Tibeto "Mirusiųjų knyga"

Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Pradžia: Pirmoji knyga
Čikhai Bardo
Antroji knyga (Sidpa bardo)

Papildomai: susipažinkite su pagrindiniais terminais >>>>>

[ Skaitykite Pirmoji diena ;   2-4 dienos ;   Čikhai Bardo ]

Penktoji diena

Neįmanoma, kad per tai nebūtų išsilaisvinama. Vis dėlto, nepaisant šios akistatos, kai kurios gyvos būtybės nepajėgios atsikratyti įpročių, nes, veikiant blogajai karmai, garsai ir spindesiai sukelia baimę bei siaubą – todėl malonės spindulių kabliukams nepavyksta jų pagauti – ir jos ilgais klystkeliais keliauja su savo įpročiais žemyn į penktą dieną. [jei pasitaiko tokia gyva būtybė,] tada mirusiojo sutikti ateina Bhagavanas Amogha-Siddhi: Abhaya mudra (nebijojimo gestas) Amogha-Siddhi22) su lydinčiomis dievybėmis ir su savo malonės šviesa bei spinduliais. O šviesa, kuri šviečia iš Asura lokos, sukelia blogųjų pavydo savybių, taip pat ateina sutikti mirusiojo.

Šį kartą, pašaukus mirusįjį vardu, akistata vyksta taip:

O kilmingasai, klausyk susikaupęs. Penktą dieną į tave šviečia oro elemento pradinės formos žalia spalva. Šiuo metu iš žalios Rytinės sėkmingo gerų darbų atlikimo karalystės į tave žalia šviesa šviečia Bhagavanas Amogha-Siddhi, rankoje laikantis sukryžiuotą Dorjė23), sėdintis visą dangų užimančiame harpijos soste24), apkabintas dieviškos motinos ištikimosios Diolmos25) su savo palydovais, abiem bothisatvais Čag-na-Dorjė26) ir Dippanamsel27) bei lydimas dviejų moteriškųjų bothisatvų Gandhemos28) ir Midhemos29). Šios šešios bodhinės formos šviečia į tave iš vaivorykštinės šviesos apskritimo centro.

Pradinė norų visumos forma, kuri šviečia žalia visą veikiančios išminties šviesa, akinančiai žalia, vaiskia ir švytinčia, nuostabia ir keliančia baimę, papuošta žvaigždžių pasauliais, apsuptais palydovų. Iš dieviškojo tėvo-motinos zamogha Siddhi širdies sklindanti žalia šviesa pataikys tau į širdį [taip nuostabiai skaisčiai], kad tu vos galėsi į ją žiūrėti. nebijok jos. Pasilik visiško išsižadėjimo ir bešališkumo būsenoje.

Šalia jos pt.y. žalios visa veikiančios išminties šviesos] iš Asura lokos į tave šviečia blausi žalsva šviesa, iššaukta pavydo jausmo; ji sklinda šalia išminties spindulių. Medituok bešališkai – nei su palankumu, nei su antipatija. Nebūk jai palankus: [net] jei esi silpnas dvasiškai, nebūk jai palankus.

Veikiant stipraus pavydo30) įtakai, tu išsigąsi akinančio žalios spalvos spindėjimo ir [norėsi] nuo jos bėgti. Blausiai žalsvai šviesai iš Asura lokos tu pajusi palankumą. Nebijok nuostabios vaiskios, švytinčios ir akinančios žalios šviesos, bet atpažink ją kaip išmintį ir išlaikyk savo protą išsižadėjimo būsenoje. Arba [galvok]: „Tai yra Bhagavanas Amogha-Siddhi, kuris yra visa veikianti išmintis, malonės šviesos spindulių kabliukas“. Tikėk tuo. Nebėk nuo jos.

Net jei tu nuo jos bėgsi, ji seks paskui neatskiriamai [nuo tavęs]. Nebijok jos.nemylėk anos blausiai žalsvos Asura lokos šviesos. Tai yra įsigyto stipraus pavydo karminis takas, atėjęs tavęs sutikti. Jei leisies jos pritraukiamas, tai pateksi į Asura loką, į ginčų ir karų sukeliamą baisų vargą31). [Tai yra]pauzė, kuri uždaro tau išsilaisvinimo taką. Nebūk silpnavalis. Pasitikėk akinančiu žaliu spindėjimu ir sukaupęs visas savo mintis atkakliai melskis į dieviškąjį tėvą-motiną Bhagavaną Amoghą-Siddhi tokiais žodžiais:

Ak, klaidžiojantį sangsaroje – dėl stipraus pavydo jėgos -
Į šviečiantį viską veikiančios išminties taką
Vesk mane, Bhagavane Amoghą-Siddhi.
Dieviškoji motina, ištikimoji Tara, būk mano priedanga.
Aš noriu būti saugiai vedamas per pilnas pavojų Bardo žabangas
Ir perkeltas į tobuliausią Budos sąmonės būseną.

Jei taip nuolankiai ir susikaupęs melsies, tai įeisi į dieviškojo tėvo-motinos Bhagavano Amoghą-Siddhi širdį vaivorykštiniame šviesos rate, ir pasieksi Budos sąmonę Sambhoga-Kay‘oje, šiaurinėje gerų darbų sankaupos karalystėje32).

Šeštoji diena

Kai tokiu būdu įvairiose pakopose suvedama akistaton, nors ir labai silpni būtų karminiai ryšiai vienoje ar kitoje pakopoje ateinama į pažinimą ir kadangi vienoje iš pakopų pasiekiamas pažinimas – išsilaisvinama. Vis dėlto gali būti, kad mirusysis labai ilgai buvo pripratęs prie stiprių įpročių, neturėjo palinkimo išminčiai ir nebuvo artimai su ja susipažinęs, tai, nepaisant daugelio pamokymų, piktų įpročių jėga veda jį žemyn. Malonės šviesos kabliukai negali jo pasiekti, o šviesa bei spinduliai sukelia jam baimę ir siaubą, todėl mirusysis leidžiasi žemyn.

Šeštą dieną mirusiajam vienu metu šviečia visi penki dieviškieji tėvai-motinos [Dhyani Budos] su savo palydovais. Tuo pačiu metu mirusiajam taip pat šviečia šviesa, išeinanti iš šešių lak‘ų. 5 dhyani buddhas

Akistata, šaukiant mirusįjį vardu, yra tokia:

O kilmingasai, iki vakar į tave švietė atskirai, vieno po kitos kiekviena penkių rangų Dievybės; ir tu buvai vedamas akistaton, bet, veikiamas blogų įpročių, išsigąsdavai, ir iki šiol pasilikai čia.

Jeigu tų penkių išminties laipsnių spindėjimą būtum atpažinęs kaip savo minčių formų emanacijas, tai jau anksčiau būtum pasiekęs Budos sąmonę. Sambhoka-Kay‘oje ir vaivorykštinės šviesos rate įėjęs į vieną ar kitą iš penkių rangų Budų. Dabar žiūrėk susikaupęs. Tavęs sutikti ateina visų laipsnių šviesos, kurios vadinasi keturių išminčių33) jungtinės šviesos. Elkis taip, kad jas atpažintume.

O kilmingasai, šią šeštą dieną į tave vienu metu šviečia keturių elementų [vandens, žemės, ugnies ir oro] pradinio būvio keturios spalvos. Šiuo metu iš Vidurinės sėklų išbarstymo karalystės šviečia į tave Buda34) Vairočana, dieviškasis tėvas-motina su jį lydinčiomis [dievybėmis]. Iš vidurinės Viešpataujančios laimės karalystės į tave šviečia Buda Vadžra-Sattva, dieviškasis dievas-motina su jį lydinčiomis [dievybėmis]. Iš pietinės Prašmatniai išpuoštos karalystės į tave šviečia Buda Ratna Sambhava, dieviškasis tėvas-motina su jį lydinčiomis [dievybėmis]. Iš Laimingos, sukauptų lotosų vakarinės karalystės, sukauptų lotosų vakarinės karalystės į tave šviečia Buda Amitabha, dieviškasis tėvas-motina kartus su jį lydinčiomis [dievybėmis]. Iš šiaurinės tobulų gerų darbų karalystės kaip tik šią akimirką iš vaivorykštinės šviesos rato centro į tave šviečia Buda Amogha-Siddhi, dieviškasis tėvas-motina kartu su palydovais.

