos dienos skaidulų normą. Juose yra tiek tirpiųj, tiek netirpiųjų skaidulų, tad jie tiek pagausiną išmatų masę, tiek ją suminkština.

Šiuo metu populiarėja ispaniškojo šalavijo sėklos, kuriose skaidulų ypač gausu: 85% sudaro netirpiosios ir 15% tirpiosios skaidulos. Jos gali sugerti 12 kartų daugiau vandens nei pa2ios sveria. Jo sėklas užpylus vandeniu susiformuoja želė, kuri žarnyne gali padėti suminkštinti išmatas ir padėti joms lengviau pasišalinti. O įprastesnė („lietuviškesnė“) alternatyva - linų sėmenys. Nereikia pamiršti ir avižų sėlėnų (t.y. luobelių, likusių simalus grūdus), kuriose gerokai daugiau skaidulų, nei pačiuose avižiniuose dribsniuose.

Taip pat reikia rinktis pilno grūdo duoną. O gerti naudinga kefyrą, kuri syra geras probiotikas, turintis gerųjų bakterijų ir mielių. Taip pat padeda mums įprasti obuoliai, kriaušės, kiviai ir citrusiniai vaisiai, kuriuose (o ypač žievelėse) yra gausu pektinų (tirpiųjų skaidulų), galinčių pagreitinti turinio judėjimą žarnose. Gerai ir špinatai bei aplamai visokie žalėsiai. Atskirai paminėtinos ir figos, kuriose yra enzimo ficino, panašaus į kiviuose esantį aktinidiną, irgi teigiamai paveikiančio. Tinka ir topinambai bei saldžiosios bulvės. Ir paskutiniu paminėsime rabarbarą, garsėjantį žarnyną gydančiomis savybėmis, kuriame yra laisvinančiojo senozido, kuris sumažina baltymo akvaporino-3, reguliuojančio vandens judėjimą žarnyne, kiekį. Tada mažiau vandens iš gaubtinės žarnos grįžta į organizmą ir išmatos būna minkštesnės, o žarnynoo judesiai tankesni.

Žiedadulkės
Baobabo vaisiai
Miškinis skudutis
Dygliuotoji kardažolė
Po truputį apie skonį...
Kam reikalingi vitaminai?
Maistas: kiek tai sveika?
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Dilgėlė – švelni kaip šilkas
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Apie čerauninkes ir raganas
Apie sėlenas ir karštą arbatą
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Robertas Kochas ir Lietuva
Prieskoninės daržovės pavasariui
Žarnyno bakterijų perspektyva
Alisa ir musmirės
Skalsės ir nuodai
Saviti delikatesai
Pienas – už ir prieš
Mikrobiotechnologija
Paukščių lizdai
Stručių taukai
Vartiklis