Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais

Marge, pritariu tau – teoriškai. Teoriškai, komunizmas veikia. Homeris  

Neginčijamai „Simpsonai“ yra vienas sėkmingiausių TV serialų. Jis skatino mokslo žmones gilintis į jį atlikti jo analizes. Grupė intelektualų netgi parašė „Simpsonai ir filosofija“, 3D Homer in Simpsons kuriame nurodo serialo epizodų sąsajas su didžiaisiais mąstytojais, tarp kurių yra Platonas, Sartras ir I. Kantas. O „Simpsonų psichologija“ teigia, Simpsonų šeimynėlė suteikia galimybę geriau pažinti žmonių sąmonės gelmes – apimant tokias temas kaip priklausomybės, lobotomijas ir evoliucinę psichologiją. Tuo tarpu Mark I. Pinsky „Evangelijoje pagal Simpsonus“ dėmesį sutelkia į dvasinius dalykus, kas stebina, nes daugelis veikėjų neatrodo tinkami religijos dogmų pagrindimui.

Tačiau visi jie praleido, kad, visų pirma, Simpsonų autorių meilę skaičiams ir troškimą, įsūdyti matematikos bitukus į žiūrovų pasąmonę. Ištisus du dešimtmečius stebimas animuotas įvadas į matematiką apimant skaičiavimo matematiką ir geometriją, pi ir žaidimų teoriją, be galo mažus dydžius bei begalybės sampratą. To užtektų visam matematikos kursui universitete. „Simpsonų“ prodiuseris Al Jean mokėsi matematiką Hardvarde ir stengėsi „parašyti komediją matematiškai“, jo žodžiais tariant. Tas nuorodas iš serialo savo knygoje „Simpsonai ir jų matematinės paslaptys“ išgliaudo Simonas Singh‘as.

„Treehouse of Horror VI“ (Siaubo namelis medyje, 1995) epizodas ypač puikiai pademonstruoja Simpsonų matematikos lygį. Vos viename sakinyje sutelpa pokštas, kurį suprasite tik žinodami apie Didžiąją Ferma teoremą, ir nuoroda į problemą, už kurią skirta 1 mln. dolerių premija. Visa tai gaubiama pasakojimo, parodančio aukštesnių matavimų geometrijos sudėtingumus.

Viskas prasideda nekaltai – Homerį aplanko svainės, nuo kurių jis pasislepia už knygų lentynos, kur randa portalą į kitą visatą, kuriuo galiausiai ir pasinaudoja ir dvimačio pasaulio persikeldamas į trimatį. Homeriui esant jame, pamatome formulę 1782^12 + 1841^12 = 1922^12 (deja, neteisingą), kuri yra nuoroda į Ferma teoremą. Kita formulė yra P=NP – neišspręsta kompiuterijos problema. Be šių, parodoma dar ir Oilerio tapatybė... Ši sutinkama ir „MoneyBART“, kur Liza yra Springfildo beisbolo komandos trenere, nurodymus žaidėjams duodama pagal statistinius metodus, o per pirmąjį mačą sėdi ant atsarginių suolelio ir, apsikrovusi matematikos, fizikos ir beisbolo vadovėliais, skaičiuoja komandos veiksmus. Ant knygų nugarėlių galima pamatyti įvairiausių nesuprantamų formulių, bet viena jų – būtent garsioji Oilerio tapatybė...

Epizodas „Bartas-genijus“ prasideda Megei statant bokštą iš kaladėlių su abėcėlės raidėmis. Padėjusi 6-ą kaladėlę, ji nustebusi žvelgia į raidžių seką – EMCSQUA.
Meggie and Einstein formula Juk tai garsioji A. Einšteino formulė E=mc2 (SQUA - square-kvadratas). Neblogai vienerių metų mergytei, ar ne?