O kilmingasai, ant išorinio šių penkių Dhyani Budų porų apskritimo šviečia [keturi] vargų sargai, piktieji: Nenugalimasis35), Mirties dievo sunaikintojas36), Arkliakaklis karalius37), Nektaro urna38) kartu su keturiomis vartų sargėmis: Geluonies nešiotoja39), Kilpos nešiotoja40), Grandinių nešiotoja41) ir Varpelio nešiotoja42), kartu su Devų Buda, kuris vadinasi „Turintis aukščiausią valdžią“ 43), su Asurų Buda, kuris vadinasi „Turintis tvirtas savybes“ 44), su žmonių pasaulio Buda, kuris vadinasi „Šakijų liūtas“, su žvėrių pasaulio Buda, kuri vadinasi „Nepajudinamasis liūtas“, su pretų Buda, kuris vadinasi „Su liepsnojančia burna“ ir su apatinio pasaulio Buda, kuris vadinasi „Tiesos karalius“ 45): - [šie] aštuoni tėvai-motinos vartų saugotojai ir šeši mokytojai, nenugalimieji – šviečia taip pat.

Visatos gėrio tėvas ir motina46) didieji visų Budų protėviai: Samanta-Bhadra [ir Samanta- Bhadra], Dieviškasis tėvas ir dieviškoji motina – abu jie šviečia taip pat.

Šios 42 tobulai aprūpintos dievybės, kurios kyla iš tavo širdies ir yra tavo tyros meilės padarinys, šviečia tau. Atpažink jas.

O kilmingasai, šios karalystės kyla ne iš kur kitur, o iš tavęs. Jos ateina iš tavo širdies 4 vidaus skyrių, kurie, pridėjus centrą, sudaro 5 kryptis. Jos išeina iš vidaus į išorę ir šviečia į tave. Taip pat ir dievybės yra ne iš kažkur atėjusios: jos egzistuoja nuo amžių kaip vidinės tavo proto savybės. Žinok, kad jų prigimtis yra tokia47).

O kilmingasai, visų šių dievybių mastas yra nei didelis, nei mažas, [o] atitinka proporcijas. [jos turi] savo papuošalus, savo spalvas, savo padėtį sėdint, savo sostus ir savo emblemas, kurias kiekvienas laiko.

Šios dievybės sudaro grupes po 5 poras, kiekviena grupė apsupta 5 spalvų spindesio ir, be to vyriškieji bothisatvos dalyvauja dieviškųjų Tėvų prigimtyje, o moteriškosios bothisatvos – dieviškųjų Motinų prigimtyje. Visos šios dieviškos konklavos šviečia į tave kaip viena pilna konklava48). Visi jie yra tavo užtariančios dievybės49). Atpažink jas.

O kilmingasai, iš 5 rangų dieviškųjų tėvų ir motinų širdžių vienu metu į tave šviečia 4 išminčių šviesos spinduliai ypač ryškiai ir gražiai kaip saulės spindulių gijos ir pataiko į tavo širdį.

Kiekviename šviesos spindulių take spinduliuojančiai balta šviesa šviečia nuostabūs žvaigždžių pasauliai; [pati] Dharma-Datu50) išmintis; ir kiekvienas atrodo kaip apversta brangakmenio taurė, apsupta tokių pačių mažesnių žvaigždžių pasaulių, nuostabių ir akinančių, šviečiančių ir permatomų, kurių kiekvienas yra nuostabiai papuoštas 5 dar mažesniais [palydoviniais] žvaigždžių pasauliais, kurie yra apsupti tokios pat prigimties penkiakampėmis žvaigždutėmis, - taip, kad nei centras, nei [melsvo tako[ pakraščiai nelieka nepapuošti žvaigždžių pasauliais ir mažesniais [palydoviniais] žvaigždžių pasauliais.

Vadžra-Satvos širdies į tave šviečia baltas veidrodinės išminties šviesos takas, baltas ir vaiskus, šlovingas ir akinantis, šlovingas ir bauginantis, dar labiau pašlovintas žvaigždžių pasauliais, apsuptais mažesnių žvaigždžių pasaulių iš skaidrios ir spindinčios šviesos, kiekvienas – kaip apverstas veidrodis.

Ratna-Sambhavos širdies į tave šviečia geltonas Lygios išminties šviesos takas, papuoštas geltonais [spindinčiais] žvaigždžių pasauliais, kurių kiekvienas kaip apversta taurė ir apsuptas mažesnių žvaigždžių pasaulių, o tie – dar mažesnių.

Amitabhos širdies, siųsdamas ypač šviesius ir akinančius išminties spindulius, į tave šviečia permatomas šviesiai raudonas Permatančios išminties šviesos takas, kuriame žvaigždžių pasauliai yra kaip apverstos koralų taurelės, o kiekvienas jų yra papuoštas tos pačios prigimties penkiais [palydinčiais] žvaigždžių pasauliais taip, kad žvaigždžių pasauliai ir mažesnieji lydintys žvaigždžių pasauliai nepalieka nepapuošto nei [raudono tako] vidurio, nei kraštų. Visi jie vienu metu šviečia į tavo širdį51).

O kilmingasai, visa tai yra tavo intelektualinių čia šviečiančių gabumų spinduliavimas. Jie neatėjo iš jokios kitos vietos. Nesiduok jų pritraukiamas; nebūk silpnavalis, nebijok, bet pasilik bemintėje dvasinėje būsenoje52). Joje visos formos ir spinduliavimai įeis į tave ir tu pasieksi Budos sąmonę.

Tobulų veiksmų išminties žalios šviesos takas nešviečia į tave, nes tavo proto išminties gabumai dar nėra pilnai išvystyti.

O kilmingasai, tai yra susivienijusių keturių išminčių šviesos, tai, kas vadinasi Vidinis takas per Vadžra- Satvą53).

Dabar tu prisimink akistatos pamokymus, kuriuos girdėjai iš savo mokytojo. Jei prisiminsi akistatos proceso prasmę, tai visas šias į tave šviečiančias šviesas atpažinsi kaip savo paties vidinės šviesos veidrodinį atspindį, o jei jas atpažinsi kaip intymų draugą, tai jomis pasitikėsi ir šiame susitikime jas suprasi taip, kaip sūnus supranta savo motiną.

Ir jei tu taip tikėsi į grynos ir šventos tiesos nekintamą prigimtį, tai pateksi į ramiai tekančią samadhi būseną ir įeisi į tobulai išvystyto proto kūną pasiekdamas Budos sąmonę Sambodha-kajoje, iš kur nėra sugrįžimo.

O kilmingasai, kartu su išminties spinduliais švies ir negrynos apgaulingos šešių lokų šviesos. Klausiama „kas jos yra?“ - [jos yra] blausi balta devų šviesa, blausi žalia asurų šviesa, blausi geltona žmogiškųjų būtybių šviesa, blausi melsva gyvūnų šviesa, blausi raudona pretų54) šviesa ir blausi dūmų spalvos šviesa iš pragaro55). Šios šešios šviesos šviečia kartu su šešiais išminties spindesiais; bet tu nebijok ir nepasiduok jų pritraukiamas, o pasilik bemintėje dvasinėje būsenoje.

Jei tu išsigąsi gryno išminties spindesio ir leisiesi pritraukiamas negrynų šešių lokų šviesų, tai vienoje iš šešių lokų tu įsikūnysi ir kentėsi sangsarinį vargą, ir niekada nebūsi išlaisvintas iš sangsaros okeano, o būsi įtrauktas į jos sūkurį ir kentėsi ten visus vargus.

O kilmingasai, jei esi vienas tų, kurie pamiršo rinktinius mokytojo žodžius, tai išsigąsi grynos išminties ir jos dievybių spindesio. Ir jei išsigąsi, tave pritrauks negryni sangsariški daiktai. Nesielk taip. Nuolankiai patikėk akinančiu grynos išminties spindesiu. Sukaup savo dvasioje tikėjimą ir galvok: „Maloningi penkių rangų Budų56) spindesiai atėjo manęs gailestingai sutikti; juose rasiu savo prieglobstį“.

Nepasiduok apgaulingai šešių lokų spalvų traukai, bet, visas savo mintis tikslingai kreipdamas į dieviškuosius tėvus ir motinas, į penkių rangų Budas, taip melskis:

Ak, klaidžiojantį sangsaroje dėl pragaištingų penkių nuodų57) jėgos.
Į šviesų jungtinį keturių išminčių spindesio taką
Veskit mane, penki pergalingieji nugalėtojai,
Penkių rangų Dieviškosios motinos, būkite [man] priedanga.
Aš noriu būti išgelbėtas iš nešvarių šešių lokų šviesos takų,
Apsaugotas nuo pavojingų Bardo žabangų
Ir perkeltas į penkias grynas dieviškas karalystes.

Taip meldžiantis atpažįsta savo paties vidinė šviesa58), kurioje atsiveria tikrasis „Aš“ ir susivienijus pasiekiama Budos sąmonė. Nuolankiai tikėdamas paprastas tikintysis atpažįsta save ir išsilaisvina. Net mažiausias iš jų tyros maldos jėga gali uždaryti šešių lokų vartus ir, jei jis supranta tikrąją keturių išminčių esmę, gali pasiekti Budos sąmonę Tuščiuoju taku per Vadžra-satvą59).

Tad tie, kurie taip išsamiai vedami į akistatą ir nukreipiami į išsilaisvinimą, atpažįsta [tiesą] 60); šitaip daugelis išsilaisvina.

Blogiausi iš blogiausiųjų, turintys sunkią ir blogą karmą, neturėję nė mažiausio religinio polinkio – ir kai kurie tų, kurie nesilaikė įžadų veikiami apgaulingų karminių vaizdų – net jei ir suvedami akistaton [su tiesa], jos neatpažįsta ir nuklysta žemyn.

Septintoji diena

Septintąją dieną sutikti mirusiojo iš šventųjų rojaus karalysčių ateina žinias saugančios dievybės. Tuo metu mirusįjį sutinka ir į žvėrių pasaulį vedantis takas, kurį sukelia užtemdančios aistros ir kvailumas. Šįkart, pašaukiant mirusįjį vardu, akistata vyksta taip:

O kilmingasai, klausyk atidžiai. Septintąją dieną šviečia įvairiaspalvis skaisčių įpročių spinduliavimas. Tuo pat metu tave sutinka žinias saugančios dievybės62) iš šventų rojaus karalysčių.

Iš apskritimo [arba mandalos] centro nušviesta vaivorykštinės šviesos spindesio, spindėdama visomis penkiomis spalvomis, šviečia vyriausia žinias sauganti (dievybė), vyriausias žinių saugotojas, šokio Raudonoji dakini dievas Lotosas, kuris brandina karmos vaisius, apkabintas [dieviškosios] motinos, raudonosios Dakini63). [Jis] laiko pjautuvo pavidalo peilį ir pilną kraujo kaukolę64), šoka ir iškėlęs [dešinę ranką] daro apkerėjimo mudrą65).

Šio apskritimo rytuose šviečia baltos spalvos dievybė vadinama „Žemėje būnantis žinių saugotojas“ švytinčiu besišypsančiu veidu, apkabintas [dieviškosios] motinos, baltosios Dakini; [jis] laiko pjautuvo pavidalo peilį ir pilną kraujo kaukolę, šoka ir iškėlęs [dešinę ranką] daro apkerėjimo mudrą.

Šio apskritimo pietuose šviečia geltona žinias sauganti dievybė vadinama „Tvarkantis gyvenimo amžiaus trukmę“ “ švytinčiu besišypsančiu veidu, apkabintas [dieviškosios] motinos, geltonosios Dakini; [jis] laiko pjautuvo pavidalo peilį ir pilną kraujo kaukolę, šoka ir iškėlęs [dešinę ranką] daro apkerėjimo mudrą.

Šio apskritimo vakaruose šviečia raudona žinias sauganti dievybė vadinama „Didžiojo simbolio žinias valdanti“ “ švytinčiu spindinčiu veidu, apkabintas [dieviškosios] motinos, raudonosios Dakini; [jis] laiko pjautuvo pavidalo peilį ir pilną kraujo kaukolę, šoka ir iškėlęs [dešinę ranką] daro apkerėjimo mudrą.

Šio apskritimo šiaurėje šviečia žalia žinias sauganti dievybė vadinama „Pats išsiskleidęs žinių laikytojas“ “ švytinčiu pusiau piktu, pusiau besišypsančiu veidu, apkabintas [dieviškosios] motinos, raudonosios Dakini; [jis] laiko pjautuvo pavidalo peilį ir pilną kraujo kaukolę, šoka ir iškėlęs [dešinę ranką] daro apkerėjimo mudrą.

Išoriniame apskritime apie žinių saugotojus susirenka nesuskaičiuojami dakini pulkai; 8 sudeginimo vietų dakini, 4 kategorijų dakini, 3 centrų dakini, 30 šventų vietų ir 24 maldininkų lankomų vietų dakini66), - didvyriai ir dievybės, dangiški kariai ir saugojančios vyriškos ir moteriškos dievybės, kiekviena su papuošalu iš šešių kaulų, su būgnais ir trimitais iš šlaunikaulių, tamburinais iš kaukolių, vėliavomis tarsi milžiniškos žmonių odos67), baldakimai iš žmonių odų, smilkalų iš žmonių taukų kvapas ir dar daug kitų nesuskaičiuojamų muzikos instrumentų, kurių [garsai] užpildo ištisus pasaulius taip garsiai, kad priverčia juos vibruoti, drebėti ir virpėti, o mirusiajam apkurtina smegenis. Jie, šokdami įvairius šokius, ateina sutikti ištikimųjų ir nubausti neištikimųjų68).

O kilmingasai, vienu metu gimusios išminties69) penkių spalvų spindėjimai, kurie yra nuskaistinti polinkiai, virpantys ir akinantys kaip spalvoti siūlai, blizgantys, švytintys ir permatomi, garbingi ir keliantys siaubą, eina iš penkių pagrindinių žinias saugančių dievybių ir pataiko į tavo širdį taip šviesiai, kad akys negali į juos žiūrėti.

Tuo pačiu metu šalia išminties spindesio šviečia blausi melsva šviesa iš žvėrių pasaulio. Tada, veikiamas savo polinkių, kuriuos sukelia iliuziniai vaizdai, tu jausi Baimę penkių spalvų spindesiui ir, norėdamas nuo jų bėgti, pasijusi traukiamas į blausią žvėrių pasaulio šviesą. Nebijok spindinčio penkių spalvų švytėjimo, bet atpažink išmintį, kad ji yra tavo.

Šio spindesio viduje kaip tūkstantis griaustinių skamba natūralus išminties garsas. Jis sklinda lyg dundantys atgarsiai, [tarp kurių] girdėti: „Užmuškit! Užmuškit!“ – ir siaubą keliančios mantros. Nebijok. Nebėk. Nesibaimink. Nebūk išsigandęs. Atpažink juos kaip savo vidinės šviesos intelektualinius sugebėjimus.