Tuo metu Homeris, Margė ir Liza su Bartu žaidžia „Kriss Kross“ (Scrabble) žodžių žaidimą. Liza primena Bartui apie rytdienos egzaminą mokykloje. Pirmuoju klausimu yra matematinis uždavinys apie du traukinius, išvažiuojančius iš Santa Fe ir Fenikso. Jie važiuoja skirtingais greičiais ir su skirtingu keleivių skaičiumi, kurie atrodo, kad įlipa ir išlipa tam tikromis grupelėmis. Bartui vizualizuojant uždavinį, į katilą beriami skaičiai, o ne anglis, o pats Bartas yra „zuikiu“ traukinyje. Galiausiai traukiniai susiduriu ir Bartas išlekia į orą... Bartas pasimetęs ir bando sukčiauti, nudžiaudamas atsakymo lapą iš Martin Prince, klasės knisliuko [anot Simpsonų wiki, atsakymas yra 65 keleiviai]. Jam taip pavyksta, kad jo IQ įvertinamas 216 ir jis pakviečiamas pokalbiui su Dr. Pryoru, mokyklos psichologu, manančiu, kad atrado vunderkingą. Jo spėjimai patvirtinami paklausus, ar Bartui nėra nuobodžios pamokos – aišku, teigiamas atsakymas buvo visai dėl kitos priežasties.

Dr. Pryoras įkalba Homerį ir Margę perkelti Bartą į Gabių vaikų centrą, kas virsta tikru košmaru. Jo klasiokai demonstruoja savo protą jam siūlydami įvairius matematiškai išreikštus sandorius. Vienas siūlo: apsikeiskime pusryčiais, kurių mano svoris bus kaip baliono svoris 8-me Jupiterio palydove, o tavo – kaip plunksnelės svoris antrajame Neptūno palydove. Tuo pat metu kitas jau siūlo: apsikeiskim tūkstančiu pikolitrų mano pieno su tavo 4 džilais [ketvirčiais pintos] pieno.
Bart and train passangers

Kaip ir reikia tikėtis, Simpsonų aistra yra dėlionės ir galvosūkiai, sutinkami daugelyje epizodų. Rubiko kubas apsireiškia „Homer Defined“ (1991), nukeliančiame į 1980 m., kai pirmąkart iš Vengrijos atvežtas Rubiko kubas. Dar jaunas Homeris dalyvauja branduolinio saugumo kursuose, tačiau vietoje klausydamas patarimų, kaip elgtis reaktoriaus išsilydymo atveju, sutelkia visą dėmesį kubui, prasukdamas apie 43,252,003,274,489,856,000 perstatų ieškodamas sprendimo.

Senesnis galvosūkis sutinkama epizode „Gone Maggie Gone“ (2009), dalinai esančiame D. Brauno „Da Vinčio kodo“ parodija. Jis prasideda pilnu Saulės užtemimu, o baigiasi Teresos iš Akvilos brangakmenio suradimu. Jo siužetas remiasi klaidingu tikėjimu, kad Megė yra mesijus. Jame yra įdomi scena su Homeriu, atsidūrusiu viename ežero krante su Mege, šunimi ir dideliu buteliu su žiurkių nuodų kapsulėmis. Jam reikia persikelti per ežerą, tačiau valtele tegali keltis tik pats Homeris su kažkuo vienu. Negalima palikti Megės, nes ji gali nuryti nuodų kapsulę, o taip pat ir šuns su Mege, nes jisai gali įkasti vaiką (tai užuomina į „lapės, žąsies ir pupų maišo“ galvosūkį).

Ir šie pateikti atvejai toli gražu nėra vienintelės matematikos apraiškos „Simpsonuose“, o tik maža dalelė, tai jas iliustruojanti... Tad ši tema ateityje gali būti praplėsta...

Va tai šeimynėlė!
Poetinė geometrija
Pitagoro teorema
Ar viskas čia taip?
Scenoje - paprastos grupės
Pirmasis Einšteino įrodymas
Atsidaro matematikos muziejus
Linksmi nutikimai mokslininkams
Matematikos šlovė ir garbė
Ar nepabandysite išpręsti uždavinį?
Australijos aborigenų matematikos samprata
Laimėti pralaimint: „dviejų vokų“ paradoksas
G. Perelmanas: ar įmanoma suprasti keistuolį?
Džordžas Birkhofas - matematikas ir meno matuotojas
Moksleivis „perkando“ I. Niutono uždavinį
Omaras Chajamas: ne vien Rubijatai
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Nėra paprastos visuotinės teorijos!
Nulaužtas 200 m. senumo šifras
Da Vinči matematinė klaidelė
Revoliucija mazgų teorijoje
Proveržis skaičiuojant skaidinius
Paviliota senovinio žaidimo
Matematikos pradžia Lietuvoje
Borchesas ir matematika
Monte-Karlo metodas
Vunderkindo iššūkiai
Matematiniai anekdotai
Meilės sinusoidė
Vartiklis