Nepasiduok blausiai melsvai gyvūnų pasaulio šviesos traukai. Nebūk silpnavalis. Jei leisiesi pritraukiamas, tai pateksi į žvėrių pasaulį, kur viešpatauja kvailystė, ir kentėsi nepabaigiamus vergovės, nebylystės ir bukaprotiškumo vargus; ir praeis labai daug laiko, kol tu vėl iš ten išeisi. Nesiduok jos pritraukiamas. Pasitikėk šviesiu akinančiu penkių spalvų spindesiu. Tikslingai nukreipk savo dvasią į dievybes, į žinias saugančius nugalėtojus. Atkakliai galvok taip: „Šios žinias saugančios dievybės, didvyriai ir dakini atėjo manęs sutikti iš šventųjų rojaus sričių; aš maldauju juos visus: nors trijų laikų penkių rankų Budos siuntė man savo malonės ir gailestingumo spindulius, vis dėlto iki šios diernos jie manęs dar neišgelbėjo. Vargas tokiai būtybei kaip aš! Teneleidžia žinias saugančios dievybės, kaip iki šiol, leistis man žemyn, tegu sulaiko mane savo malonės kabliukais ir nuveda į šventąjį rojų“.

Galvok tikslingai ir melskis taip:

O jūs žinias saugančios dievybės, sutelkit man klausą.
Per savo didžią meilę veskit mane į taką,
Kai aš klaidžioju sangsaroje dėl stiprių įpročių.
Didvyrių ir žinių saugotojų pulkai, veskit mane
Į šviesų vienu metu gimusios išminties taką,
Motinų ir dakini pulkai, būkit mano priedanga.
Išgelbėkite mane iš pavojingų Bardo žabangų
Ir nuveskit į tyras rojaus karalystes.

Jei taip su giliu tikėjimu ir nusižeminimu meldžiamasi, nėra jokios abejonės, kad įeinama į vaivorykštinėje šviesoje esančių žinias saugančių dievybių širdį ir atgimstama tyrose rojaus karalystėse70). Taip pat visos panditų71) klasės, kurios šioje pakopoje pasiekia atpažinimą, išsilaisvina.

Čia baigiasi Didžiojo Thiodolo dalis, kurioje kalbama apie akistatą su Čionyid Bardo taikingomis [dievybėmis] ir apie akistatą su Vaiskia Čikhai Bardo šviesa.

Paaiškinimai

Papildomai: susipažinkite su pagrindiniais terminais >>>>>
Taip pat skaitykite Tibeto mirusiųjų knygos lobis

22) Amogha-Siddhi – „visagalis nugalėtojas“.

23) Tai dorjė su 4 galvomis ir simbolizuoja pusiausvyrą, pastovumą ir visagalybę.

24) Tekste „šang-šang“: reiškia rūšį tvarinių, panašias į klasikinės mitologijos harpijas, kurių viršus – kaip žmogaus, o apačia – kaip paukščio. Graikų mitologijoje harpijos moteriškos giminės, o Tibeto – abiejų lyčių. Tibete plačiai paplitęs tikėjimas, kad kažkur pasaulyje egzistuoja harpijų rasė.

Diolma (Tara) 25) Diolma (sanskr. Tara) – „išvaduotoja“. Ji – dieviškoji Avalokitešvaros sutuoktinė. Yra dvi pripažintos šių deivių formos: žalioji diolma Tibete ir baltojo Diolma, daugiausiai garbinama Kinijoje ir Mongolijoje. Pirmoji Nepalo princesė, tapusiu pirmojo budizmą priėmusio Tibeto karaliaus žmona, buvo žaliosios Diolmos įsikūnijimu, o jo sutuoktinė iš karališkųjų Kinijos rūmų – baltosios Diolmos įsikūnijimu. Miręs lama Kazi Dawa Samdup pasakė, kad tibetiečiai, ant angliškų monetų matydami karalienė Viktorijos atvaizdą, labai panašų į Diolmą, tikėjo,kad Diolma dar kartą atgimė Anglijos karalienės asmenyje, kad vėl valdytų pasaulį. Šio tikėjimo dėka Britanijos atstovai su Lhasa visada būdavo nepaprastai draugiškai priimami, nors tikriausiai ir nežinojo to draugiškumo priežasties.
Taip pat žr. Mahakala

26) Čag-na-Dorjė (sanskr. Vadžra-pani) – „rankoje laikantis dorjė“.

27) Dippanamsel (sanskr.Dipani arba Dipika) – „užtemdymų aiškintojas“.

28) Gandhema – sanskrito (Gandha) ir tibetiečių kalbos mišinys – „skleidžianti aromatą“, viena iš 8 indų panteono dieviškųjų motinų (Matris). Vaizduojama laikanti kriauklinę vazą su aromatais.

29) Midhema – sanskrito (Naivedya) ir tibetiečių kalbos mišinys – „laikanti saldumynus“.

30) Čia, kaip ir ankstesniuose bei vėlesniuose paragrafuose minimas pavydas yra karminis polinkis į pavydą, kuris sudaro dalį mirusiojo sąmonės (arba pasąmonės) turinio. Jo pasirodymas penktą Bardo dieną sukelia jį atitinkančias astralines haliucinacijas.

31) Būtybių, kurios atgimsta asurais, asura lokoje, ginčiai ir karai yra pagrindinės aistros.

32) Ksilografiniame tekste ši vieta skamba tiksliau: „Tobulų gerų darbų (arba veiksmų) sritis“.

33)Šias keturias išmintis nusakantys tibetiečių filosofiniai posakiai (kurių nėra šiame tekste) yra: 1) Snang-Stong – Reiškiniai ir Tuštuma; 2) Gsal-Stong – Spinduliai ir Tuštuma; 3) Bde-Stong – Palaima ir Tuštuma; 4) Rig-Stong – Sąmonė ir Tuštuma. Jie atitinka 4-ias Dhyanos pakopas, einančias ta pačia tvarka. Taip pat atitinka, nors ne taip tiksliai, 4-ias išmintis: veidrodinę, lygybės, visa permatančią ir visa veikiančią.

34) Iki šiol kiekviena pagrindinė dievybė buvo tituluojama Bhagavanu („pergalinguoju“), o čia naudojamas titulas Buda („nušvitęs“)

35) Sanskr Vijaya – „nenugalimasis“, rytinių vartų saugotojas.

36) Sanskr. Yamantaka – „Jamos (mirties) sunaikintojas“, pietinių vartų saugotojas, viena iš Šyvos formų ir piktasis Avalokitešvaros aspektas. Kaip piktoji dievybė, ji įasmenina vieną iš dešimties pykčio formų (sanskr. Krodha).
Tai rūsčioji Mandžusri, Išminties bodhisatvos forma, kuria jis nugalėjo siautėjantį Jamą ir padarė jį dharmos saugotoju. Kai kuriuose variantuose Mandžusri tampa Yamantaka, perėmęs Jamos išvaizdą, tačiau su daugybe galvų, rankų ir kojų. Kai Jama pažvelgė į Yamantaką, jis išvydo save pakartotą iki begalybės kartų. Kadangi Jama yra mirtis, Yamantaka jam parodė tai, kas yra yra stipresnis už mirtį. Vaizduojamas dažniausiai jojantis ant jaučio, kuris trypia Jamą.
Taip pat žr. Mahakala

37) Sanskr. Hayagriva – „arkliakaklis karalius“, vakarinių vartų saugotojas. Tai dar viena Avalokitešvaros rūščioji forma. Jis turi galią gydyti ligas (ypač odos ligas) ir yra žirgų gynėjas. Jis kaip galvos apdangalą dėvi žirgo galvą ir gąsdina demonus žvengdamas tarsi žirgas.
Taip pat žr. Mahakala

38) Sanskr. Amrita-Dhara – „kurs yra nektaro urna“. Jo dieviškoji funkcija yra paversti visus daiktus nektaru. Amrita ekzoteriškai reiškia „nektaras“, o ezoteriškai – „tuštuma“. Saugo šiaurinius vartus.

39) Sanskr. Ankuša – „geluonies nešiotoja“, šakti ar Vijay‘os moteriškasis papildinys.

40) Sanskr. Pashadhari – „kilpos nešiotoja“, Yamatakos šakti.

41) Sanskr. Vadžra-Šringkhala – grandinių nešiotoja“, Hayagrivos šakti.

42) Sanskr. Kinkini-Dhari – „varpelio nešiotoja“, Amrita-dharos šakti.
Visi vartų saugotojai ir jų šakti turi okultinę reikšmę, susijusią su keturiomis kryptimis ir su mandala (arba dievų sambūriu), kuriam jie priklauso. Jos kaip tantrinės tikėjimą saugojančios dievybės (sanskr. Dharma-pala) yra bodhisatvų rango. Jos simbolizuoja ir keturis ramius arba taikingus metodus, kuriuos naudojo dievybės gyvoms būtybėms (iš kurių aukščiausi yra žmonės) išlaisvinti: gailestingumą, palankumą, meilę ir griežtą teisingumą.

43) Sanskr. Šata-Kratu – „šimto aukų galingasis“, Indros vardas („turintis aukščiausią valdžią“).

44) Sanskr. Virachara – „su tvirta savybe“, kad nurodo arba kūno jėgą, arba Asura lokos (pasaulio, kur karaliavimas yra tos egzistencijos vyraujanti aistra) valdovo šarvus. 45) Sanskr. Dharma-Radža – „tiesos karalius“.

46) Sanskr. Samanta-Bhadra – „visatos gėrio motina“. Anot tantrinės doktrinos, kiekviena dievybė, net aukščiausioji, turi savo šakti. Nepaisant to, kad kai kurios dievybės paprastai vaizduojamos be šakti, pvz., majšuri arba Manjughoša. Tai akivaizdus universalus dualizmas. Bet kadangi į visas priešingų būtybių poras galima žiūrėti kaip kilusias iš vieno šaltinio – Dharna-Kay‘os Tuštumos. – tai, galutinai išanalizavus, tariamasis dualizmas virsta monizmu.

47) Šiaurinio budizmo ezoterinis mokslas teigia, kad žmogus senovės Egipto ir graikų mistinės filosofijos prasme yra makrokosmoso mikrokosmas.

48) Sanskr. Mandala, t.y. dievų susibūrimas (konklava).

49) Ir užtariančios dievybės galų gale yra veidai tų, kurie į jas tiki. „Demčok tantra“ sako: „Devatos yra tik simboliai, vaizduojantys įvairius daiktus, sutinkamus einant keliu, kaip, pvz., pasiruošusius padėti impulsus ir pakopas, kurios pasiekiamos jiems padedant“; ir jei iškyla abejonių dėl šių devatų dieviškumo, reikia sakyti: „dakini yra tik kūno atmintis“, - ir prisiminti, kad dievybės tenkina kelią.

50) Kiekvienas šitas mistinis spindulys simbolizuoja tam tikrą Bodhinę (arba Budos) išminties savybę, iš kurios sklinda švytėjimas.

51) Kiekvienas šis mistinis spindulys simbolizuoja tam tikrą bodhinę (arba Budos) išminties savybę, iš kurios sklinda spindėjimas. 52 Bemintė dvasios būsena (laikoma pirmaprade) pasiekiama samadhi jogoje. Ji pailiustruojama taip: kol upe plaukiantis žmogus pasyviai pasiduoda upės srovei, jis nešamas švelniai; bet pabandžius sugriebti vandenyje įtvirtintą daiktą, jo judesio rimtis yra sutrikdyta. Taip ir minčių susidarymas sutrikdo natūralią dvasios srovę.

53) Transcendentinėje prašviesėjusioje Budos sąmonės būsenoje, vidiniame arba slaptame take į Vadžra-satvą, visos didžiosios mandalos taikingosios ir piktosios dievybės susilieja į vieną. Iš viso yra 110 dievybių: 42 širdies centre; 10 gerklų centre; 58 smegenų centre.

54) Pretos (alkanos dvasios) – indų mitologijoje mirusiųjų sielos, kurį laiką likusios gyvųjų pasaulyje. Tuo metu žmonės privalo atlikti tam tikras apeigas, kad pretos netaptų bhutais, Šyvos palydos demonais, o susijungtų su pitarais (mirusiais protėviais trečiajame danguje). [vaišešikos filosofijoje išplėtotas mokymas apie mahabhutas, didžiąsias stichijas, žr. >>>>>

Budizme pretos - žemiausias Gyvenimo rato segmentas. Jų vaidmuo panašus į skaistyklą, nes privalo išsivalyti savo suteptą karmą – ir tai daro nuolat kęsdamos alkį ir troškulį (tos kančios trunka tol, kol siela neapsivalo). Pretos atrodo kaip degantys medžiai su burna, kurios dydis sulig adatos skylute, bei kalno dydžio pilvu. Jos gyvena kryžkelėse, o taip pat mėgsta rinktis prie namų tvorų bei valdų (laukų) pakraščiuose.

55) Yra prieštaravimas ksilografiniam tekstui, kuriame spalvos pateikiamos taip: balta devų, raudona asurų, melsva žmonių, žalia žvėrių, geltona pretų, dūmų spalvos pragaro. Iš kitos pusės. Logiška būtų, jei spalvos atitiktų kiekvienos lokos Budos spalvą, t.y. deva baltas, asura žalias, žmogus geltonas, žvėris melsvas, preta raudona, pragaras dūmų spalvos arba juodas.

56) Originale De-var-šeg-pa (sanskr. sugata) – pažodžiui, „Įėjusieji į laimę“, t.y. Budos.

57) Penki pragaištingi nuodai, kurie kaip narkotikai pavergia žmoniją ir įkalina šešių lokų ribose, yra geidulingumas, pyktis, kvailumas, išdidumas arba egoizmas, pavydas.

58) Tekste: rang (pats) snang (šviesa) – „pačio šviesa“, t.y. mintys arba idėjos, pasirodančios sąmonės principo spinduliuose. Bardo būsena yra sapnų būsena po mirties. Visas „Bardo thiodol“ mokymas yra pažadinti sapnuojantįjį į tikrovę, į anapusinę sąmonės būseną, į visų sangsarinės egzistencijos raiščių sunaikinimą, į visišką prašviesėjimą Budos sąmonėje.

59) Vadžra-satva simbolinė dievybė, Akšobijos atspindys, okultiniuose Tibeto ritualuose traktuojamas kaip tuščiaviduris, todėl atstovauja Tuštumai. Sąryšyje su tuo yra daug traktatų su iš esmės ezoteriniais komentarais. Per Vadžra-satvą eina išsilaisvinimo takas, nes jis yra visų 110 dievybių, sudarančių taikingųjų ir piktųjų dievybių mandalą, įkūnijimas. Sėkmingam žengimui į tą taką naujokui turi vadovauti mokytojas (įšvęstasis).

60) Ši tiesa yra ta, kad už Bardo reiškiniai nėra tikrovė; jie tik iliuzijos, mirusiojo sieloje sukauptos sangsarininių nuosėdų pavidalu. Šis žinojimas automatiškai veda į išsilaisvinimą.

61) Panašiai kaip grubūs fiziniai atomai vienas po kito atsiskiria nuo kūno, kurį paliko gyvybė, - vieni dujų, o kiti skystu, o dar kiti ir kietu pavidalais – ir eina į atitinkamas vietas, taip ir pomirtinėje plotmėje vyksta palaipsnis Bardo minčių kūno psichinių (dvasinių) atomų išsisklaidymas, ir šitaip kiekvienas polinkis, lydimas karminės giminystės, neišvengiamai yra traukiamas į tą aplinką, kuri jį labiausiai atitinka. Todėl, gyvuliškai aistringa kvailystė turi natūralią tendenciją linkti į gyvūnų karaliją ir čia įsikūnyti kaip išsilaisvinusi mirusiojo būtybės dalis.

62) Tekste „Rig zin“ – pažodžiui „turintis (saugantis) žinojimą“. Tos dievybės yra grynai tantriškos.

63) Dakini (dangaus ėjikas) – tantriškame budizme bei Kašmyro šivaizme tai fėjų pavidalo dievybės, turinčios ypatingas slaptas jėgas, naudojamas ir gėriui, ir blogiui. Jis yra grynai tantriškos ir dalyvauja daugelyje šiaurinio budizmo apeigų. Reiškia „kertančios dangų“ arba, jei poetiškiau, „dangaus šokėjos“. Induizme jos sudaro deivės Kali piktąją palydą. Vadžrajanoje – yra prašvitusiųjų palydovės. Laikomos moteriškojo prado įsikūnijimu. Tibete tapatinamos su iki-budistinėmis dievybėmis ir iki šiol išlikęs paprotys į vestuves kviesti 500 tūkst. dakinių. Dakinių atributai – dorjė, digugasp5) ir kapala.

64) (Žmogaus) kaukolė ir kraujas joje ezoteriškai reiškia žmogiškojo gyvenimo atsižadėjimą, sangsaros atsisakymą, savojo „aš“ paaukojimą: lamaizme yra panašumo tarp kraują kaukolėje (jį simbolizuoja raudonas skystis) ir vyno (Kristaus kraujo) krikščionių komunijos taurėje.

65) Mudra yra mistinis ženklas, sudarytas iš specialios rankų ir pirštų arba kūno padėties. Kai kurios mudros okultinių brolijų atpažinimo ženklas, yra panašiai kaip masonų rankos paspaudimas. Kitos kūno padėtys, naudojamos jogų, sutrumpina kraujo apytaką arba pakeičia kūno magnetines sroves. Apkerėjimo mudra priklauso šiai rūšiai ir atliekama iškėlus dešinę ranką aukštyn taip, kad nykštys liestųsi su bevardžiu pirštu, smilius ir mažasis pirštai išskėsti ir iškelti į viršų, o didysis pirštas liečia delną.

66) Čia aprašomos dakini yra įvairių rūšių panašios į fėjas būtybės, gyvenančios vienoje ar kitoje vietoje. 8 sudeginimo vietos kaip ir indų mitologijoje; 3 centrai - širdies, gerklų ir smegenų – kuriuos (imant ezoteriškai) valdo tam tikros dakini, o kitos dakini saugo pašvęstas ir maldininkų lankomas vietas.

67) Tai tam tikros rūšies gigantiškų demoniškų žmogaus išvaizdos būtybių rakšų, turinčių tam tikras sidhi (t.y., viršnormalias jėgas), odos.
Rakšas (ar rakšasa – „prakeikti“; moterišk. g. rakšasi, kuri žmogaus formos yra Manušija- rakšasi) – žmogėdros demonai ir kitos piktos induizmo ir budizmo dvasios. Anot „Ramajanos“, rakšus Brahma sukūrė vandens saugojimui (arba jie atsirado iš Brahmos kojų). Kituose šaltiniuose jie yra Puslastės ar Niritės palikuonys, ar kilę iš išminčiaus Kašjapos. Taip pat laikoma, kad rakšais atgimsta ypač nuodėmingi žmonės. Rakšai vaizduojantys kaip nepaprastai atstumiančios išvaizdos būtybės – dažnai kaip pusantro metro odos skiaučių būtybės. Induizme jie yra bendriniu tamsiųjų pradų vaizdiniu, t.y. viskuo, kas susiję su kančia, neteisybe, ir blogiu, kas griauna dharmos tvarką.

68) Tibeto lamos savo apeigose naudoja 7-8 rūšių muzikos instrumentus: didelius būgnus, cimbolus (daugiausia iš vario), sraigių kriaukles, varpelius, tamburinus, mažus klarnetus, didelius trimitus ir trimitus iš žmogaus šlaunikauliuo. Nors jų sutartinis skambesys nėra labai melodingas, lamos teigia, kad jis sukelia gilios pagarbos ir tikėjimo laikyseną, nes jų muzika panaši į tuos natūralius garsus, kuriuos girdime savo kūne, kai saugodamiesi nuo išorės triukšmo pirštais užsikišame ausis. Tada girdėti tarsi būgnų dundenimas, tarsi cimbolų skambesys, ošiantis garsas lyg vėjo miške, išgaunamas iš sraigių kriauklių, į varpelių skambėjimą panašūs garsai, šaižus pokšėjimas lyg mušamo tamburino, vaitojantis lyg klarneto garsas, duslus lyg dideliu trimitu išgaunamas garsas ir šaižus šlaunikaulio trimito garsas.
Tai įdomu ne tik kaip Tibeto sakralinės muzikos teorija, bet ir leidžia ezoteriškai interpretuoti simbolinius natūralius Tiesos garsus, kaip sakoma sukeliamus žmogaus dvasios intelektualinių sugebėjimų.

69) Tai yra išmintis gimstanti kartu su atpažinimu; vienu metu gimusi išmintis.

70) Mirusysis, kuris dabar yra nusileidęs į žemesnes Bardo pakopas, labiau ieško priedangos dangaus pasauliuose (kurie yra sangsarinio įsikūnijimo pasauliai) nei nirvanoje (kuri jau ne sangsarinė). Teoriškai nirvaną galima pasiekti nuo kiekvienos Bardo pakopos, bet praktiškai eiliniam tikinčiajam – ne, nes to neatitinka sukauptoji karma. Todėl lama arba apeigas atliekantis atstovas stengiasi, kad situacija, kurioje, kaip manoma, neišvengiamai esti mirusysis, būtų geriausiai išnaudota.

71) Pandita(s) (išsimokslinęs) - garbingas išsilavinusio brahmano ar asmens, gerai žinančio sanskrito literatūrą (Vedas, apeigas, įstatymus, religiją, muziką), titulas. Pradžioje terminas naudotas (dažniausiai) brahminui, įsiminusio plačias Vedų dalis kartu su atitinkančiais ritmais ir melodijomis, įvardinti. Taip pat panditais vadinti budistų Nalanda vienuolyno didieji Mahasidai. `

Papildomi komentarai

Tripakopis mirties procesas

Papildomai skaitykite apie Tibeto mirusiųjų knygą

1 etapas: fizinių jutimų išnykimas ir fizinio kūno suvokimo praradimas

Laidotuvės Tibete
Vienuoliai stebi tradicines Tibeto laidotuves kūną padalijant gabalais ir sušeriant maitvanagiams
Žmogui mirštant, jo akių šviesa dingsta ir viskas tampa išblukę, o tada išsijungia ir klausa. Toliau sena uoslės netekimas, dar vėliau – skonio. Galiausiai dingsta lietimo pojūčiai. Tad prieš asmeniui patiriant mirtį, pirmiausia įvyksta kūno funkcijų neveiksnumo pajauta. Tam procesui pasibaigus, nebelieka jokios jutimų veiklos ar fizinio pasaulio suvokimo požymių.

2 etapas: Elementų ir psychės išsiskaidymas

Tai dematerializavimosi procesas, vykstantis nuo sunkiausių (žemės) elementų į labiau dvasinius (žr. apie 5 elementus). Pagal komentarus budistiniuose tekstuose, šis procesas palyginamas su samadhi (daugiau žr. >>>>>) pajautimo procesu; ir dvasinio nušvitimo pasiekimas iš esmės yra tapatus pirmapradės vaiskios šviesos patirčiai Čikhai Bardo metu.

Šio proceso metu, žemės elementas grimzta į vandenį ir kūno vanduo ilgiau negali būti išlaikomas. Vanduo smenga į ugnį, kuri išdžiovina mūsų kalbą; ugnis nyra į orą ir tasai išsklaido mūsų kūno šilumą. Tada vėjo elementas patenka į eterį, kuriame randasi sąmonės substancija. Galiausiai, vienas kitą suėda išorinis ir vidinis kvėpavimai. Kai išnyksta paskutiniai elementai ir jų būdingos savybės, lieka grynoji sąmonė, išsivadavusi nuo visų saitų su materialiuoju pasauliu, tada erdvėje, kurioje nėra matavimų, patiriama beribė pirmapradė vaiski šviesa.

3 etapas: Sąmonės nušvitimas po mirties

Jame yra 5 pakopos:

  1. Visa, ką suvokiame, pamažu ima atrodyti kaip ateiną iš vidaus;
  2. Tai, ką matome išorėje, ateina tarsi Mėnulio šviesa. Su laiku tai, ką matome viduje, ima atrodyti tarsi ugnies kibirkštys;
  3. Tai, ką matome išorėje, ima atrodyti tarsi pamažu gęstanti saulės šviesa. O tai, ką regime viduje, ima atrodyti tarsi žvakės liepsna;
  4. Tai, ką matome išorėje, atrodo blanku ir tolima; o mūsų sąmone pamažu panyra į pirmapradę vaiskią šviesą. Tai atrodo tarsi aušros švytėjimas;
  5. Galiausiai sąmonė atrodo tarsi giedras dangus. Nesant minčių, apsireiškia pirmapradė vaiski šviesa, beribė ir be centrinio šaltinio. Sąmonė yra išsilaisvinusi iš karmos, asmuo patiria nušvitimą, įgauna tikrąjį kūną (dharma-kaja) ir gali pasilikti čia, nemarioje karalystėje. O jei ne, tai jis leidžiasi žemyn, kad patirtų kitas tarpines Bardo būsenas.

Čionyid Bardo: Taikiųjų dievybių regėjimai

[ Čia pateikiami tik bendra apžvalga ir tik trumpos santrumpos apie šių dievybių simbolines prasmes ]

Čionyid Bardo yra antroji tarpinė būsena, kurioje vyksta vizualūs ir garsiniai reiškiniai. Po pirmapradės vaiskios šviesos regėjimo Čikhai bardo būsenoje, nuo 4 iki 11-os dienos iš pirmapradžio Budos Aštuoni Keurima penkeriopos šviesos viena po kitos rodosi taikingos dievybės. Tibeto budizme sakoma, kad penkių šviečiančių šviesų koncentracija sklinda iš mūsų dvasinio kūno širdies centro – ir todėl būtent iš to centro pasirodo taikingos dievybės.

Sulig vizijomis šioje būsenoje yra stiprėjančios ramybės ir tobulo žinojimo pojūtis. Tačiau sakoma, kad mirusiojo sąmonė natūraliai nuklysta šios bardo patirties metu, jei nedaromos tinkamos pastangos pilnai atpažinti vaiskią išminties šviesą. Tai reiškia, kad jie gali pasimesti šio proceso metu ir atgimti ten, kur jie nenorėtų.

Čionyid Bardo būsenoje pasireiškiančios dievybės yra mirusiojo karminės būklės ir patirčių apraiškos. Jos yra džiugesio ir tuštumo mišinys, kylantis iš grynojo savęs įsąmoninimo karalystės. Tie regėjimai gali žavėti ar bauginti. Tibeto budizme tos dievybės užima labai ypatingą padėtį ilgame budų ir bodhisatvų sąraše. Jos perteikia daugelį filosofinių bei religinių mokymų ir tarnauja kaip dvasinio gyvenimo nukreipiamieji simboliai.

Čionyid Bardo dievybės iškviečiamos joms skirtoms mantromis, kurios laikomos dvasinės energijos nešėjomis ir kanalais Budos išminčiai. Tradiciškai, jos perduodamos tik mokytojo mokiniui, tad tik žinantys tas mantras gali komunikuoti su bardo dievybėmis.

Čionyid Bardo patirčių tikslas yra per psichikos projekcijas padėti transformuoti mirusiojo sąmonę apvalant jos karminį turinį. Tai beveik tas pats dalykas, kuris įvyksta pasiekus gilias būsenas meditacijos metu. Per gyvenimą sukaupti teigiami ir neigiami emociniai išgyvenimai iškyla š mirusiojo sąmonės paviršių. Toji transformacija kažkuo panaši į pasakojimus, kai Kristus sutiko velnią, siūliusį jam lengvą pataikavimo sau ir valdžios iliuzijos kelią, kai Buda sutinka Mara (tamsos viešpatį), viliojantį jį žavia moterimi, ar kai Neo sutinka Architektą, duodantį jam pasirinkimą tarp Trinitės išgelbėjimo ir sugrįžimo prie Ištakų („Matrica“).

Taikingos ir piktosios dievybės Čionyid Bardo būsenoje visada vaizduojamos sėdinčiomis, stovinčios ar judančios lotoso atžvilgiu. Jas supa intensyvi 5-ių elementų spalvų aura. Lotosas simbolizuoja atskleidimą ir žinojimą. Tai taip pat žymi, kad dievybės nepavaldžios gimimo, gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklui.

5 išminties Budos ir jų palyda

Pirmą ir antrą Čionyid Bardo dieną matomos Penkios išminties Budos (arba penki Tathagatos), kad apvalytų penkias sankaupas arba Skandas: tai yra formos, sąmonė, suvokimai, jutimai ir mentaliniai dariniai. Iš kitos pusės, 5 moteriškos giminės budos apvalo penkių elementų karalystes – ir jos vaizduojamos neatskiriamame tantriniame sąryšyje (Yab-Yum) su Penkiais išminties Budomis.

Virš Penkių išminties Budų, aukščiausiai, regime Adibudą kaip tyrą Dharma-Kay‘ą (tikrąjį kūną) ir visų vėlesnių apraiškų šaltinį. Adibuda yra mistinis tėvas ir terpė visoms budoms bei bothisatvoms. Nors Adibudos regėjimas iš tikro priklauso Čikhai Bardo būsenai, tačiau kadangi jis yra mandalos, kurioje visos kitos dievybės apsireiškia, kūrėjas, verta jo vardą paminėti ir čia.
Penki išminties Budos Palyda
Vairočana
apvalo formą
Pradžna Dharmadhatvišvari
eterio elemento valdytoja
Aksobhya
apvalo sąmonę
Pradžna Lokana
vandens elemento valdytoja
Amitabha
apvalo suvokimus
Pradžna Lokana
ugnies elemento valdytoja
Ratna-Sambhava
apvalo jutimus
Pradžna Lokana
žemės elemento valdytoja
Amogha-Siddhi
apvalo mentalinius darinius
Pradžna Lokana
oro elemento valdytoja

8 Maha bodhisatvos ir jų dakini

Trečią ir ketvirtą Čionyid Bardo dieną pasirodo Aštuonios didžiosios bodhisatvos su savo dakini, kad apvalytų 8 sąmonės funkcijas bei jų veiklos karalystes. Jie paprastai pasirodo mandalose kartu su Penkiais išminties Budomis, kaip vyro-moters poros. Didžiosios bodhisatvos valdo 8 žinojimo tipus (psichinius suvokimo organus) ir 8 dakini susiję su 8 tų žinojimų veikimo sritimis (atitinkančiomis fizinius suvokimo organus).
Aštuonios Maha bodhisatvos Dakini
Avalokitesvara
laikanti baltąjį lotosą
Lasya
valdanti regos jutimus ir nukreipianti akis į ją per šokį ir mudra
Kšiti garbha
laikanti norus pildantį bangakmenį
Pušpa žiedų ir gamtos aplinkos deivė bei regos bodhisatva
Mandžusri
laikanti utpala žiedą
Mala
papuošalų, karolių ir girliandų deivė
Samanta-bhadra
laikanti arba saulę, arba ghanta
Dhupa
oro, kvapų, aromatų deivė, nešanti ir deginanti nuostabius smilkalus
Akasagarbha
laikanti blizgantį kardą
Gita
giesmių ir daibavimo deivė
Maitrėja
laikanti naga medį
Aloka
nešanti beribės baltos šviesos fakelą
Sarvanivarana-viškambhin
laikanti mėnulį
Gandha
nešanti esenciją iš žolių, perteikiančią sensorinį suvokimą
Vadžra-pani
laikanti dorjė
Naivedya
siūlanti maistą meditacijai, būtiną sėkmingam atlikimui

6 egzistencijos karalysčių Budos

Penktą dieną regimos šeši Budos kaip didžiojo bodhisatvos Avalokitesvara inkarnacijos. Tai vienintelė patirtis emanuoto kūno arba Nirmana-kaja plotmėje. Sakoma, kad šia patirtimi pašalinamos 6 ydos, verčiančios žmones pakartotinai atgimti dėl karmos. 6 Budos yra apmąstomi atskirais vaizdais per mirties apeigas, kad mirusysis bardo būsenose galėtų anksti sužinoti, kodėl jie pasirodo kaip Avalokitesvaros inkarnacijos 6 egzistencijos karalystėse. Anot budistų tikėjimo, kol žmogaus gyvenimas susietas su kančių pasauliu per nežinojimą, neapykantą ir troškimus, išsilaisvinimas iš atgimimo pančių 6-ose egzistencijos karalystėse yra neįmanomas. Kad perduotų šią fundamentalią žinią 6 būtybių rūšims, Avalokitesvara pasirodo egzistencijos pasauliuose 6 Budų pavidalu.
Šeši Budos Šešios egzistencijos karalystės
brGya-byin
rankose laikantis melodingą lyrą
Dievų karalystė
Thag-bzang-ris
nešantis šarvus ir kardą
Asurų karalystė
Sakyamuni
nešantis išmaldos dubenėlį ir elgetos lazdą
Žmonių karalystė
Seng-ge rab-brtan
nešantis išminties knygą
Gyvūnų karalystė
Kha-‚bar-ma
nešantis brangakmenio indą su dangišku maistu
Pretų (piktų dvasių) karalystė
Dharma-radža
nešantis vandenį ir ugnį
Pragaro karalystė

4 vyriški ir moteriški saugotojai

Šeštą dieną regimos keturios vyriški ir moteriški mandalos saugotojai, turintys po trečią aukštesniojo žinojimo akį ir padedantys mirusiajam įgauti keturias kilnias būsenas. Jos irgi pasirodo tantriškomis poromis. Jos pasirodo žmonių pavidalu, tačiau su piktais veidais, nusikirpę plaukus ir užsidėję karūnas iš 5 kaukolių. Jos saugo keturias kosmines mandalos kryptis ir tuo pat metu yra vadovai mirusiojo sąmonei transcendentiniame pasaulyje.
Keturi vyriškieji saugotojai Keturios moteriškosios saugotojos
Vijya
neša kapala ir varpelį
Vadžrahkusi
Yamantaka
neša svaidyklę ir varpelį
Vadžrapasi
Hayagriva
neša geležinę grandinę ir varpelį
Vadžrasrhkhala
Amrta-kundalin
neša sukryžiuotą vadžrą ir varpelį
Vadžraghanta

5 pažinimą saugančios dievybės

Septintą dieną apsireiškia Penkių pažinimą saugančių dievybių arba Vidha-dharas vizija. Tai paskutinės taikiosios dievybės ir užima ypatingą vietą dievybių mandaloje. Jos sudaro mandalą arba apskritimą gerklės čakroje, atitinkančioje dvasiškai nušvitusią verbalinę žmonių veiklos sritį. Todėl jos nepriklauso nei dvasinei taikingų dievybių iš širdies plotmei, nei mentalinei piktųjų dievybių iš trečiosios akies čakros plotmei. Jų padėtis ypatinga, nes nėra atskirų joms skirtų iniciacijos apeigų. Tad gali būti, kad šio etapo mantrų ir apeigų žinojimas yra labai slapti Tibete.
Penkios pažinimą saugančios dievybės Tibetietiški vardai
Šokio Lotoso viešpats Padma gar-gyi dbang-phyug
Žemės pažinimo saugotojas Sa-la gnas-pa`i rig-`dzin
Gyvenimo valdymo pažinimo saugotojas Tshe-la dbang-ba`i rig-`dzin
Didžiojo simbolio pažinimo saugotojas Phyag-rgya chen-po rig-`dzin
Spontaniškai kylančio pažinimo saugotojas Lhun-gyi grub-pa`i rig-`dzin

Iliuzoriniai proto vaizdai

„Tibeto mirusiųjų knygoje“ visad minimas vienas dalykas – kad tos dievybės nėra suvokiamos tiesiogine prasme. Jos tėra mirusiojo neatpažintos tikrovės projekcijos, t.y. perteikia tai, kad glūdi pasąmonėje. Bet, kadangi jos, kaip dvasiniai vaizdiniai, turi nepaprastai stiprias poliariškumo formas ir pasirodo taip įtikinama, kad tampa neįmanoma kalbėti apie jas kaip nerealias.

Budos bardo būsenose nėra „dievai“, kaip kad juos suprantame. Jie neužima jokios laikinės ar erdvinės karalystės ir nelaikomos mitologiniais veikėjais, nes jų egzistencija nepaprastai skiriasi nuo fizinio pasaulio tikrovės. Taigi norint suvokti, kas iš tikro yra tos dievybės, turite praleisti daugelį metų tam skirtose meditacijose. Greitas būdas – vartoti psichodelines priemones.Tačiau, jei nežinote ką darote, greičiausia pirmiausia sutiksite piktąsias dievybes.

Pastabos

p1) Skandos (sanskr.) - budizme tai 5 funkcijos ar aspektai, sudarantys juslią būtybę. Nė viena jų nėra “Aš”. Tai tik nuolat kintančių fizinių ir mintinių jėgų ar galių (energijų) deriniai. Tai rūpa (medžiaga), vedana (pojūčiai), samdžnia (suvokimai), samskara (proto dariniai), vidžniana (sąmonė).

p2) Adibuda (Adi-Buda) – vadžrajanoje ir mahajanoje tai savipatis, pirmapradis Buda. Žinomiausi jo vardai - Samantabhadra, Vairočana ir Vadžradhara. Adibuda paprastai vaizduojamas mėlyna spalva. Pirmąkart paminėtas 7 a. tantriniuose tekstuose. Savimi įkūnija dharma-kają, iš kurios ir visos budos, ir visas pasaulis.

p3) Utpala – mėlynasis lotosas (Nymphaea caerulea), mėlynoji vandens lelija, daugiametis augalas, augantis Egipte (palei Nilą), iš kur dar senovėje paplito į Indiją ir pietryčių Aziją (Tailandą). Lapai platūs, 40 cm skersmens,iedai stambūs,15-20 cm skersmens, mėlynos spalvos. Rusijoje lapai ir žiedai įtraukti į narkotinių medžiagų sąrašą. Iš daugelio narakų (pragarų), budizme yra Utpala naraka, kuriame nuo stipraus šalčio oda tampa mėlyna tarsi mėlynojo lotoso žiedas.

p4) Kapala (sanskr.) – kaukolė arba taurė iš kaukolės viršaus, naudojama indų bei budistinio tantrizmo (vadžrajana), ypač Tibete, apeigose.Tibete gausiai papuošiama auksu ir brangakmeniais. Digugas Dauguma vadžrajanos dievybių (Mahasidhos, Dakini, Dharmapalos ir kt.) vaizduojamos rankoje (dažniausiai kairiojoje) laikančios kapalą, o kai kurios – geriančios kraują iš jos.

p5) Digugas – Tibete tai pusmėnulio formos ritualinis peilis. Ašmenys simbolizuoja išmintį. Budizme yra 17 peilio formų. Nepale yra analogiškas kukri peilis.

Buddha ir budizmas
Budizmas Kinijoje
Kas yra budizmas?
Vidurio kelias
Baltasis kelias
Mirtis Biblijoje
Kur randasi siela?
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
8 proto lavinimo stulpeliai
Katmandu Jurgos akimis
Laužai Himalajų papėdėje
Indonezijos mirusiųjų kultas
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
Budizmas ir nemirtingumas
Nyčė: Dievo mirties idėja
Slaptoji doktrina
Mitologijos puslapis
Šin budizmas
NSO puslapis
Vartiklis